Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14612-558/2018 ieškovės S. Ž. ieškinys atsakovui O. O. F. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei paliktas nenagrinėtas.

Teismas nustatė, kad ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kad civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir konkrečiai Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal procesines teisės normas ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinio teismingumo taikyti nėra pagrindo, nes šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi, o ieškovė nenurodė atsakovo asmeninio, socialinio ar ekonominio santykio su Lietuva, šalių santuoka sudaryta Danijoje, o atsakovas niekuomet nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo gyvenamosios vietos Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) neatitinka tikrovės, nes atsakovas buvo pašalintas iš universiteto kaip neužsiregistravęs į studijas asmuo. Teismui nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), tačiau nei ieškinyje, nei prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo apie šį gyvenamosios vietos adresą Vokietijoje detaliau neužsimenama.

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14612-558/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti nagrinėti ieškovės ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, nes ši byla turi tarptautinį elementą – santuoka sudaryta tarp Lietuvos Respublikos pilietės ir Nigerijos piliečio. Tarp Lietuvos ir Nigerijos nesudaryta tarptautinė dvišalė teisinės pagalbos sutartis, dėl to teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, turėjo vadovautis CPK 784–786 straipsnių nuostatomis. CPK 784 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teismams teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dėl to Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės pateiktą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat pažymėjo, kad teismas turėjo remtis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“), reglamentuojančiu Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis.

Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė nenurodė konkretaus fakto ir atsakovo asmeninio, socialinio ar ekonominio santykio su Lietuva. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo gyvenimo Lietuvoje ir studijų Lietuvoje yra prieštaringos, nes ieškovė neprivalėjo žinoti aplinkybių, kad atsakovas nebestudijuoja ar yra pašalintas iš Lietuvos universiteto. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji su atsakovu santuokoje gyveno tik apie du mėnesius yra teisingi ir neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė, šalindama 2018 m. gegužės 2 d. nutarties trūkumus, teismui nurodė naujas aplinkybes, t. y., kad atsakovas 2016-2017 metais baigė studijas M. R. universitete. Teismas šios aplinkybės nevertino, nors ji yra svarbi, kadangi įrodytų aplinkybę, jog atsakovas gyveno Lietuvos Respublikoje. Pats faktas, jog atsakovas buvo pateikęs paraišką dėl tolesnių studijų taip pat įrodo, jog jis siejo savo ateitį su Lietuva.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau paaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14612-558/2018, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, konstatavus, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų dėl bylos teismingumo.

Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo O. O. F. santuoką, sudarytą 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kopenhagoje, Danijoje, 2017 m. spalio 23 d. įregistruotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo gyvenamoji vieta yra Didlaukio g. 57, Vilniuje (M. R. universiteto Studentų namuose), papildomai nurodė, kad atsakovas laikinai išvykęs į Vokietiją ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui ieškinyje nurodytu adresu Lietuvoje, tačiau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. 2018 m. balandžio 20 d. pirmosios instancijos teismas užklausė M. R. universitetą (toliau – Universitetas) dėl atsakovo studijų. Universitetas informavo, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 17 d. rektoriaus įsakymu pašalintas iš universiteto kaip neužsiregistravęs į studijas asmuo. 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas O. O. F. nuolat gyvena ir / ar dirba Lietuvoje arba kitus duomenis, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovą su Lietuvos Respublika sieja faktiniai ryšiai, siekiant nustatyti, kuriam teismui Lietuvos Respublikoje byla yra teisminga, ir, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, paaiškindama aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus, jog ieškovė nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, nes iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti bylos teismingumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgoje yra nurodęs, kad ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo); 2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t.); 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeitė ar pasibaigė šalių teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje (užsienio valstybėje buvo sudaryta sutartis, išduotas čekis, sudaryta ar nutraukta santuoka, surašytas testamentas, žalos padarymo vieta yra užsienio valstybėje ir t. t.); 4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje, priimtas užsienio valstybėje; 5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje; 6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus.

Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad atsakovas yra Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete – ieškove. Tai reiškia, jog teismui pateiktas ieškinys turi užsienio elementą, dėl to bylą nagrinėjantis teismas privalėjo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje Nr. AC-43-1 išaiškino, jog tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas, t. y. reglamentas „Briuselis II bis“. Kitais atvejais taikomos arba tarptautinės teisinės pagalbos sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir kita su ginču susijusi valstybė (dvišalės ir trišalės teisinės pagalbos sutartys), arba nacionalinė teisė (CPK LIX skyriaus nuostatos). Šioje apžvalgoje taip pat yra nurodomas keturių žingsniu metodas, kuriuo patikrinama jurisdikcija nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo: 1) Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar turi jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį; 2) Jei reikalavimą dėl santuokos nutraukimo gavęs teismas neturi jurisdikcijos pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 (ar atitinkamai 4, 5) straipsnį, jis turi įvertinti, ar taikytinas reglamento „Briuselis II bis“ 6 straipsnis, t. y. ar atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kurioje nors ES valstybėje narėje, ar yra kurios nors ES valstybės narės pilietis; 3) Jei taikytinas reglamento „Briuselis II bis“ 6 straipsnis, tada teismas turi patikrinti jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 1 dalį, siekdamas nustatyti, kurios kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal bendruosius jurisdikcijos pagrindus (reglamento „Briuselis II bis“ 3 (ar atitinkamai 4, 5) straipsnis); 4) Jei atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos jokioje ES valstybėje narėje ar nėra ES valstybės narės pilietis, t. y. netaikytinas reglamento „Briuselis II bis“ 6 straipsnis, tada teismas jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nustato taikydamas nacionalinę teisę pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 2 dalį.

Sprendžiant šios bylos ieškinio dėl santuokos nutraukimo (tarp Lietuvos Respublikos pilietės ir Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio) jurisdikcijos klausimą, pirmiausia turėjo būti patikrinta Lietuvos teismo jurisdikcija pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį; jei Lietuvos teismas neturi minėtos jurisdikcijos pagal Reglamentą, patikrinti, ar atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kurioje nors kitoje ES valstybėje narėje ar dar kitoje valstybėje; nenustačius kitos valstybės teismo jurisdikcijos, nustatyti, ar Lietuvos Respublika ir kita su ginču susijusi valstybė (šiuo atveju Nigerijos Federacinė Respublika) turi tarptautinę teisinės pagalbos sutartį, o nenustačius remtis valstybės nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LIX skyriaus nuostatomis).

Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnis nustato bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, nurodančią, jog jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurio teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba; buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba; yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba; yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba; yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, arba kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.