Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Š. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui Š. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

6. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas sprendimą už akių priėmė 2018 m. sausio 29 d., o atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2018 m. spalio 8 d., t. y. praleidęs ir 20 dienų, ir 3 mėnesių terminą.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ar atsakovui yra pagrindas taikyti naikinamąjį terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, nes atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą ir neprašė jo atnaujinti.

10. Apeliantas argumentuoja, kad sprendimas už akių jam nebuvo siųstas nė vienu adresu, todėl jis net neturėjo teorinės galimybės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui teismo sprendimas už akių siųstas per EPP.

12. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad fiziniams asmenims procesinius dokumentus teismas įteikia elektroninių ryšių priemonėmis tik tuo atveju, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Byloje tokio atsakovo sutikimo nėra, taigi darytina išvada, kad atsakovui teismo sprendimas už akių neįteiktas tinkamai. Kasacinis teismas išaiškino, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 15 punktą).

13. Kaip minėta, 20 dienų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminas ir 3 mėnesių naikinamasis terminas taikomi tik tokiu atveju, jeigu atsakovui teismo sprendimas už akių yra įteiktas tinkamai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas negavęs teismo sprendimo už akių neturėjo galimybės įstatyme nustatytu terminu pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

14. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

15. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad teismo sprendimas už akių atsakovui nebuvo įteiktas tinkamai, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas realiai užtikrinti teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, sprendžia, kad pagrindo taikyti naikinamąjį terminą nėra, todėl, nors ir nėra atsakovo prašymo atnaujinti praleistą 20 dienų terminą, teismo iniciatyva praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti apeliantui atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui pateikti atnaujinimo išsprendžiant iš esmės – atnaujinant atsakovui praleistą įstatymo nustatytą dvidešimt dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus praleistą procesinį terminą, atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šio pareiškimo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti prašymai argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui Š. M. praleistą įstatymo dvidešimties dienų terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Perduoti atsakovo Š. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.