Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-104-519-2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-02
Bylos Nr.: 1A-104-519-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-81-1-00167-2013-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis: G. B.
Nukentėjusysis: S. S. D.
Advokatai: Zoja Kastėnienė, Zigmas Lipnevičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00167-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.4.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.3.4; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Audronei Peleckienei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistojo G. B. gynėjams advokatams Zigmui Lipnevičiui, Lionei Musteikienei,nukentėjusiajam S. S. D., jo atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo S. S. D. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams (dvejiems metams aštuoniems mėnesiams). Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013-02-19 iki 2013-02-21 (dvi paros). Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio G. B. sulaikymo momento.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. B. priteista 9686,94 Lt (devyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt šeši litai 94 ct) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Europos a. 1, LT 03505 Vilnius, į. k. 191351679, a. s. LT217300010002484333).

Nukentėjusiojo S. S. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. B. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 19 d., apie 13 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), M. D. gyvenamajame name, išgertuvių ir tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu smogė ne mažiau kaip 2 kartus į sprandą ir vieną kartą į veidą nukentėjusiajam S. S. D., padarydamas jam sprando durtines – pjautines žaizdas su nugaros smegenų pažeidimu stuburo kaklinės dalies II–III slankstelių lygyje, tuo padarė nukentėjusiajam S. S. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pripažinti, kad nusikalstamą veiką padarė netyčia, skirti švelnesnę bausmę ir sumažinti civilinį ieškinį.

Šalies argumentai

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu neįrodė, jog jis nusikalstamą veiką padarė tyčia. Mano, kad dėl to skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis yra neteisinga. Teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskyrė per griežtą bausmę, priteisė per didelę sumą žalos atlyginimui.

Pasak nuteistojo, 2013 m. vasario 19 d. pas nukentėjusįjį S. S. D. namuose jie kasė sniegą, dėl to S. S. D. pirko alkoholinius gėrimus ir vaišino. Jokių piktumų nebuvo. Teismo metu buvo bandoma įrodyti, kad tarp jų buvo piktumas dėl jo sugyventinės, bet tai visai ne tiesa. Jeigu būtų turėjęs piktumą ant nukentėjusiojo S. S. D. dėl savo sugyventinės, tai pas jį sniego nebūtų kasęs. Buvo labai girtas ir nežino, kas tarp jų toliau įvyko. Pagal nukentėjusiojo S. S. D. parodymus, po išgertuvių jis jį (G. B.) varė į namus, bet šis nėjo ir dėl to kilo konfliktas. Į namus, matyt, nėjo dėl to, kad buvo labai girtas ir nebegalėjo paeiti. Tai matyti ir iš liudytojo Č. P. parodymų, duotų teisme, kai jis parodė, kad po konflikto jis G. B. rado pas nukentėjusįjį namuose, girtą sėdinti kambario kampe.

Nuteistojo teigimu, jis išgertuvių metu turėjo rankoje peilį, kuriuo naudojosi kaip šakute ir konflikto metu, matyt, tuo peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Todėl mano, kad jo padaryta veika atitiktų BK 137 straipsnio 1 dalį, jeigu po bylos išnagrinėjimo teisme nebūtų paaiškėjusiosios naujos aplinkybės – tai, kad nukentėjusysis S. S. D. iki sužalojimo sirgo širdies liga - širdies infarktu ir dėl to nevaldė vienos rankos. Todėl reikalinga išreikalauti nukentėjusiojo ligos ir ambulatorines korteles ir tuos duomenis patikrinti. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu jam nebuvo žinomos, o apie tai sužinojo tik po bylos išnagrinėjimo. Jeigu pasitvirtintų, kad nukentėjusysis sunkiai sirgo dėl persirgtos ligos ir dėl to nevaldė rankos, prašo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis S. S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. B. paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę; jo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo jam priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Skunde nurodo, kad su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nesutinka, nes mano, kad G. B. teismas paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę, neatsižvelgė į jo neigiamą asmenybę, nusikaltimo pasekmes. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Apeliantas teigia, kad sutinka su kaltinamojo veiksmų teisiniu įvertinimu ir mano, kad G. B. veiksmai pagal BK 135 straipsnio l dalį kvalifikuoti visiškai teisingai. Nors ikiteisminis tyrimas surinko pakankamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, bet Radviliškio rajono apylinkės teismas surinktų įrodymų neįvertino ir nepagrįstai skyrė G. B. labai švelnią bausmę. Teismas objektyviai neįvertino kaltinamojo asmenybės, to, kad kaltės jis nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, neatsižvelgė į jo neigiamą charakteristiką, polinkį veikti nusikalstamai, piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvų charakterį bei nusikaltimo pasekmes. Pasak nukentėjusiojo, po patirtų kūno sužalojimų jo sveikata kiekvieną dieną blogėja. Nusikaltimą G. B. padarė prieš žmogų, kuris jam tinka į tėvus (jų amžiaus skirtumas yra 22 metai). Pasak nukentėjusiojo, teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad, nusikaltimas padarytas konflikto metu, nes jokio konflikto tarp jų nebuvo.

Nukentėjusysis teigia, jog teismas įvertino, kad G. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, įvykdė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, kad įtrauktas į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau nenurodė, kokiais motyvais vadovavosi, paskirdamas G. B. laisvės atėmimo bausmę, kuri daug mažesnė už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, jog peiliu jį sužalojo netyčia, to nenorėdamas, tai reiškia, kad faktiškai savo kaltės dėl nusikaltimo jis nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jis užėmė gynybinę poziciją, teigdamas, kad, peiliu kelis kartus durdamas nukentėjusiajam, sužaloti jo nenorėjo, ne kartą keitė savo parodymus.

Nukentėjusysis nurodo, kad byloje (93 b. l.) yra G. B. nuoširdus prisipažinimas. Iš jo rašysenos bei turinio daro prielaidą, kad minėtas raštas buvo rašytas asmens, kuris visiškai nesuvokė, ką ir apie kokį įvykį rašė. Neabejoja, kad tekstas jam buvo diktuojamas policijos pareigūnų. Akivaizdu, tad paskutinis „Prisipažinimo“ sakinys, kad „esu kaltas ir labai gailiuosi“ prirašytas vėliau, nes šio sakinio rašysena skiriasi nuo pagrindinio teksto. Todėl toks G. B. „Nuoširdus prisipažinimas“ teismo turėjo būti vertinamas kritiškai. Nukentėjusiojo teigimu, apklaustas 2013 m. vasario 20 d. kaip įtariamasis (99–101 b. l.) G. B. detaliai pasakojo apie tai, kas buvo iki išgertuvių ir po to, kai išgėrė degtinės, pareiškė, kad „nieko nebeprisimenu, visiškai nieko nebeprisimenu, kas įvyko, nesuprantu, dėl ko kilo konfliktas“. Bet papildė, kad „dar geriant pirmą butelį, atsimenu, kad aš paklausiau D., ar jis dar nori su mano gražuole, t. y., mano sugyventine sugulti. Jis atsakė, kad būtų neblogai. Tuo pokalbis ir baigėsi“. Toliau iš apklausos protokolo matyti, kad tyrėja jam uždavė menamą klausimą dėl „konflikto“ priežasties, nes iš G. B. užprotokoluoto atsakymo tai akivaizdžiai matyti „Ar galėjo kilti konfliktas tarp manęs ir D. dėl mano sugyventinės, neprisimenu visiškai, tačiau manau, kad būtent dėl to ir galėjo kilti konfliktas, nes aš esu labai pavydus...“. Toliau jis nurodė „kaip aš pasiėmiau peilį, neprisimenu...taip pat visiškai neprisimenu, kaip juo dūriau ir dėl ko dūriau, neprisimenu ir kiek kartų dūriau, neprisimenu visiškai ir kas buvo toliau“. Papildomai apklaustas 2013 m. vasario 21 d. (102–103 b. l.) G. B. staiga prisiminė, kaip „viskas įvyko“ ir parodė, kad „S. pradėjo prie manęs kibti žodžiais, mes sukonfliktavome dėl mano sugyventinės, dėl gėrimų, taip abu ir susipykome..., konfliktuodami abu sustojome ir susistumdėm... S. pirmas ėjo link manęs, o aš ištiesiau abi rankas ir sulaikiau jį už megztinio. Aš buvau girtesnis“. Nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis bandė pavaizduoti įvykį taip, lyg jo veiksmai yra tiesiog nelaimingas atsitikimas, jis visas pastangas dėjo, kad ir ikiteisminis tyrimas bei teismas tuo patikėtų. Be to, po to, kai 2013 m. gegužės 31 d. G. B. buvo pareikštas patikslintas įtarimas, per apklausą jis staiga prisiminė naujų aplinkybių (118–119 b. l.) ir pareiškė, kad „aš iš tiesų peiliu sužalojau S. D., sužalojimo priežastis buvo pavydas, kadangi supykau ant S. D., kadangi jis gražiai kalbėjo apie mano sugyventinę, sakė, kad ji jam patinka ir panašiai. Būtent dėl to ir supykau“. Tai reiškia, kad po 3 mėnesių jis išsiblaivė ir prisiminė ne tik konflikto priežastį, bet ir patį konfliktą, nes parodė, kad ,,begeriant, susipykome dėl mano sugyventinės kalbėdami žodžiais. Tada susistumdėme ir nugriūvame su staliuku. Abu susikabinome, nuo stalo nukrito peilis. Aš atsikėliau pirmas ir nuo grindų pasiėmiau nukritusį peilį. Gal norėjau D. pagąsdinti, apsikabinau D. per kaklą ranka ir, matyt, įdūriau tris kartus, kada perpjoviau veidą neatsimenu, kada perpjoviau priekinėje dalyje rūbus neprisimenu, matyt po to dūrinio. D. perdurtas, ką darė, nežinau, o aš išbėgau pro duris...“. Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2013 m. spalio 23 d. G. B. (216 b. l.) vėl staiga viską pamiršo, pareiškęs: „dėl ko viskas ten įvyko, dėl ko susipykome, mes ten apsistumdėme su juo, negaliu pasakyti nieko neatsimenu“, bet kažkodėl savo versiją apie tai, kaip sužalojo nukentėjusįjį, prisiminė ir atkartojo ikiteisminio tyrimo parodymus beveik pažodžiui: „...jis atsistojo už manęs ir už kėdės užkliuvo ir užgriuvo ant manęs ir aš iškarto su juo nugriuvau. Griūdami, apvertėm stalą. Aš atsikėliau ir kai griuvo stalas, nukrito peilis. Aš norėjau jį netyčia pagąsdinti, paėmiau peilį ir norėjau jį pagąsdinti“. Taip pat G. B. ne tik prisiminė visus savo veiksmus, bet ir labai tiksliai aprašė peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam, bei tai, kaip jam dūrė 3 kartus „... D. atsistojo ir vėl palinko ant manęs griūti. Aš ir norėjau apkabinti, o rankoje buvo peilis, tada ir įdūriau, nenorėdamas. Kai kabinosi, įdūriau jam į sprandą, kai nutraukiau, jis kabinosi antrą kartą, matyt įdūriau į žandą netyčiom“. Atsakinėdamas į teisėjos, prokuroro klausimus su jo atmintimi darėsi stebuklai: tai smulkiai dėstė apie įvykį, tai staiga įvykį pamiršdavo. Jis pareiškė, kad „tiksliai neatsimena“, „gal ir pradėjo kraujuoti, nieko neatsimenu, aš gavau šoką“, „tą dieną nebuvau susipykęs su nukentėjusiuoju“, „tą dieną su nukentėjusiuoju apie savo sugyventinę nekalbėjome“, „tuo momentu neatsimenu, ar puoliau nukentėjusioji, gal ir galėjau pulti“, „negaliu pasakyti, dėl ko norėjau jį pagąsdinti, gal ir dėl sugyventinės“, „pripažįstu, kad sužalojau, bet netyčia“, „gal ir galėjo būti tiek smūgių, kaip kaltinamajame akte nurodyta“.

Nukentėjusysis nurodo, kad jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, jų nekeitė nuo pat bylos iškėlimo, nes kalbėjo tik tiesą. Gali ir dabar pasakyti, jog jokio konflikto tarp jo ir G. B. 2013 m. vasario 19 d. nebuvo. Jam savo elgesiu nedavė jokio pagrindo pulti ir žaloti. Teigia, kad jis yra vedęs, turi 3 suaugusius sūnūs bei anūkus, apie G. B. sugyventinę nebuvo jokios kalbos, nes ji jo kaip moteris visiškai nedomina. G. B. veiksmai buvo tyčiniai, dūrė jis jam sąmoningai į gyvybei pavojingas vietas, turėjo numatyti ir dūrių peiliu pasekmes. Nukentėjusysis teigia, kad jis yra senas žmogus, jo širdis labai silpna (turėjo ūminį širdies infarktą, serga vainikinių arterijų liga, serga lėtiniu širdies nepakankamumu, lėtinių obstrukciniu bronchitu, lėtiniu plaučių nepakankamumu, opalige, dvylikapirštės žarnos opa, ir kitomis ligomis), matė, kad prieš jį sėdi jaunas, sveikas vyras, daug už jį jaunesnis ir stipresnis, niekada nepradėtų jokio konflikto, tuo labiau, pagal savo charakterį nėra konfliktiškas žmogus, apie tai gali paliudyti visi kaimo gyventojai.

Nukentėjusiojo vertinimu, teismas priėjo prie išvados, kad G. B. padarė tyčinį nusikaltimą, bet visiškai neįvertino jo elgesio, melagingų parodymų, kuriuos įvertinus negalima daryti išvados, kad jis kaltę pripažino ir iš dalies. Mano, kad jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, bandė ne tik visą savo kaltę permesti jam ir išvengti atsakomybės už tai, kad padarė jį neįgaliu, bet dar ir tyčiojasi iš jo, tvirtindamas, kad tarp jų išgertuvių metu kilo konfliktas neva dėl jo pasakytų žodžių dėl jo sugyventinės. Nukentėjusysis nurodė, kad jis savo parodymuose teisme konfliktu pavadino neteisingus G. B. veiksmus, kai jis peiliu brūkštelėjo jam per visą pilvą (217 b. l.).

Dėl išdėstytų aplinkybių nukentėjusysis mano, kad teismas konstatuodamas, jog G. B. jį sužalojo konflikto metu, padarė esminį proceso pažeidimą, tiksliai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, kad jis sužalotas ne konflikto metu, o be jokios priežasties.

Nukentėjusiojo teigimu, pirmos instancijos teismas nors ir konstatavo, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet nuosprendyje labai kukliai užsiminė apie jo sveikatos būklę, kad, 30 000 Lt ieškinį jis pareiškė, nes „po sužalojimų sunkiai vaikšto, negali normaliai valdyti kairės rankos“. Susidarė nuomonė, kad teismas net neskaitė jo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo motyvų, nes jame išsamiai apibūdino savo sveikatos būklę bei patirtą skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Bylos nagrinėjimo metu Radviliškio rajono apylinkės teismui išdėstė savo nuomonę dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos: kad jam neatleidžia, jo atsiprašymų nepriima ir prašė nubausti pačia griežčiausia bausme. Teismas apie tai nuosprendyje neužsiminė.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius jo sveikatos būklės įrodymus, nors, jo manymu, ikiteisminis tyrimas turėjo pasirūpinti šių dokumentų rinkimu, o neapsiriboti teismo mediko išvada, nes tyrėjai buvo žinoma, kad po įvykio jis buvo gydomas stacionare. Advokato neturėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) skaityti bylą neturėjo sveikatos, pinigų advokatams mokėti neturi, nes visus pinigus išleidžia vaistams. Tikėjosi, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertins visas bylos aplinkybes ir priims teisingą, nešališką, nuosprendį.

Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po įvykio jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten įtariant smegenų traumą sunkios būklės buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo atliktos dvi operacijos, nugaros bei burnos, 2 dienas gulėjo reanimacijoje, paskui perkeltas į neurochirurgijos skyrių, gydėsi nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. kovo 19 d. Vienu metu buvo stebimas kelių sričių gydytojų. Žaizdos gijo labai sunkiai: žande buvo įdėtas vamzdinis drenas, nieko negalėjo valgyti, kramtyti maisto, visas veidas buvo ištinęs, iškraipytas – nesimetriškas. Dėl nugaros smegenų traumos negalėjo judėti, skausmas buvo neapsakomas, nejautė kairės rankos bei kojos, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, sėdėti. Dėl jo sveikatos būklės prasidėjo depresija, nenorėjo gyventi. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2013 m. kovo 19 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jame gydėsi iki 2013 m. kovo 28 d. būklė negerėjo, todėl iš reabilitacijos centro 2013 m. kovo 28 d. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių tolesniam gydymui. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiai buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Iš minėtos ligoninės medicininių dokumentų išrašų matyti, kad po patirtų sužalojimų jam sustiprėjo dusulys, atsirado kardialinės astmos epizodai, sustiprėjo skausmas sprande, nugaroje. Faktiškai po patirtų sužalojimų atsinaujino visos jo ligos: atsinaujino opa, atsirado kairės rankos plaštakos rožė. Rožės (naujos ligos) atsiradimas – patirti sužalojimai. Gydėsi šioje ligoninėje iki 2013 m. balandžio 23 d., vėliau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, ten gydėsi iki 2013 m. gegužės 11 d. Nors nuo nusikaltimo padarymo dienos praėjo 9 mėnesiai, bet toliau gydosi pas savo šeimos gydytoją (prideda 2013-11-27 išrašą iš medicininių dokumentų). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikęs medicininių dokumentų, tačiau apie savo sveikatos būklę teismui pasakė. Tai, kad sunkiai vaikšto, teismas turėjo galimybę įsitikinti ir pats, kaip jis dabar atrodo. Iš šeimos gydytojos medicininio dokumento matyti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. gydosi ambulatoriškai „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojų centre. Jam nuolat skauda visa kairė ranka, nevaldo kairės plaštakos, pats be kitų asmenų pagalbos vos paeina, eina vilkdamas kairę koją, yra nusilpusi visa kairė kūno pusė, be medikamentų negali užmigti, nuotaika yra prislėgta, kamuoja depresija. Buvo siunčiamas neurologo konsultacijai ir yra jo stebimas dėl kūno kairės pusės parezės. Šeimos gydytoja, kuri dažnai jį mato, pažymi ryškų sveikatos pablogėjimą po patirtos traumos. 2013 m. liepos 30 d. kreipėsi su siuntimu registracijai pas neuropatologą. Buvo atliktas kaklo magnetinis rezonansas ir galvos kompiuterinė tomografija, bet tyrimo atsakymas bus tik 2013 m. gruodžio 4 d., todėl atsakymus dėl jo sveikatos patikrinimo pateiks apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimo metu. Taip pat dėl potrauminės depresijos psichiatro konsultacijai užsiregistravo 2013 m. gruodžio 4 dienai. Visi šie jo sveikatos būklės aprašymai duoda jam pagrindą prašyti iš sužalojusio jį asmens ir neturtinės žalos atlyginimo. Jau minėjo, kad neturtinės žalos priteisimo motyvus išsamiai išdėstė dar ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad 30 000 Lt žalos dydis yra adekvatus jo sveikatos sutrikdymui bei patirtiems išgyvenimams. Nors anksčiau jis taip pat turėjo sveikatos problemų, bet galėjo dirbti ūkio darbus, užsiimti sūnaus M. namo įrengimu, dabar nieko negali padaryti, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Tarp jo patirtų sveikatos sužalojimų bei jo dabartinės sveikatos būklės yra tiesioginis ryšis.

Nors G. B. nuolat kartojo, kad jis kaltę pripažino bei gailisi dėl to, bet minėti jo žodžiai apie kaltės suvokimą ir lieka žodžiais, nes, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui, (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantys kaimynai jį įspėjo, kad būtų atsargus, nes G. B. visiškai neišgyvena dėl savo veiksmų ir kalbėdamas apie jį, jų klausinėjo „ar tas pydaras (atsiprašo, bet teksto netaiso) dar gyvas? Mano chebra manęs laukia kalėjime. Kaip jie išeis, tai jį vis tiek pribaigs“. Mano, kad taip kalbėti asmuo suvokiantis savo kaltę ir nuoširdžiai apgailestaujantis dėl padaryto nusikaltimo, negali.

Nukentėjusiojo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra nė vieno dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad G. B. yra teigiama asmenybė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija (144 b. l.) jį charakterizuoja tik neigiamai, nurodė, kad jis ir jo sugyventinė dažnai girtauja. G. B. išgėręs labai agresyvus. Gyventojų teigimu, dažnai skriaudžia savo sugyventinę, yra pakėlęs ranką ir prieš vaikus. Dėl savo charakterio ir girtavimo ne kartą pakliuvo į policijos akiratį. Be to, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog G. B. administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą (135–139 b. l.), matyti, kad jis iš viso nuo 2005 m. iki 2012 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 10 kartų: jam buvo surašyti 10 administracinio teisės pažeidimo protokolų už tai, kad: būdamas girtas negalėjo savarankiškai paeiti (kelis kartus), neblaivus išplūdo necenzūriniais žodžiais (kelis kartus), laikė palaidą šunį, viršijo greitį, kad necenzūriniais žodžiais išplūdo socialinę darbuotoją bei nepanaudojo tėvo valdžios. Visi pažeidimai padaryti jam būnant girtam. Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio nutarimo matyti, kad pagal G. B. sugyventinės pareiškimą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad G. B. 2012 m. liepos 26 d. geriant alkoholinius gėrimus kartu su sugyventine, pradėjo muštis, bandė smaugti, spyrė jai į pilvą, kai ji nuėjo kviesti policiją, jis ją pasivijo, parvertė ant žemės, pradėjo mušti, daužė galvą į žemę, taip pat jis sumušė ir savo sūnų D.. Jam suko ranką, smaugė, stumdė, su delnu sudavė per skruostą. Jam buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas. Iš minėto nutarimo matyti, kad sugyventiniai susitaikė. Šis įvykis taip pat liudija, koks žiaurus gali būti girtas G. B..

Dėl pirmiau paminėtų argumentų, mano, kad G. B. skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per švelni.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė G. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė S. S. D. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, tačiau netinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, dėl šių priežasčių nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo S. S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistojo G. B. kaltės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo teigimu, jis išgertuvių metu turėjo rankoje peilį, kuriuo naudojosi kaip šakute ir konflikto metu galėjo tuo peiliu sužaloti nukentėjusįjį. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes buvo labai girtas.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus G. B. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet abejingas numatomiems sunkiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402/2013).

Nuteistasis ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose skirtingai nurodo tarp jų kilusio konflikto priežastis. Nagrinėjamu atveju kilusio konflikto priežastis neturi esminės reikšmės, kadangi iš bylos duomenų visumos matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis nurodo, kad tarp jų kilo konfliktas, tik skirtingai aiškina jo kilimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. B. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. D. buvo nemažiau trimis trauminiais poveikiais, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, paveikus sprando ir dešiniojo skruosto sritis, padarytos sprando durtinės-pjautinės žaizdos su nugaros smegenų pažeidimu stuburo kaklinės dalies II–III slankstelių lygyje, dešiniojo žando pjautinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. S. S. D. dėl sprando durtinių-pjautinių žaizdų su nugaros smegenų pažeidimu stuburo kaklinės dalies II–III slankstelių lygyje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. D. parodė, kad 2013 m. vasario 19 d. šalia namo kasė sniegą G. B. ir K. M.. Atsidaręs langą, paklausė K. M., ar galėtų baigęs darbus, nukasti sniegą jo kieme. K. M. sutiko. Davė 20 Lt G. B., kad parneštų butelį. Jis nupirko, visi trys išgėrė jį. Davė dar 20 Lt G. B., paprašė, kad parduotuvėje iškeistų į smulkesnius, nes norėjo atsilyginti po 10 Lt už sniego nukasimą. G. B. atnešė nupirkęs butelį. K. M. išėjo į namus. Jis G. B. liepė taip pat išeiti. G. B. sėdėjo fotelyje prie staliuko. Dar kartą pasakė eiti lauk, jis atsitiesė, rankoje turėjo peilį ir puolė. Pirmas smūgis buvo nuo kirkšnies per pilvą, ne perpjovė, bet įrėžė. Permetė G. B. per stalą, jis nuvirto. Išėjęs iš kambario skambino žmonai, kuri buvo (duomenys neskelbtini), kad pakviestų Č. P., nes vyksta konfliktas. Baigus kalbėti, pajuto kad G. B. apsikabinęs iš nugaros pusės smeigė peiliu į nugarą, kažką kalbėjo. Atstūmė jį kiek galėjo, nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsimena, kad tarpduryje matė Č. P.. Atvažiavo greitoji pagalba, buvo paguldytas į ligoninę, operuotas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja L. D. parodė, kad G. B. pažįsta iš matymo, nukentėjusysis yra vyras. Vyras prižiūri sūnaus sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, o ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario 19 d., apie 12.30 val., paskambino vyras, pasakė: „Gelbėk“, paprašė atvažiuoti. Pamanė, kad jam blogai su širdimi. Ji paskambino 112, iškvietė pagalbą, paskambino Č. P., paprašė, kad jis pažiūrėtų, kas ten nutiko. Taksi atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten jau buvo atvažiavusi greitoji. Įėjo į koridorių, pamatė tarpduryje, ant žemės, G. B., liepė eiti jam lauk. Pati taip pat išėjo į lauką, ten bekalbant pamatė, kad G. B. išlėkė iš namo ir nubėgo per sodą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Č. P. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta. Paskambino S. S. D. žmona, paprašė nueiti pas S. S. D., nes jam negerai su širdimi. Nuėjęs pamatė tarpduryje ant grindų kraujuose gulintį S. S. D.. G. B. sėdėjo kambariuko kampe.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. B. parodė, kad S. S. D. sužalojo netyčia. Paaiškino, kad 2013 m. vasario 19 d. su K. M. dirbo viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) kaime. Nukasę sniegą, ėjo pro S. S. D. namą, šis atsidaręs langą paprašė K. M. nukasti sniegą, paklausė, ar negali nupirkti cigarečių. S. S. D. davė 20 Lt, K. M. paklausė, ar negali nusipirkti po mažą bokalą alaus, jis sutiko. Parduotuvėje nupirko cigarečių, išgėrė po mažą bokalą alaus, grįžo pas S. S. D.. S. S. D. paprašė nukasti sniegą, pats liko kasti iš gatvės pusės, o K. M. kasė kieme. Baigiant kasti sniegą, S. S. D., prasidaręs langą, paprašė parnešti 0,5 l butelį degtinės, davė 20 Lt. Nupirkęs parnešė degtinę, S. S. D. pakvietė užeiti į vidų. Ten jau buvo K. M.. Visi trys išgėrė atneštą degtinės butelį. S. S. D. paprašė nupirkti dar vieną. Jis nubėgo į parduotuvę ir nupirko dar vieną butelį. Kai grįžo, K. M. neberado, S. S. D. pasakė, kad jis išėjo į namus. Norėjo pats taip pat išeiti, bet S. S. D. pasiūlė pasilikti ir išgerti degtinę. Jis sutiko. Dėl ko susipyko, negali pasakyti, neatsimena. S. S. D. atsistojo prieš jį, gal už kėdės užkliuvo ir užgriuvo ant jo. Abu kartu nugriuvo, griūvant apvertė stalą. Nuo stalo nukrito peilis. Norėjo S. S. D. pagąsdinti, paėmė peilį. S. S. D. atsistojo ir palinko link jo griūdamas. Norėjo S. S. D. apkabinti, rankoje buvo peilis ir įdūrė nenorėdamas. Kai kabinosi, įdūrė jam į sprandą, antrą kartą netyčia įdūrė į žandą. Daugiau nieko neatsimena, buvo šokas.

Taigi iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų, bei pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad kilus tarpusavio konfliktui G. B. peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam S. S. D. į kaklo sritį, dėl to nukentėjusiajam S. S. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. B. du kartus durdamas peiliu nukentėjusiajam S. S. D. į kaklą, suvokė savo veiksmų pavojingumą, nors ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia teigti, kad tarp G. B. veiksmų (dūrių peiliu nukentėjusiajam) ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam S. S. D.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. S. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, ir kuriuos patvirtina liudytojų L. D., Č. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Teismas atmeta nuteistojo G. B. pateiktą versiją, kad S. S. D. galėjo sužaloti netyčia, kadangi tokia versija iš esmės prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, t. y. kad S. S. D. padaryti sužalojimai dviem trauminiais poveikiais, jie nebūdingi griuviminei traumai, kad sužalojimai padaryti S. S. D. iš nugaros pusės, tai patvirtina nukentėjusiojo S. S. D. parodymus, jog G. B. jam būrė į nugarą jį apsikabinęs ir kt. Teisėjų kolegija, nuteistojo G. B. duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymais, nes nuteistojo parodymai byloje yra nenuoseklūs, bei prieštaraujantys byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad būtent dėl sprando durtinės-pjautinės žaizdos su nugaros smegenų pažeidimu stuburo kaklinės dalies II–III slankstelių lygyje, S. S. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija šia specialisto išvada neturi pagrindo netikėti, kadangi šią išvadą pateikė kvalifikuoti specialistai, be to, jos pagrįstumo neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Dėl šių priežasčių nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie būtinumą nustatyti nukentėjusiojo S. S. D. sveikatos būklę iki tiriamo įvykio, veikos kvalifikacijai nėra reikšmingi, todėl atmestini.

Dėl nuteistajam G. B. skirtos bausmės

Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Nukentėjusysis S. S. D. apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistajam G. B. skirta bausmė yra per švelni. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam G. B. netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam G. B. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę G. B. teismas atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, G. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, verčiasi iš pašalpų ir iš savo ūkio, dažnai girtauja, išgėręs būna agresyvus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad G. B. praeityje nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas, padarė vieną sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kad G. B. gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs smurtauti būdamas neblaivus, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kad šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nedirba, verčiasi iš pašalpų ir savo ūkio, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daro išvadą, kad nuteistajam G. B. skirta bausmė nėra nei per švelni, nei per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, G. B. pirmą kartą nuteistam už nusikaltimo padarymą, skirta laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams bausmė, nors ir mažesnė už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (5 metai 1 mėnuo 15 dienų), tačiau didesnė už sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (3 mėnesius), ir ši bausmė įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą atitinka bendrąją bausmės paskirtį ir užtikrins bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog G. B. nusikaltimą padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės skiriant bausmę G. B., todėl vien šiuo pagrindu G. B. keisti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam S. S. D.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš nuteistojo G. B. priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo neįvertino to, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo atliktos dvi operacijos, nugaros bei burnos, 2 dienas gulėjo reanimacijoje, paskui perkeltas į neurochirurgijos skyrių, gydėsi nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. kovo 19 d. Vienu metu buvo stebimas kelių sričių gydytojų. Žaizdos gijo labai sunkiai: žande buvo įdėtas vamzdinis drenas, nieko negalėjo valgyti, kramtyti maisto, visas veidas buvo ištinęs, iškraipytas – nesimetriškas. Dėl nugaros smegenų traumos negalėjo judėti, skausmas buvo neapsakomas, nejautė kairės rankos bei kojos, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, sėdėti. Dėl jo sveikatos būklės prasidėjo depresija, nenorėjo gyventi. Po patirtų sužalojimų jam sustiprėjo dusulys, atsirado kardialinės astmos epizodai, bei sustiprėjo skausmas sprande, nugaroje, be to atsinaujino visos jo ligos. Nors nuo nusikaltimo padarymo dienos praėjo 9 mėnesiai, bet jis ir toliau gydosi pas savo šeimos gydytoją. Jam nuolat skauda visa kairė ranka, nevaldo kairės plaštakos, pats be kitų asmenų pagalbos vos paeina, eina vilkdamas kairę koją, yra nusilpusi visa kairė kūno pusė, be medikamentų negali užmigti, nuotaika yra prislėgta, kamuoja depresija. Taip pat dėl potrauminės depresijos užsiregistravo psichiatro konsultacijai. Visi šie jo sveikatos būklės aprašymai duoda jam pagrindą prašyti iš sužalojusio jį asmens ir neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad 30 000 Lt žalos dydis yra adekvatus jo sveikatos sutrikdymui bei patirtiems išgyvenimams. Nors anksčiau jis taip pat turėjo sveikatos problemų, bet galėjo dirbti ūkio darbus, užsiimti sūnaus M. namo įrengimu, dabar nieko negali padaryti, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Tarp jo patirtų sveikatos sužalojimų bei jo dabartinės sveikatos būklės yra tiesioginis ryšis.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda t. y. priteisiama nuo 10 000 Lt iki 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-605/2012; 2K-54/2012; 2K-273/2012; 2K–23/2013; 2K-188/2012; 2K–132/2012; 2K-504/2011; 2K-489/ 2011; 2K-5/2013).

Todėl daroma išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų G. B. veiksmų nukentėjusiajam S. S. D. buvo padarytos sprando durtinės-pjautinės žaizdos su nugaros smegenų pažeidimu stuburo kaklinės dalies II–III slankstelių lygyje, tokie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiajam S. S. D. dėl patirtų sužalojimų jam buvo atliktos dvi operacijos, nugaros bei burnos, 2 dienas gulėjo reanimacijoje, neurochirurgijos skyriuje gydėsi 1 mėnesį, kad vienu metu buvo stebimas kelių sričių gydytojų, dėl žaizdos žande buvo įdėtas vamzdinis drenas, nieko negalėjo valgyti, kramtyti maisto, visas veidas buvo ištinęs, iškraipytas – nesimetriškas, kad dėl nugaros smegenų traumos negalėjo judėti, skausmas buvo neapsakomas, nejautė kairės rankos bei kojos, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, sėdėti, dėl tokios sveikatos būklės prasidėjo depresija, nenorėjo gyventi. Po patirtų sužalojimų jam sustiprėjo dusulys, atsirado kardialinės astmos epizodai, bei sustiprėjo skausmas sprande, nugaroje, atsinaujino kitos jo ligos, kad buvo skirtas reabilitacinis gydymas, nuolat vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, patirto sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, t. y. nuolat jaučia skausmą, nepatogumus, pasunkėjo galimybės apsitarnauti ir atlikti elementarius buities darbus, dėl to nuolat patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių, dėl to priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir neproporcinga nukentėjusiojo S. S. D. patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, emocinei būklei, liekamiesiems reiškiniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistojo G. B. kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, remdamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo S. S. D. civiliniu ieškiniu prašoma 30 000 Lt suma yra neproporcinga, todėl ši suma mažintina, iš nuteistojo G. B. priteisiant 20 000 Lt nukentėjusiojo S. S. D. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusysis S. S. D. apeliaciniu skundu prašo priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė Z. Kastėnienė prašė iš nuteistojo priteisti 1400 Lt nukentėjusiajam patirtas išlaidas už atstovavimo paslaugas.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kad nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis S. S. D. už dokumento surašymą, patarimą ir atstovavimą sumokėjo 1400 Lt advokatei Z. Kastėnienei, kad advokatė Z. Kastėnienė atstovavo nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, šias nukentėjusiojo S. S. D. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo G. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo Sigito S. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį: iš nuteistojo G. B. nukentėjusiajam Sigitui S. D. priteisti 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų ir 00 centų) neturtinei žali atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo Sigito S. D. patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų ir 00 centų) pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo G. B. nukentėjusiojo Sigito S. D. naudai.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga