Kauno apylinkės teismo nutarimas

transporto priemonės savininkui H. T., jo įgaliotam atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 13 d., apie 08 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), T. D. vairavo automobilį Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas nežymus (0,15 promilės ± 0,01 promilės), o vairuotojas neturi dviejų metų stažo. T. D. jau buvo baustas pakartotinai už tos pačios rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Tokiais veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį Porche, juo vežė neblaivų draugą. Sustabdė pareigūnai ir įpūtė, nors alkoholio nevartojo (b. l. 32-33, 72).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad įvykio dieną T. D. vairavo jo draugo H. T. automobilį. Įvykio dieną paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pakalbėjo ir išvažiavo į miestą. Automobilio Porsche rakteliai buvo palikti ant stalo, nežinojo, kad T. D. kažkur automobiliu Porsche važiuos, jis susitarė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskambinus atvarys automobilį (b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega D. T. ir gavo iškvietimą, jog vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus važiuodamas automobiliu Porsche. Nuvyko į įvykio vietą ir sustabdė minėtą automobilį. Patikrino vairuotoją alkotesteriu, kuris parodė 0,17 promilių, o T. D., kaip pradedančiajam vairuotojui, taikomas 0,00 promilių reikalavimas. Vairuotojas sakė, jog nieko nevartojo, alkoholio butelių automobilio salone nepastebėjo. Patikrino vairuotojo duomenis sistemoje ir nustatė, kad anksčiau T. D. yra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir paskirtos baudos nesumokėjęs (b. l. 69-70).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. T. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog automobilio vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, nuvyko į nurodytą vietą, sustabdė T. D. vairuojamą automobilį Porsche, patikrinimo jam neblaivumą. Nustatė nežymų girtumo laipsnį, vairuotojas pateikė užsienyje išduotą automobilio registracijos liudijimą, nurodė, kad jis automobilio savininkas. Alkoholio butelių automobilio salone nematė (b. l. 70).

Teismo posėdžio metu apklaustas transporto priemonės savininkas H. T. parodė, kad jis yra transporto priemonės Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismui paaiškino, kad savo automobilį davė draugui Abui, kadangi jam reikėjo nuvykti į Lietuvą. T. D. automobilio nedavė, tik po įvykio sužinojo, kad jo automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir automobilis Porsche sulaikytas (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130² straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo patvirtina ir jo versiją paneigia nuoseklūs policijos pareigūnų D. T. ir A. R. parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad įvykio dieną sustabdė T. D. vairuojamą automobilį Porsche ir nustatė automobilio vairuotojui nežymų girtumą, patikrinus sistemoje, paaiškėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (b. l. 69-70), šias aplinkybes patvirtino ir D. T. (b. l. 70). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes (b. l. 5, 6), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Pažymėtina, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0204 T. D. nustatytas 0,15 promilės girtumo laipsnis (b. l. 3). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0204 patikros sertifikato Nr. 0275066 nustatyta, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis (b. l. 6). Administracinėn traukiamas asmuo taip pat pasirašytinai sutiko ir su alkotesterio parodymais (b. l. 3). Praktikoje pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties asmenį alkotesteriu tikrinti du kartus. T. D. turėjo teisę nuvykti į ligoninę pasitikrinti neblaivumo, jis šia teise pasinaudojo. Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvados (b. l. 36), T. D. kraujas paimtas 2016 m. gegužės 13 d., 12 val. 20 min. (b. l. 36), nustatyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo patikrinimo alkotesteriu 2016 m. gegužės 13 d., 08 val. 42 min. iki kraujo paėmimo 2016 m. gegužės 13 d., 12 val. 20 min., praėjo daugiau nei 3 valandos, o pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.) (2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Ir tai neprieštarauja tam, kad beveik po trijų valandų laiko, T. D. neblaivumo koncentracija iškvėptame ore atitinkamai sumažėjo iki 0,00 promilių (b. l. 37), ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį neviršijusį leistinos normos, būtų laikoma, kad jis vairavo automobilį blaivus.

T. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, taip pat įrodyta ir kita byloje surinkta bei teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1-2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 13 d., apie 08 val. 25 min., Kaune, Jonavos g. – Islandijos pl., T. D. vairavo automobilį Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas nežymus (0,15 promilės ± 0,01 promilės), o vairuotojas neturi dviejų metų stažo. T. D. jau buvo baustas pakartotinai už tos pačios rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Tokiais veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėtį. T. D. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-17) matyti, kad T. D. 2013 m. lapkričio 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 5400 Lt (1563 Eur) bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 15), pažymoje apie asmens finansinę būseną nurodyta asmens skola – 1563 Eur (b. l. 18), ši administracinė nuobauda teisės pažeidimo padarymo metu galiojo, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2AT-62-696/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje buvo nebuvo nustatyta T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimo padarymo metu jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,15 promilių), pažeidimo metu nebuvo sužaloti žmonės ar apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, humanizmo principus, yra pagrindas daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas T. D. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant trumpesnį nei numatytas sankcijoje minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda, o ATPK 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130² straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojami tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra H. T. (b. l. 60-66), tačiau byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog transporto priemonės savininkas H. T. perleido jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Porsche administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK neapibrėžia perleidimo sąvokos, o teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr.19, p.69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“. Teismo nuomone, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkas H. T. parodė, kad automobilį perleido savo draugui A. V., nes jam reikėjo grįžti į Lietuvą, tačiau T. D. jis automobilio neperleido (b. l. 71). Byloje nėra kitų duomenų, kad transporto priemonės savininkas H. T. perdavė transporto priemonę T. D. ir žinojo, kad ji bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, priešingai nustatyta, kad transporto priemonės savininkas automobilio paėmimo metu jį buvo perleidęs savo draugui A. V., o ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vadovaujantis teismų praktika, laikomasi nuostatos, kad siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar transporto priemonės savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos (LVAT nutartis byloje Nr. N575-1742/2008). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio Porsche Carrera konfiskavimas neskirtinas.

Taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžio metu transporto priemonės savininko įgalioto atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus išreikštą prašymą, transporto priemonė Porsche Carrera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, grąžintina A. S. O. V., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 130² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

T. D. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Transporto priemonę Porsche Carrera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti A. S. O. V., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.