Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kreipėsi į teismą su prašymu leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti A. S., kuri nuo 2017-06-06 buvo priverstinai hospitalizuota. Prašyme nurodyta, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2017-06-08 gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje pacientei diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Pacientė psichomotoriškai sujaudinta, išsako meilės, didybės kliedesius, nuotaika pakili, su disforiniu atspalviu, impulsų kontrolė sutrikusi. Pacientės elgesys yra neadekvatus, neprognozuojamas, ji yra socialiai pavojinga, gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei. 2017-06-08 gydytojų konsultacinės komisijos išvadą apie pacientės diagnozę pasirašė gydytojai J. J., A. G., I. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-08 nutartimi VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą tenkino ir leido A. S. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 (vieną) mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytus argumentus, į pareiškime nurodytą 2017-06-08 gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kurioje yra motyvuotas A. S. gydymo būtinumas, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad A. S. dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai, sprendė, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktas prašymas dėl A. S. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, leidžiant priverstinai gydyti pacientę minėtoje gydymo įstaigoje vieną mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priverstinis gydymas paskirtas neteisingai, nes suinteresuotam asmeniui niekas nedavė psichologinių testų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. yra socialiai pavojinga savo gyvybei ir sveikatai.Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

5.1. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, priimdamas nutartį, pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi gydytojų, kurių kompetencija nekelia abejonių, išvadomis, todėl A. S. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista suinteresuotą asmenį A. S. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, teisėtumas ir pagrįstumas.Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas dėl teismo nutarties, kuria sprendžiamas vienos iš pagrindinių asmens teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamumą – klausimas. Atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, konstatuotina, jog vien aplinkybė, kad dėl būtinybės užtikrinti proceso operatyvumą pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendžia supaprastinto proceso tvarka, nesudaro pagrindo suinteresuotam asmeniui užkirsti kelią siekti, kad priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Aplinkybė, kad šis klausimas apeliacinės instancijos teismo paprastai yra sprendžiamas jau pasibaigus priverstiniam suinteresuoto asmens gydymui, taip pat nėra pakankama teigti, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto šiuo klausimu, teisėtumas ir pagrįstumas apskritai negali būti vertinamas ar kad toks vertinimas nėra tikslingas. Nors tiesioginių teisinių pasekmių apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl priverstinės hospitalizacijos esant pasibaigusiam priverstinės hospitalizacijos terminui neturėtų, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad asmuo priverstinai hospitalizuotas buvo neteisėtai, šis procesinis sprendimas galėtų turėti netiesioginių teisinių pasekmių – priverstinai hospitalizuotas asmuo turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo iš asmenų, dėl kurių kaltės jis buvo neteisėtai hospitalizuotas (Lietuvos Respublik?s psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 31 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. PSPĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui (PSPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taigi PSPĮ nustato būtinas sąlygas priverstinei hospitalizacijai, t. y. sunki psichinė liga, asmens atsisakymas būti hospitalizuotu ir reali grėsmė sveikatai ar gyvybei.Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės (pacientės) psichikos būklę vertino gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2017-06-08 išvadoje nurodė pacientės diagnozę – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Išvadoje konstatuota, kad pacientė psichosomatiškai sujaudinta, išsako meilės, didybės kliedesius, nuotaika pakili, su disforiniu atspalviu, impulsų kontrolė sutrikusi, elgesys neadekvatus, neprognozuojamas, todėl yra socialiai pavojinga ir gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Dėl ūmios psichozės A. S. 2017-06-06 buvo hospitalizuota VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas dėl pacientės psichikos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Pacientė gydytis ligoninėje atsisako. Taigi, šiuo atveju yra visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos.Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas (PSPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas gydytojų konsultacinės komisijos išvadą įvertino tinkamai bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį A. S., todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.