Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstitucinio Teismo suformuluotoje oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluoti teisėjų atlyginimo teisinio reguliavimo principai suponuoja, kad bet koks teisėjų atlyginimo mažinimas yra neteisėtas.

Taigi iš minėtos nutarties turinio matyti, kad sprendžiant šį ginčą yra svarbu nustatyti, ištirti ir įvertinti:

Pagal LR ABTĮ 57 str. 1-2, 6 d., įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Analogiškoje byloje Nr. 2A-3/2008 Lietuvos apeliacinis teismas 2007-11-22 nutartimi pavedė Lietuvos laisvosios rinkos institutui atlikti ekonominę ir finansinę ekspertizę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-09 raštu Nr. I-529-764/08 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl ekonominės-finansinės ekspertizės pateikimo bei ją gavo 2008-05-12 raštu Nr. 2008-05-10 Nr. 2A-3/2008.

Ekspertai ekspertizės akte aptarė sąvokas, reikšmingas sprendžiant šį ginčą, t.y. ekonominė padėtis valstybėje, pasak ekspertų, suprantama kaip rinkos dalyvių padėtis, o finansinė padėtis – kaip valstybės finansų padėtis. Galimos įvairios finansinės ir ekonominės padėties variacijos bei santykis – net esant gerai ekonominei padėčiai finansinė padėtis gali būti bloga, arba gera, ir atvirkščiai, bloga finansinė padėtis pati savaime nesuponuoja ekonominės padėties buvimo bloga, be to, abi jos gali būti tiek blogos, tiek geros.

Iš ekspertizės akto matyti, kad BVP yra bendriausias šalies ekonominės būklės atspindys – augant ekonomikai, kuomet sukuriama daugiau pridėtinės vertės, kyla ir BVP, ir atvirkščiai. BVP gali būti vertinamas buvusiomis to meto kainomis arba palyginamosiomis tam tikro bazinio laikotarpio kainomis. Nuo 1995 m. iki 1998 m. realus BVP kilo vidutiniškai po 7 procentus kasmet, tuo tarpu 1999 buvo užfiksuotas 1,5 procento BVP sumažėjimas. Nuo 2000 m. iki 2006 m. realus BVP vėl tolygiai augo, vidutiniškai po 7,2 procento kasmet. Taip pat šis rodiklis parodo, kad 1999 m. buvo sukurta daugiau gėrybių, tad padėtis buvo geresnė nei 1997 m. 1999 m. buvo net du neigiamo BVP augimo ketvirčiai, nors jie ir nesekė vienas paskui kitą, parodo, kad 1999 m. Lietuvoje buvo trumpalaikių recesijos požymių, ir padėtis 1999 metais buvo blogesnė už 1997 m., kuriais BVP augimas buvo stabilesnis. Listinguojamų akcijų indeksas nurodo, kad ekonominė padėtis pablogėjo 1997-ųjų m. antroje pusėje, 1999 m. buvo blogesnė nei 1997 m., ir pagerėjo 2003 m. pabaigoje.Pridėtinės vertės rodiklis rodo pridėtinės vertės nežymų sumažėjimą 1999 m. ir kartu su kitų rodiklių pablogėjimu rodo ekonominės padėties pablogėjimą 1999 m. 2002 metais pridėtinės vertės apimtys pasiekė priekrizinį lygį. 1999 m. buvo sukurta daugiau nominalios pridėtinės vertės, nei 1997 m., tačiau, įvertinus tuo metu buvusią infliaciją padėtis abejais laikotarpiais iš esmės laikytina tokia pačia. 1998 m. apyvarta augo 13 proc., tuo tarpu 1999 metais apyvarta smuko 5 proc. 2000-2005 m. apyvarta augo kasmet po vidutiniškai 12,8 proc. ekonominė padėtis 1999 m. buvo geresnė nei 1997 m. remiantis šiuo rodikliu, padėtis pablogėjo 1999 m., pagerėjo 2000 m. 1996-1998 m. bendrasis pelnas augo vidutininiškai po 37,6 proc., 1999 m. smuko beveik 3 proc., o 2000-2005 m. augo vidutiniškai po 17,4 proc. rodiklis pablogėjo 1999 m., pagerėjo 2000 m., o padėtis 1999 m. buvo geresnė nei 1997 m. Iki 1999 m. kilusi, eksportuojamų prekių ir paslaugų vertės suma nukrito net 15 proc., vėliau eksportas kasmet kilo vidūniškai po 19,9 proc. iki 2006 m., eksporto augimas sulėtėjo dar 1998 m., kai eksportas išaugo vos 1,1 proc., pagal eksporto apimtis, padėtis 1999 m. buvo blogesnė nei 1997 m.. 1998 m. buvo vienaženklis importo augimas (6,8 proc.), o 1999 m. jis nukrito net 13,7 proc. Nuo 2000 m. importas tolygiai augo vidutiniškai po 16,5 proc. per metus iki 2006 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis absoliučia suma sumažėjo 2000 m., ir atsistatė 2002 m. Pablogėjus ekonominei būklei, darbo užmokestis krenta ne iš karto, todėl vertinant laiko langą, padėtis pablogėjo 1999 m., pagerėjo 2001 m., 1999 m. padėtis buvo geresnė nei 1997 m. Minimalaus gyvenimo lygio dydis indikuoja, kad padėtis pablogėjo 1999 m. ir neatsirado poreikio arba galimybių keisti šį administraciškai nustatomą dydį bei kad padėtis 1999 m. buvo blogesnė nei 1997 m., kadangi 1999 m. MGL nebuvo pakeltas. Įregistruotų įmonių ir išregistruotų įmonių rodikliai byloja, kad nagrinėjamo laikotarpio metu buvo abiejų rodiklių mažėjimo tendencija, kuri tęsiasi iki šiol. Blogos ekonominės padėties šie rodikliai tiesiogiai nerodo, o 1999 m. buvo įregistruota mažiau įmonių nei 1997 m. Vidutinis metinis bedarbių skaičius rado, kad padėtis pablogėjo 1999 m., o ikikrizinį dydį pasiekė 2004 m. Kreditorinių įsiskolinimų rodiklis rodo, kad padėtis pablogėjo 1999 m. ir stabilizavosi ties 40 procentų lygiu, todėl neįmanoma nurodyti padėties pagerėjimo. Debitorinių įsiskolinimų ir apyvartos santykis pablogėjo 1997 m. ir stabilizavosi ties 15-17 procentų lygiu, rodiklio pagerėjimo nebuvo. Pagal mokestinės nepriemokos rodiklį, padėtis žymiai pablogėjo 1999 m., ir pasiekė prieškrizainę būklę 2003 m.. Mokestinių nepriemokų ir apyvartos bei bendrojo vidaus produkto santykiai rodo, kad ekonominė padėtis pablogėjo 1999 m., pagerėjo 2002 m..Vartotojų kainų indeksas nagrinėjamu laikotarpiu išliko stabilus, tad neindikuoja ekonominės finansinės padėties pokyčių. Terminų indėlių suma krizės pradžios nerodo, bet šios sumos padidėjimas po 2001 m. nurodo ekonominės padėties pagerėjimą. Šis rodiklis rodo, kad padėtis 1999 m. ir 1997 m. buvo tokia pati.Tiesioginių užsienio investicijų rodiklis neindikuoja krizinės būklės valstybėje. Biudžeto pajamų padėtis pablogėjo 1999 m., pagerėjo 2002 m., o 1999 m. buvo blogesnė nei 1997 m. Biudžeto pajamų padėtis pablogėjo 1998 m., nors po 1999 m. pajamų vykdymas pagerėjo, tačiau iki nagrinėjamo laikotarpio pabaigos nepasiektas tikslus biudžeto pajamų vykdymas. Biudžeto deficitas niekada nebuvo panaikintas, padėtis 1999 m. buvo geresnė nei 1997 m. skolos augimas reiškia, kad valdžia nesugebėjo vykdyti visų savo įsipareigojimų asignavimų gavėjams iš mokestinių įplaukų, todėl skolinosi, 1999 metų valstybės finansų padėtis, įvertinus kitus ekonominius bei finansinius rodiklius, buvo labai artima valstybės nemokumui, bloga padėtis tęsiasi iki šios. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos nustojo augti 1999 m., tik 2004 m. pasiekė buvusius augimo tempus. Valstybinio socialinio draudimo pajamos 1999 m. buvo didesnės nei 1997 m.

Ekspertai išvadose nurodo, kad apibendrinant 1997 ir 1999 metų finansinę ir ekonominę padėtį valstybėje, patikimai galima teigti, kad padėtis 1999 metais buvo blogesnė nei 1997 metais.

Teismas, išsamiai ir nuosekliai išanalizavęs finansinės ir ekonominės ekspertizės akte pateiktus rodiklius, jų įtaką analizuojamo laikotarpio ekonominei ir finansinei valstybės būklei, vertina, kad tvirtinti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 priėmimo metu valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, nėra pagrindo, nes kaip matyti iš aukščiau pateiktų ekspertizės akte išdėstytų duomenų, lyginant atskirus rodiklius ar atskirus rodiklius vertinant atskirai, netgi galima būtų teigti, kad 1999 metais ekonominė ir finansinė padėtis buvo geresnė nei 1997 m., arba 1997 m. ir 1999 m. ekonominė ir finansinė padėtis buvo tolygi, be to, vertinant ir lyginant atskirus tiek ekonominius, tiek finansinius rodiklius matyti ir tam tikri prieštaravimai (pvz., vertinant BVP rodiklį teigiama, kad 1999 m. buvo sukurta daug daugiau gėrybių nei 1997 m., tačiau ekonominė padėtis blogesnė nei 1997 m.; vertinant „Sodros“ biudžetą taip pat nurodoma, kad 1999 m. Valstybinio socialinio draudimo pajamos buvo didesnės nei 1997 m., tačiau padėtis blogesnė).

Pagal LR ABTĮ 10 str., teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. LR ABTĮ 13 str. 1 d., reglamentuoja, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. LR ABTĮ 81 str. nurodo, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Atsižvelgiant į paminėtas LR ABTĮ nuostatas, teismas, spręsdamas šį administracinį ginčą, taip pat vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškoje byloje suformuota praktika bei siekdamas padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises ir nustatyti tiesą šioje byloje, savo iniciatyva vadovausis ne tik šioje byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir tokiais duomenimis, kaip oficialios statistinės ataskaitos, Vyriausybės ataskaitos, ataskaitos, pateikiamos Europos sąjungos institucijoms, šių institucijų atliktų Lietuvos ekonomikos vertinimų išvados.

Analogišką ginčą su tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl neišmokėtos atlyginimų dalies nagrinėję teismai savo procesiniuose dokumentuose jau yra aktualius duomenis įvardiję ir juos analizavę (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-01/2007). Antai Statistikos departamento prie LR Vyriausybės interneto tinklapio skiltyje ,,Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai 1996-2006 m.“ yra viešai skelbiami tokie duomenys: 1999 m. gruodžio mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., infliacija sudarė 0,3 proc.; bendrojo vidaus produkto pokyčiai procentais 1996 m. sudarė 5,1 proc., 1997 m. – 8,5 proc.; 1998 m. - 7,5 proc., 1999 m. sudarė -1,5 proc., 2000 m. – 4,1 proc., 2001 m. – 6,6 proc., 2002 m. – 6,9 proc., 2003 m. – 10,3 proc., 2004 m. – 7,3 proc., 2005 m. – 7,6 proc., 2006 m. – 7,5 proc.; bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, veikusiomis kainomis 1996 m. buvo 9 090 Lt, 1997 m. – 11 188 Lt, 1998 m. - 12 594 Lt, 1999 m. – 12 391 Lt, 2000 m. – 13 052 Lt, 2001 m. – 13 956 Lt, 2002 m. – 14 981 Lt, 2003 m. – 16 445 Lt, 2004 m. – 18 217 Lt, 2005 m. – 20 854 Lt, 2006 m. – 24 145 Lt; tiesioginės užsienio investicijos 1996 m. sudarė 1 406,4 mln. Lt, 1997 m. – 2 801,2 mln. Lt, 1998 m. - 4 162,5 mln. Lt, 1999 m. – 6 501,2 mln. Lt, 2000 m. – 8 252,1 mln. Lt, 2001 m. – 9 337,3 mln. Lt, 2002 m. – 10 661,9 mln. Lt, 2003 m. – 13 183,8 mln. Lt, 2004 m. – 13 699,4 mln. Lt, 2005 m. – 16 192,6 mln. Lt, 2006 m. – 23 895,8 mln. Lt; eksportas 1996 m. sudarė 10,6 mlrd. Lt, 1997 m. – 12,8 mlrd. Lt, 1998 m. - 12,9 mlrd. Lt, 1999 m. – 11 mlrd. Lt, 2000 m. – 14,2 mln. Lt, 2001 m. – 17,1 mlrd. Lt, 2002 m. – 19,1 mlrd. Lt, 2003 m. – 21,3 mlrd. Lt, 2004 m. – 25,8 mlrd. Lt, 2005 m. – 32,8 mlrd. Lt, 2006 m. – 38,8 mlrd. Lt; importas 1996 m. sudarė 15,5 mlrd. Lt, 1998 m. - 21,4 mlrd. Lt, 1999 m. – 18,5 mlrd. Lt, 2000 m. – 20,9 mln. Lt, 2001 m. – 24,2 mlrd. Lt, 2002 m. – 27,5 mlrd. Lt, 2003 m. – 29,4 mlrd. Lt, 2004 m. – 34,4 mlrd. Lt, 2005 m. – 43,2 mlrd. Lt, 2006 m. – 53,1 mlrd. Lt.

Europos Komitetas prie LR Vyriausybės 1998-08-31 metiniame Lietuvos pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1997 m. liepos mėn. iki 1998 m. liepos mėn.” apžvelgdamas ekonominę padėtį nurodė, kad šiuo laikotarpiu ,,tęsėsi spartus BVP augimas: 1997 m. augimo tempai buvo 5,7 proc., 1998 m. I ketvirtyje BVP išaugo dar 6,9 proc. ir buvo 9,213 mlrd. Lt. (veikusiomis kainomis). [...] Infliacijos tempai sulėtėjo nuo 13,1 proc. 1996 m. iki 8,4 proc. 1997 m.; jie ir toliau lėtėja (1998 m. liepos mėn. infliacija, palyginus su 1997 m. liepos mėn., buvo 5,1 proc.)”; Vyriausybinės Europos integracijos komisijos 1999-07-01 metiniame pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1998 m. liepos mėn. iki 1999 m. birželio mėn.“ pabrėžiama, jog ,,nepaisant Rusijos finansų ir ekonominės krizės sukelto neigiamo išorinio poveikio, Lietuva išlaikė ekonominį stabilumą, ir gerus makroekonominius rodiklius“, ,,1998 m. II p. - 1999 m. pradžios laikotarpiu Lietuvos ūkiui buvo būdinga žema infliacija, sulėtėjęs BVP augimas, padidėjęs nedarbas, spartus užsienio prekybos perorientavimas, einamosios sąskaitos deficitas bei žymus tiesioginių užsienio investicijų srauto išaugimas”; 2000 m. rugpjūčio mėn. metiniame Lietuvos pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2000 m. birželio mėn.“ Vyriausybinė Europos integracijos komisija nurodė, jog ,,2000 m. I ketv. Lietuvos ekonomikoje išryškėjo augimo tendencijos. Preliminariais duomenimis, 2000 m. sausio-kovo mėn., lyginant su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, BVP išaugo 4,2 proc. ir sudarė 10,4 mlrd. Lt.“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-01 pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn.“ nurodoma, kad ,,2000 m. pirmoje pusėje Lietuvos ekonomika augo 2,0 proc., o bendras metinis BVP augimas praėjusiais metais siekė 3,3 proc.“, ,,BVP 2000 m. išaugo 3,3 proc. BVP augimas vyko kiekvieną ketvirtį - antrąjį 2000 m. ketvirtį buvo užfiksuotas 0,5 proc., trečiąjį – 5 proc., o paskutinį 2000 m. ketvirtį BVP išaugo 3,6 proc. (lyginant su tais pačiais 1999 m. laikotarpiais)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio mėn. pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn.” pažymima, jog ,,per apžvelgiamą 2001 liepos mėn. - 2002 birželio mėn. laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augo, pagerėjo jos išorės ir vidaus pusiausvyra bei padidėjo jos konkurencingumas”, ,,2001 m. Lietuvoje buvo stebimas tolesnis BVP augimas (kuris tęsėsi ir 2002 m.)”.

Kaip jau buvo aukščiau minėta, išanalizavus 1999, 2000 ir 2001 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimui 1999 metais ateinantiems 2000 metams patvirtintos didesnės, nei praėjusiems 1999 metams, darbo užmokesčio, nepaprastosios išlaidos, darbo užmokesčio išlaidos taip pat padidėjo, pavyzdžiui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, ministerijoms (Krašto apsaugos ministerijai, Kultūros ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai). Panaši situacija buvo ir lyginant 2000 metams bei 2001 metams skirtus asignavimus darbo užmokesčiui (padidėjo Lietuvos valstybės kontrolei, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prie LR Seimo, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Vaiko teisių pasaugos kontrolieriaus įstaigai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Finansų, Krašto, apsaugos, Kultūros, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ministerijoms), taip pat iš biudžeto skirta 1 000 000 Lt asignavimų Valdovų rūmams statyti.

Remiantis anksčiau išdėstytų rašytinių įrodymų turinio sistemine analize teismas konstatuoja, kad valstybės ekonominės ir finansinės padėties pablogėjimas 1999 m. nebuvęs toks ženklus, kad jį galima būtų apibrėžti sąvoka “itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis“, bei kaip jau minėta, nepaisant susiklosčiusios padėties, kurią atsakovas laiko itin sunkia, ginčo teisės aktų priėmimo metu kai kurių kategorijų darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto, buvo padidintas darbo užmokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra konstatuota, kad esant itin sunkiai valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai, turėtų būti mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas, įvairių iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų sričių finansavimas, taip pat iš valstybės biudžeto apmokamų asmenų atlyginimas. Tokiu atveju mažinant atlyginimus turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp asmenų, kuriems atlyginimas sumažinamas, teisių ir teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų. Be to, esant itin sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei padėčiai, iš valstybės biudžeto apmokamų net ir dalies asmenų atlyginimas negalėtų būti didinamas. Kaip jau minėta, nei viena sąlyga (mažinimas visiems, nedidinimas niekam) nebuvo įvykusios.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus ir anksčiau išanalizuotus faktus, pripažintina, kad pareiškėjo atlyginimo mažinimas buvo atliktas pažeidžiant proporcingumo principą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad sprendžiant šį ginčą, turėtų būti taikytinos atitinkamos Darbo Kodekso nuostatos t.y. Darbo kodekso 27 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija dėl trejų metu ieškinio senaties taikymo nuo skundo teismui padavimo dienos (žr. teismo posėdžio protokolą).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007-01-18 nutartyje (administracinė byla Nr. A10 -01/2007) konstatavo, kad 2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 L. Š. prieš Kauno rajono policijos komisariatą, yra suformuota aktuali administracinių teismų praktika dėl galimybės asmenims ginti jų teises, pažeistas antikonstituciniu teisės aktu. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad Darbo kodekso 27 str. 2 d, nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatytas, todėl nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjui P. B. priteistina neišmokėto atlyginimo dalis, kurią sudaro 100 156, 36 Lt (šimtas tūkstančių šimtas penkiasdešimt šeši litai, 36cnt), susidariusi laikotarpiu nuo 2004-10-09 iki 2007-10-09.

Atsakovo atsikirtimo argumentai, kad net ir esant pagrindui skundo reikalavimų patenkinimui, iš valstybės neturėtų būti priteisiami privalomi mokesčiai, nevertinti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų ar Valstybinio socialinio draudimo mokesčiai. Tokius mokesčius apskaičiuoja ir išskaito vykdantis teismo sprendimą asmuo.

Šioje administracinėje byloje atsakovais yra Lietuvos valstybė ir Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas – pareiškėjo darbovietė, tretysis suinteresuotas asmuo - Finansų ministerija. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas pareiškėjui atlyginimą nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iš tų lėšų, kurias skyrė Lietuvos valstybės įgaliotos institucijos, bei kurios buvo sumažintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-28 nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-30 nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, todėl šiuo atveju neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Lietuvos valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.2 d., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjo P. B. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui P. B. iš Lietuvos valstybės 100 156,36 Lt (šimtą tūkstančių šimtą penkiasdešimt šešis litus ir trisdešimt šešis centus).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.