- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-3/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- G. P., D. D., M. Š., L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Kategorijos
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės,
rašytinio proceso tvarka spręsdama civilinės bylos pagal ieškovų G. P., D. D., M. Š. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2⁴⁷- 417/2003 pagal ieškovų G. P., M. Š., D. D., L. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl žalos, susijusios su teisėjų atlyginimų nemokėjimu, atlyginimo (tretysis asmuo byloje - Lietuvos Respublikos finansų ministerija), atnaujinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2003 m. gegužės 6 d. iš Vilniaus apygardos teismo buvo gauta civilinė byla pagal ieškovų Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų G. P., M. Š., D. D., L. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl žalos, susijusios su teisėjų atlyginimų nemokėjimu, atlyginimo (tretysis asmuo byloje - Lietuvos Respublikos finansų ministerija), su ieškovų apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovai G. P., M. Š., D. D., L. K. 2000 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės žalą, kurią grindė tuo, jog nuo 2000 m. sausio 1 d. jiems buvo pradėtas mokėti mažesnis teisėjo atlyginimas, nei buvo mokamas pagal iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“. Teisėjų atlyginimas buvo sumažintas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. spalio 27 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (administracinė byla Nr. I14-341/2003) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, kuriuo, be kita ko, Konstitucinio Teismo buvo prašoma ištirti ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir 96 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatomos galimybės mažinti teisėjo darbo užmokestį ar kitas socialines garantijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas prašymą ištirti kai kurių Teismų įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai išsprendė 2006 m. kovo 28 d. nutarimu.
Išnykus sustabdymo pagrindui, civilinės bylos pagal ieškovų G. Poškaus, D. Daunio, M. Švažienės ir L. Kartanaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. sprendimo, nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 302 str., 167 str.).
Ieškovų Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų G. P., M. Š., D. D., L. K. ieškinys Lietuvos valstybei yra pareikštas dėl jiems (teisėjams) neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą turi būti ištirtas teisėjų atlyginimų sumažinimo atitinkamu laikotarpiu teisėtumo klausimas.
Konstitucinio Teismo formuojama oficiali konstitucinė doktrina, kurios teisinėje valstybėje privalu laikytis tiek įstatymų leidėjui, tiek teisės taikymo subjektams, apima ir Konstitucinio Teismo aktų motyvuojamosiose dalyse suformuotą Konstitucijos nuostatų (Konstitucijos normų ir principų) oficialų išaiškinimą, taip pat kitus Konstitucinio Teismo aktuose išdėstytus teisinius argumentus. Todėl šiuo aspektu itin svarbu tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, jog Teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata ,,kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė „aiškintina kaip reiškianti esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Tokiais atvejais valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti, dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų. Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“.
Tokia oficiali konstitucinė doktrina suponuoja išvadą, kad pagal Konstituciją teisėjų atlyginimo mažinimas yra įmanomas tik esant ypatingai sudėtingoms ekonominėms ir finansinėms aplinkybėms, ekonominei krizei, kai būtina taupyti valstybės išteklius ir panaudoti juos tam, kad būtų įmanoma išvengti ar sušvelninti krizės padarinius. Todėl nustatant, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atliktas teisėjų atlyginimų sumažinimas buvo pagrįstas ir teisėtas, būtina išsiaiškinti, kiek šis mažinimas atitiko aukščiau nurodytas sąlygas. Šiuo tikslu reikia išsiaiškinti valstybės ekonominę ir finansinę būklę, egzistavusią šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo metu, o taip pat vėlesniais laikotarpiais iki tol, kol šis nutarimas sukelia teisines pasekmes ir yra taikomas.
Sprendžiant teisėjų atlyginimo sumažinimo teisėtumo klausimą taip pat svarbu nustatyti sunkios valstybės ekonominės ir finansinės būklė trukmę (jos pradžią bei pabaigą) ir galimą jos įtaką valstybės sugebėjimui mokėti teisėjams priklausantį atlyginimą, kadangi pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ,,bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas, mažinti teisėjų atlyginimą [...] galima tik laikinai - kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tokiu atlyginimo mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumo“.
Be to, vertinant, ar teisėjų atlyginimo sumažinimas buvo teisėtas, reikia įvertinti, ar toks mažinimas buvo proporcingas, atsižvelgiant į galimą valstybės ekonominės būklės pablogėjimą, taip pat, ar toks mažinimas nebuvo diskriminacinio pobūdžio, tai yra atliktas tik vienos iš valstybės sektoriuje dirbančių asmenų grupės atžvilgiu, kadangi Konstitucinis Teismas anksčiau minėtame nutarime pabrėžė, jog ,,esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas, taip pat įvairių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sričių finansavimas“.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, pabrėžė, jog teismai privalo ištirti ir įvertinti ,,ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 priėmimo metu valstybėje iš tikrųjų buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, ar teisėjų atlyginimo mažinimas buvo atliktas laikantis proporcingumo principo reikalavimų tiek dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės bei finansinės padėties, tiek ir dėl kitų kategorijų asmenų, kuriems atlyginimas (darbo užmokestis) mokamas iš valstybės biudžeto, ar faktinis pagrindas laikinai mažinti teisėjų atlyginimą, jeigu jis buvo, tebeegzistuoja, ar jis nėra pasibaigęs“. Taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A10-01/2007, išaiškino, jog ,,nustatant, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atliktas teisėjų atlyginimų mažinimas buvo teisėtas, reikia išsiaiškinti [...] valstybės ekonominę ir finansinę būklę minėtojo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu, o taip pat atskirais laikotarpiais iki tol, kol šis nutarimas sukelia teisines pasekmes ir yra taikomas. [...] Be to, vertinant, ar pareiškėjų atlyginimo sumažinimas buvo teisėtas, reikia įvertinti, ar toks mažinimas buvo proporcingas, atsižvelgiant į galimą valstybės ekonominės būklės pablogėjimą, ar toks mažinimas nebuvo diskriminacinio pobūdžio, t. y. atliktas tik vienos iš valstybės sektoriuje dirbančių asmenų grupės atžvilgiu. Taip pat svarbu nustatyti sunkios valstybės ekonominės ir finansinės būklė trukmę (jos pradžią bei pabaigą) ir galimą jos įtaką valstybės sugebėjimui mokėti pareiškėjams priklausantį atlyginimą“. Taigi tokia yra teismų formuojama praktika sprendžiant analogiškas nagrinėjamai bylas. Kaip ne kartą pažymėta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, o bet koks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A10-01/2007, nurodė, kad sunkios valstybės ekonominės ir finansinės būklės įrodinėjimo našta priklauso valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 6.273 str.). Todėl pasirengimo bylos nagrinėjimui metu paaiškėjus, kad byloje nustatytinoms aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti papildomų įrodymų, atsakovui nustatytinas terminas rašytiniams įrodymams pateikti (CPK 198, 199, 302 str., 319 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kartu paminėtina, jog, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtoje nutartyje, ,,valstybės ekonominė ir finansinė būklė atskirais laikotarpiais gali būti nustatoma remiantis ekonominiais bei finansiniais rodikliais apie valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, biudžeto vykdymą, ekonomikos, bendrojo vidaus produkto augimą, valstybės vidaus ir išorės skolą, valdžios sektoriaus deficitą ir kt. Tokie duomenys turėtų būti matomi inter alia iš oficialių statistinių ataskaitų, Vyriausybės ataskaitų, ataskaitų, pateikiamų Europos Sąjungos institucijoms, kitų duomenų (Pasaulio banko, Europos Sąjungos institucijų atliktų Lietuvos ekonomikos vertinimų ir kt.)“. Pavyzdžiui, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto tinklapio skiltyje ,,Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai 1996-2006 m.“ yra viešai skelbiami tokie duomenys: 1999 m. gruodžio mėn., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., infliacija sudarė 0,3 proc.; bendrojo vidaus produkto pokyčiai procentais 1996 m. sudarė 5,1 proc., 1997 m. – 8,5 proc.; 1998 m. - 7,5 proc., 1999 m. sudarė -1,5 proc., 2000 m. – 4,1 proc., 2001 m. – 6,6 proc., 2002 m. – 6,9 proc., 2003 m. – 10,3 proc., 2004 m. – 7,3 proc., 2005 m. – 7,6 proc., 2006 m. – 7,5 proc.; bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, veikusiomis kainomis 1996 m. buvo 9 090 Lt, 1997 m. – 11 188 Lt, 1998 m. - 12 594 Lt, 1999 m. – 12 391 Lt, 2000 m. – 13 052 Lt, 2001 m. – 13 956 Lt, 2002 m. – 14 981 Lt, 2003 m. – 16 445 Lt, 2004 m. – 18 217 Lt, 2005 m. – 20 854 Lt, 2006 m. – 24 145 Lt; tiesioginės užsienio investicijos 1996 m. sudarė 1 406,4 mln. Lt, 1997 m. – 2 801,2 mln. Lt, 1998 m. - 4 162,5 mln. Lt, 1999 m. – 6 501,2 mln. Lt, 2000 m. – 8 252,1 mln. Lt, 2001 m. – 9 337,3 mln. Lt, 2002 m. – 10 661,9 mln. Lt, 2003 m. – 13 183,8 mln. Lt, 2004 m. – 13 699,4 mln. Lt, 2005 m. – 16 192,6 mln. Lt, 2006 m. – 23 895,8 mln. Lt; eksportas 1996 m. sudarė 10,6 mlrd. Lt, 1997 m. – 12,8 mlrd. Lt, 1998 m. - 12,9 mlrd. Lt, 1999 m. – 11 mlrd. Lt, 2000 m. – 14,2 mln. Lt, 2001 m. – 17,1 mlrd. Lt, 2002 m. – 19,1 mlrd. Lt, 2003 m. – 21,3 mlrd. Lt, 2004 m. – 25,8 mlrd. Lt, 2005 m. – 32,8 mlrd. Lt, 2006 m. – 38,8 mlrd. Lt; importas 1996 m. sudarė 15,5 mlrd. Lt, 1998 m. - 21,4 mlrd. Lt, 1999 m. – 18,5 mlrd. Lt, 2000 m. – 20,9 mln. Lt, 2001 m. – 24,2 mlrd. Lt, 2002 m. – 27,5 mlrd. Lt, 2003 m. – 29,4 mlrd. Lt, 2004 m. – 34,4 mlrd. Lt, 2005 m. – 43,2 mlrd. Lt, 2006 m. – 53,1 mlrd. Lt.
Lietuvos ūkio vystymosi tendencijas atspindi taip pat ir vykusios integracijos į Europos Sąjungą rodikliai. Antai, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 31 d. metiniame Lietuvos pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1997 m. liepos mėn. iki 1998 m. liepos mėn.” apžvelgdamas ekonominę padėtį nurodė, kad šiuo laikotarpiu ,,tęsėsi spartus BVP augimas: 1997 m. augimo tempai buvo 5,7 proc., 1998 m. I ketvirtyje BVP išaugo dar 6,9 proc. ir buvo 9,213 mlrd. Lt. (veikusiomis kainomis). [...] Infliacijos tempai sulėtėjo nuo 13,1 proc. 1996 m. iki 8,4 proc. 1997 m.; jie ir toliau lėtėja (1998 m. liepos mėn. infliacija, palyginus su 1997 m. liepos mėn., buvo 5,1 proc.)”; Vyriausybinės Europos integracijos komisijos 1999 m. liepos 1 d. metiniame pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1998 m. liepos mėn. iki 1999 m. birželio mėn.“ pabrėžiama, jog ,,nepaisant Rusijos finansų ir ekonominės krizės sukelto neigiamo išorinio poveikio, Lietuva išlaikė ekonominį stabilumą, ir gerus makroekonominius rodiklius“, ,,1998 m. II p. - 1999 m. pradžios laikotarpiu Lietuvos ūkiui buvo būdinga žema infliacija, sulėtėjęs BVP augimas, padidėjęs nedarbas, spartus užsienio prekybos perorientavimas, einamosios sąskaitos deficitas bei žymus tiesioginių užsienio investicijų srauto išaugimas”; 2000 m. rugpjūčio mėn. metiniame Lietuvos pažangos pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2000 m. birželio mėn.“ Vyriausybinė Europos integracijos komisija nurodė, jog ,,2000 m. I ketv. Lietuvos ekonomikoje išryškėjo augimo tendencijos. Preliminariais duomenimis, 2000 m. sausio-kovo mėn., lyginant su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, BVP išaugo 4,2 proc. ir sudarė 10,4 mlrd. Lt.“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 1 d. pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn.“ nurodoma, kad ,,2000 m. pirmoje pusėje Lietuvos ekonomika augo 2,0 proc., o bendras metinis BVP augimas praėjusiais metais siekė 3,3 proc.“, ,,BVP 2000 m. išaugo 3,3 proc. BVP augimas vyko kiekvieną ketvirtį - antrąjį 2000 m. ketvirtį buvo užfiksuotas 0,5 proc., trečiąjį – 5 proc., o paskutinį 2000 m. ketvirtį BVP išaugo 3,6 proc. (lyginant su tais pačiais 1999 m. laikotarpiais)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio mėn. pranešime ,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn.” pažymima, jog ,,per apžvelgiamą 2001 liepos mėn. - 2002 birželio mėn. laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augo, pagerėjo jos išorės ir vidaus pusiausvyra bei padidėjo jos konkurencingumas”, ,,2001 m. Lietuvoje buvo stebimas tolesnis BVP augimas (kuris tęsėsi ir 2002 m.)”.
Kaip minėta, vertinant, ar teisėjų atlyginimo sumažinimas buvo teisėtas, reikia įvertinti, ar toks mažinimas buvo proporcingas, ar jis nebuvo diskriminacinio pobūdžio. Taigi tiriant aplinkybę, ar teisėjų atlyginimų sumažinimu nebuvo pažeisti proporcingumo ir nediskriminavimo principai, būtina aiškintis, ar teisėjų atlyginimų mažinimo laikotarpiu buvo mažinamas kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų darbuotojų atlyginimas, ir dėl kokių priežasčių tai buvo daroma. Taip pat būtina vertinti ir faktus, ar tam tikrų valstybės sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimas aptariamuoju laikotarpiu nebuvo didinamas, o jeigu buvo didinamas, dėl kokių priežasčių tai buvo daroma. Kaip rodo aptariamuoju laikotarpiu priimtų poįstatyminių teisės aktų analizė, daugelio valstybės tarnautojų darbo užmokestis netgi padidėjo, jiems suteikiant tarnybinių atlyginimų priedus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 ,,Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 redakcija) pagrindu priimtais Ministro Pirmininko 1999 m. sausio 19 d. potvarkiais Nr. 2, Nr. 3, 1999 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. 7, 1999 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 11, 1999 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 17, 1999 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 38, 1999 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. 44, 1999 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 60, 1999 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 67, 1999 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 78, 1999 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 96, 1999 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 98, 1999 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 170, 1999 m. birželio 21 d. potvarkiu Nr. 214, 1999 m. birželio 21 d. potvarkiais Nr. 213, Nr. 215, 1999 m. birželio 23 d. potvarkiais Nr. 230, Nr. 231, 1999 m. liepos 3 d. potvarkiais Nr. 271, Nr. 272, Nr. 274, 1999 m. liepos 3 d. potvarkiu Nr. 269, 1999 m. liepos 8 d. potvarkiais Nr. 282, Nr. 283, 1999 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 302, 1999 m. liepos 13 d. potvarkiais Nr. 305, Nr. 306, 1999 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. 310, 1999 m. liepos 20 d. potvarkiais Nr. 317, Nr. 319, 1999 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 333, 1999 m. rugpjūčio 2 d. potvarkiais Nr. 345, Nr. 346, 1999 m. rugpjūčio 16 d. potvarkiu Nr. 355, 1999 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 365, 1999 m. rugsėjo 3 d. potvarkiu Nr. 383, 1999 m. lapkričio 19 d. potvarkiais Nr. 470, Nr. 471, Nr. 473, 1999 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 538, 1999 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. 542, 1999 m. gruodžio 7 d. potvarkiu Nr. 554, 1999 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 581, 2000 m. vasario 22 d. potvarkiu Nr. 38, 2001 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 124, 2000 m. lapkričio 13 d. Nr. 231, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1036 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumo komisijų pirmininkų, narių ir darbuotojų darbo apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 551 redakcija) pagrindu priimtais 2000 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu Nr. 165 atskiriems valstybės tarnautojams buvo nustatyti tarnybinių atlyginimų priedai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 413 buvo padidintas nacionalinių kultūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis; 1999 m. lapkričio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 1, 5, 7, 16, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. VIII-1421 buvo padidinta lėšų, skiriamų kitoms Seimo narių išlaidoms, apimtis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 146 nustatyti apskričių viršininkų ir Vyriausybės atstovų tarnybinių atlyginimų priedai, ir pan. Beje, 2000 m. vasario 11 d. Valstybės pareigūnų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, darbo apmokėjimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (Nr. P-2351) teigiama, jog šis įstatymo projektas buvo ,,parengtas vadovaujantis nuostata, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos turi būti grindžiamos vienodais kriterijais ir principais, kuriais remiantis turi būti pašalintos atlyginimų disproporcijos“, atsiradę dėl to, kad ,,kai kuriose institucijose pareigūnams ankstesniais Vyriausybės sprendimais pareiginės algos padidintos kelis kartus“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 167, 198, 199, 302 straipsniais, 319 straipsnio antrąja dalimi, teisėjų kolegija,
nutaria:
Atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovų G. P., D. D., M. Š. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁴⁷- 417/2003 pagal ieškovų G. P., M. Š., D. D., L. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Šiaulių apygardos administraciniam teismui dėl žalos, susijusios su teisėjų atlyginimų nemokėjimu, atlyginimo (tretysis asmuo byloje - Lietuvos Respublikos finansų ministerija), nagrinėjimą.
Nustatyti terminą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės, iki 2007 m. balandžio 30 d. pateikti teismui viešai skelbiamų valstybės ekonominę ir finansinę būklę apibūdinančių šios teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išvardintų duomenų vertinimą bei oficialią Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją ir išvadą šiais klausimais:
1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, priėmimas buvo sąlygotas itin sunkios tuometinės valstybės ekonominės ir finansinės būklės, bei kokie duomenys ir įrodymai pagrindžia tokios valstybės ekonominės ir finansinės būklės buvimą?
2) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimas buvo sąlygotas itin sunkios tuometinės valstybės ekonominės ir finansinės būklės, kiek laiko tokia padėtis tęsėsi, bei kokie duomenys ir įrodymai tai patvirtina?
3) ar tuo laikotarpiu, kai buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, priėmimo, buvo priimti tam tikri sprendimai dėl kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinio finansavimo sumažinimo (padidinimo), kokiais motyvais tai buvo daroma, bei kokie duomenys tai patvirtina ar paneigia?
Paskirti šioje byloje teismo posėdį 2007 m. birželio 11 d. 11 val.