Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-1264-323/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
2-1264-323/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14645-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Suinteresuotas asmuo
V. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, V. C., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
Byla Nr. 2-1264-323/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14645-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1.1; 3.5.1.23 (S)
Klaipėdos miesto apylinkės teismasNutartis2016 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. Z., suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z., V. C., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašo teismo spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-3196-122/2014 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad skolininkė V. C. gera valia nevykdo teismo sprendimo ir neužtikrina vaiko tėvo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, t. y. nesuteikia galimybės bendrauti, matyti vaiko tiesioginės transliacijos metu ryšio priemonėmis (per „Skype“ programą), neteikia informacijos apie sūnaus lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Skolininkė išjungė telefoną, kuris buvo perduotas sūnui su įdiegtomis ryšio programomis, kad tėvas galėtų palaikyti ryšį su vaiku. Tėvo bendravimas su vaiku yra nutrūkęs, kadangi vaiko motina neatlieka teismo sprendimu numatytų įpareigojimų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Z. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti, skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad naują teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016-03-24, nustatytą bendravimo tvarką skolininkė vykdo, tačiau skolininkė turi būti nubausta už 2014-11-10 vykdomojo rašto Nr. N2-3196-122/2014 reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad skolininkė teismo sprendimą vykdė, kol teismai nagrinėjo bylą dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo, o kai teismas nusprendė jos nebausti, skolininkė vėl ėmė teismo sprendimo nevykdyti. Pažymėjo, kad vaiko telefonas yra nuolat išjungtas, o telefonui esant išjungtam, negalima bendrauti ir kitomis priemonėmis - programa „Skype“, kadangi ji instaliuota telefone. Skolininkė į el. laiškus, sms žinutes neatsako. Sūnų nuo 2014-08-06 iki 2016-03-24 matė tik tris kartus, vasarą, kai skolininkė atvyko į Lietuvą, ir tik su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pagalba, kadangi gera valia su skolininke susitarti neišeina.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti, skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad 2014-11-10 vykdomasis raštas Nr. N2-3196-122/2014 skolininkės iš esmės nebuvo vykdomas, kadangi po bylos išnagrinėjimo, kurios pagrindu ir išduotas vykdomasis raštas, skolininkė išvyko gyventi į užsienį, vaiko tėvas kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių, į telefono numerius, kuriuos turėjo, skolininkė niekada neatsiliepdavo, 2015 m. vasarą, kai buvo grįžusi į Lietuvą, skolininkė buvo kviečiama į Skyrių, tačiau atvykti atsisakė, jos įkalbėti suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaiku iš esmės nepavyko, skolininkė išreiškė aiškų nenorą leisti tėvui bendrauti su vaiku, nenurodydama tam objektyvių priežasčių. Bendraujant telefonu skolininkė teigė, kad vaikas jau turi kitą tėvą Ispanijoje, ir nenori leisti vaikui bendrauti su biologiniu tėvu. Pažymėjo, kad skolininkė iš dalies pradeda vykdyti teismo sprendimą tik tada, kai institucijose pradedamas oficialus procesas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ir ima grėsti sankcijos už tai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad yra skolininkės V. C. patėvis. Paaiškino, kad ryšio priemonėmis bendraujant su V. C., pastaroji nurodo, jog vaiko tėvui su sūnumi leidžia bendrauti be jokių kliūčių, vaiko ir tėvo bendravimui neprieštarauja, ir nesudaro tam jokių kliūčių. Vaiko telefono, kurį jam nupirko tėvas, nevaldo ir nežiūri, ar jis yra įjungtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01947 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-3196-122/2014 dėl V. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. Z. tvarkos nustatymo, kuriame nustatyta išieškotojo V. Z. teisė pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. ryto paimti sūnų N. Z. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19.00 val. į V. C. gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų N. vasarą dviem savaitėms vaiko tėvo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis vaiko tėvo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; vaiko motina V. C. privalo sūnaus tėvui V. Z. teikti informaciją apie vaiką – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas vaiko motinai V. C. kartu gyventi, bendrauti su sūnumi N. Z. ir juo tinkamai pasirūpint. 2015-11-18 antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-150015527, kuriame konstatuota, kad skolininkė V. C. įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamai nevykdo (b. l. 4). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014, kurio pagrindu 2014-11-10 išduotas vykdomasis raštas, dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016-03-24 (b. l. 44-53).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

Šiuo atveju vaiko motina – skolininkė V. C., kaip asmuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuri yra atsakinga už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu 2014-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014, kurio pagrindu 2014-11-10 išduotas vykdomasis raštas, nustatytu laiku, iki bendravimo tvarka bus pakeista. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad skolininkė V. C. neužtikrino vaiko ir tėvo bendravimo ryšio priemonėmis – telefonu ir/ar jame instaliuota „Skype“ programa, kadangi išieškotojo V. Z. vaikui dovanotas telefonas didžiąją laiko dalį yra išjungtas, t. y. tėvas su vaiku 2015 m. spalio mėn. galėjo pabendrauti tik du kartus, lapkričio mėn. – penkis kartus, gruodžio mėn. – vieną kartą, 2016 m. sausio mėn. – tris kartus, vasario mėn. – šešis kartus (b. l. 36), visą kitą laiką telefonas yra išjungtas (b. l. 37-39, 42). Skolininkės V. C. pozicija (b. l. 6), kad sūnus pats sprendžia, kada įsijungti jam tėvo dovanotą telefoną, yra nepagrįsta ir nepateisina teismo sprendimo nevykdymo, kadangi vaikas yra tokio amžiaus, kad jo elgesys yra įtakojamas motinos, kuri ir turi užtikrinti, jog vaiko ryšio su tėvu priemonė būtų įjungta. Pažymėtina, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Taip pat pagal byloje esančius duomenis skolininkė vaiko tėvui reguliariai neteikė informacijos apie sūnaus N. lavinimą, sveikatos būklę (b. l. 7, 12, 14, 43), nors tai daryti buvo įpareigota teismo sprendimu. Maža to, skolininkė neužtikrino vaiko pasimatymų su tėvu, nors išvykimas su vaiku gyventi į Ispaniją buvo inicijuotas skolininkės, todėl būtent skolininkė turėjo gera valia tartis su vaiko tėvu dėl pasimatymų tvarkos suderinimo, pasikeitus gyvenamajai vietai, tačiau to nedarė. Nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad išieškotojas būtų sutikęs matytis su vaiku ir kitokiu reguliarumu, nei numatyta vykdomajame rašte, tačiau skolininkė ir šioje dalyje geros valios neparodė, tiek išieškotojo, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės nurodytomis aplinkybėmis net 2015 m. vasarą grįžusi į Lietuvą nedėjo pastangų, kad vaikas su tėvu praleistų maksimaliai daug laiko, priešingai, atvirai išreiškė poziciją riboti vaiko ir tėvo bendravimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimo nevykdymo faktas jau buvo svarstomas, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-123-639/2015, o skolininkei bauda už teismo sprendimo nevykdymą nebuvo skirta, tikintis, kad pats teisminis procesas bus paskata vaiko motinai dėti visas pastangas, užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau ir po šio teismo procesinio sprendimo priėmimo skolininkė nesikooperavo, iš esmės nevykdė pareigos dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, neužtikrino realaus nepilnamečio sūnaus N. ir skyriumi gyvenančio tėvo kontakto, į tai, kad nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, taip pat įvertinant tai, kad teismo sprendimu pakeistą bendravimo tvarką nuo 2016-03-24 iki šiol skolininkė vykdo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skolininkei V. C. skirti vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą išieškotojo naudai, kadangi, laikytina, kad baudos skyrimas už kiekvieną pažeidimo dieną neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes (CPK 3 str. 1 d., 771 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. C. vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-06 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2014-11-10 vykdomasis raštas Nr. N2-3196-122/2014, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. Z. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. 0004/14/01947.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė