- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- N2-3196-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- V. Z.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis, Algirdas Platauna
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorėms Salomėjai Paulauskienei ir Vaidai Liebutei, ieškovei V. C., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, atsakovo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui V. Z., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei atsakovo V. Z. priešinį ieškinį ieškovei V. C., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-02-07 kreipėsi į teismą, prašydama nuo ieškinio į teismą padavimo datos iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus N. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 600 Lt išlaikymui iki jo pilnametystės; taip pat priteisti neteikto išlaikymo įsiskolinimą vaikui už trejus metus, t. y. 36 mėn. x 600 Lt = 16600 Lt ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas 2014-02-28 priešiniu ieškiniu prašo: priteistino sūnaus N. išlaikymo dydį nustatyti 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; reikalavimą priteisti išlaikymo 16600 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-05 iki 2014-02-04, kaip nepagrįstą, atmesti; nustatyti su nepilnamečiu sūnumi N. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1) nekliudomai leisti bendrauti su sūnumi darbo dienomis du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas), paimant sūnų iš ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigos ir 19.30 val. pristatant jį motinai į jos gyvenamąją vietą; 2) paimti sūnų ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigos kas antrą mėnesio penktadienį ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18.00 val. vaiko tėvas V. Z. asmeniškai privalo pristatyti sūnų N. Z. motinai V. C. į jos gyvenamąją vietą; 3) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku atsakovas neturi galimybės paimti sūnaus, jis privalo apie tai informuoti ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš tris valandas; 4) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo, bendravimas su sūnumi nėra galimas (dėl jo ligos ar pan.), motina privalo apie tai pranešti tėvui telefonu ne vėliau, kaip prieš tris valandas; 5) tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis mamos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; 6) šalys turi teisę praleisti su sūnumi vienodą skaičių jos atostogų dienų. Motina savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, tėvas – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko.
Ieškovė ieškinį palaikė, o priešinį ieškinį prašė tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad nesant su atsakovu santuokoje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N.. Porai nepasisekė vesti bendro šeimos ūkio, todėl nuo 2011 metų rugpjūčio gyvena atskirai. Teigė, kad jau nuo vasario mėnesio atsakovas nesirūpino šeima bei visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas yra daugiau prisirišęs prie jos. Nurodė, jog atsakovas nereguliariai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, todėl jai vienai, iš minimalios algos, jį išlaikyti bei mokėti būsto nuomos mokestį yra gana sunku. Mano, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, privalo taip pat materialiai prisidėti prie berniuko išlaikymo. Kaip įsitikino, jos vienos darbo užmokesčio vaiko išlaikymui nepakanka, todėl turi daug skolų. Paskaičiavo, kad vien maistui vaikui išleidžia apie 600 Lt, rūbams gali skirti tik apie 100 Lt, laisvalaikio ir ugdymo poreikių patenkinimui sūnui gali skirti tik apie 80 Lt, vaistams, vitaminams, sveikatos palaikymui ir gydymui išleidžia apie 40 Lt. Taip pat jam reikia kas sezoną ne tik rūbus, bet ir avalynę pirkti, todėl nebelieka pinigų papildomam jo ugdymui. Sūnus pagal savo amžių norėtų pramogų, bet ji negali jam to leisti dėl pinigų stygiaus. Nurodė, jog vaiko tėvas gali sūnų paremti prašoma suma, nes yra darbingas, papildomai uždarbiauja ir viską skiria savo asmeninių poreikių patenkinimui. Kadangi vaiko tėvas nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2014 metų vasario 1 d. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio išlaikymo, tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti 12500 Lt įsiskolinimą. Kaip minėjo, berniuko tėvas nesistengia reguliariai vaikui padėti, todėl, norint užtikrinti nors minimalius nepilnamečio vaiko interesus, kreipėsi į teismą. Neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui, bet atsakovo priešieškinyje nurodyta tvarka neatitiktų vaiko interesų ir poreikių, todėl atsakovui siūlo kitą su sūnumi bendravimo tvarką, kuri labiau atitiktų vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas priešinį ieškinį palaikė, bet su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nesutinka, jog yra vaikui skolingas per 16 tūkstančių litų, todėl tokį ieškinio reikalavimą, kaip nepagrįstą, prašo atmesti. Pažymėjo, kad per ieškovės nurodytą laikotarpį bei žodinį su ja susitarimą, skyrė kas mėnesį vaikui po 250 Lt ir nepertraukiamai juo rūpinosi. Pinigai vaiko motinai iki 2013 m. liepos mėnesio buvo perduodami asmeniškai grynais arba per banką ir tai patvirtina išlikę piniginių lėšų mokėjimo nurodymai. Praradus darbą, nuo 2013-09-20 yra registruotas darbo biržoje. Darbo susirasti nepavyko, todėl gyvena iš 650 Lt pašalpos. Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena tėvų bute bei padeda jį išlaikyti. Kadangi 2013-02-07 yra iš banko paėmęs 36 mėnesių laikotarpiui 32000 Lt vartojimo kreditą, o praradus darbą susidarė įsiskolinimas, todėl jo iki šiol nepavyko sumažinti. Taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų dar ir Valstybiniam studijų fondui, nes nepavyko atsiskaityti už paimtus kreditus mokslo studijoms. Mano, jog dėl to ieškovė turėtų mažinti ieškinio reikalavimus, nes realiai nėra galimybių mokėti kas mėnesį vaiko išlaikymui po 600 Lt. Jeigu susiras darbą, sutinka skirti kas mėnesį po 400 Lt. Prašo ieškinio dalį dėl įsiskolinimo atmesti, nustatyti su sūnumi bendravimo tvarką, nes vaiko motina kliudo su juo bendrauti ar dalyvauti jo auklėjime.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog sutinka dėl nepilnamečio N. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nes jai teko labiau juo rūpintis. Teigė, kad berniukui reikėtų iš tėvo priteisti išlaikymą nors po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, turi išskirtinai atsižvelgti į mažamečio vaiko gyvenimo sąlygas, ugdymą, laisvalaikio leidimą bei su tuo susijusius jo poreikius, todėl labiau pritaria ieškovės pateiktam bendravimo su vaiku projektui.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, jog šalims ne santuokoje yra gimęs sūnus N. Z.. Gimimo liudijime tėvu įrašytas V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) o motina – V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Santuokos liudijimas (b. l. 6) pagrindžia, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su S. C. bei po santuokos jai suteikta C. pavardė (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)). Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi (b. l. 29-30, 87-90). Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-04 pažyma, b. l. 21). Atsakovas savo gyvenamąją vietą 2001-01-23 yra deklaravęs tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Nepilnametis šalių sūnus nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį vaiko motinai tenka sumokėti kas mėnesį apie 97,24 Lt – 189,64 Lt (b. l.7-15, 20). Ieškovė, gimus vaikui, buvo tikslinėse vaiko priežiūros atostogose iki trejų metų amžiaus, o nuo 2009-08-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 82-86). Dabartiniu metu, t. y. nuo 2014 metų pradžios užsiima kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (b. l. 19). Atsakovas 2013-02-07 yra sudaręs su AB Swedbank asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Valstybinis studijų fondas 2014-01-31 atsakovui pranešė, kad nesilaiko sutartyje ir mokėjimo grafike nustatytų terminų bei nurodė 223,84 Lt įsiskolinimą (b. l. 32). Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius patvirtino atsakovo teiginius, jog jis nuo 2013-09-20 yra įregistruotas biržoje darbui gauti (b. l. 33-36). Tai, kad atsakovas vaikui teikė išlaikymą, pervesdamas pinigus į V. K. banko sąskaitą bei pirko daiktus, patvirtina jo pateiktieji mokėjimo nurodymai (b. l. 37-50, 100-107). Byloje esantys Sodros duomenys apie asmens įdarbinimus per 2011-2014 metų laikotarpį pagrindžia, kad atsakovas dirbo iki 2013-07-04, o nuo 2013-12-20 jam mokama nedarbo pašalpa (b. l. 76-81). Nustatyta, kad atsakovas dar papildomai uždarbiavo užsienyje ir nuo 2010-11-11 iki 2011-07-10 atsakovas pervedė ieškovei 5500 JAV dolerių. Taip pat per 2010-03-19 iki 2011-11-14 per 9 tūkstančius litų, o kitų pinigų, kurie buvo teikiami asmeniškai jai grynais, rašytiniais įrodymais nepagrindė. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovas gavo iš fizinio asmens darbo pasiūlymą Norvegijoje, pasirašė sutartį ir pradėjo nuo 2014-06-23 dirbti (b. l. 93-97).
Atsakovas apie savo sveikatos lygį, kitus išlaikytinius (gimusius vaikus) ir materialinę pagalbą asmeniui, įrodymų nepateikė. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė pastovias lėšas vaiko išlaikymui (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Taipogi ieškovės liko nenurungti atsakovo teiginiai dėl duodamų lėšų į rankas, perkamų daiktų ir maisto produktų, nors kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 197, 200 straipsniai). Ta aplinkybė, kad kai kuriuose rašytiniuose įrodymuose – mokėjimo nurodymuose nėra konkrečiai įvardinta mokėjimo paskirtis „sūnaus išlaikymui“, nereiškia, kad atsakovas, siųsdamas, papildydamas sąskaitą ar duodamas asmeniškai pinigus atsakovei, yra nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo bei nėra vaikui skyręs lėšų. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo skiriamos vaikui lėšos nebuvo stabilios, ieškovės prašymas iš dalies tenkintinas.
Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.
Darytina išvada, kad ieškovė stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir vaiko gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo auklėjimu, papildomu ugdymu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką berniuko priežiūrai, auklėjimui, ugdymui ir mokinimui. Todėl, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnamečiui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga šalių sūnaus N. gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).
Darytina išvada, kad byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovas, gyvendamas atskirai, pagal galimybes rūpinosi vaiku, bendravo su juo ir tiesiogiai teikė visokeriopą paramą, todėl netenkintina ieškinio reikalavimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Tačiau svarbu paminėti, kad nepilnamečių išlaikymo iki jų pilnametystės našta turi tekti abiems vaikų tėvams, nes abu jie turi teisę ir pareigą juos auklėti ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Šiuo atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šalys dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumos ir laikotarpio gera valia nesusitarė. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).
Iš byloje surinktos medžiagos ir šalių paaiškinimų, darytina išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).
Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškovės reikalavimas iš dalies tenkintinas, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, todėl objektyviai įvertinus nepilnamečio šalių sūnaus poreikius ir šeimos galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 500,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, nes atsakovas gera valia nesistengia stabiliai materialiai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).
Konstatuotina, kad tėvams tinkamai bendradarbiaujant ir susitarus, vaikas ir be teismo sprendimo gali gyventi su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius. Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra reglamentuota Civilinio kodekso 3.156 straipsnio normose. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).
Šiuo atveju matyti, kad ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sūnui teisės būti globojamai abiejų tėvų bendru sutarimu. Tokiu būdu nustatytina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).
Konstatuojama, jog atsakovo sūnaus teisė bendrauti su tėvu būtų užtikrinta, nustatant ieškovo teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms atsakovo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis atsakovo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; ieškovė privalo atsakovui teikti informaciją apie vaiką – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nustačius tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tuo pačiu būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su savo giminaičiais iš tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos (1500,00 Lt už teisinę advokato pagalbą) ieškovei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos neprieštarauja rekomendacijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovo, o atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos nepagrindė, todėl atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti tarp šalių neskirstytinos. Bylos medžiaga pagrindžia, kad atsakovas, teigdamas priešinį ieškinį, sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį.
Tokiu būdu, iš dalies patenkinus šalių reikalavimus, bylinėjimosi 375,00 Lt žyminio mokesčio valstybei nuo atmestos ieškinio reikalavimo dalies (12500 Lt – 3 proc.) priteistina iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis nuo priteisto vaikui išlaikymo (500 Lt x 12 mėn.= 6000 Lt – 3 procentai žyminis mokestis = 180,00 Lt) priteistinas valstybei iš atsakovo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, nes ieškovė įstatymu nuo tokio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Konstatuotina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 260, 265, 268, 270, 271, 282 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priteisti nuo 2014 m. vasario 7 d. iš V. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) sūnaus N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant nepilnamečio N. Z. lėšų uzufrukto teise tvarkytoją V. C.;
nustatyti nepilnamečio N. Z. gyvenamąją vietą su jo motina V. C.;
nustatyti V. Z. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. ryto paimti sūnų N. Z. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19.00 val. į V. C. gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų N. vasarą dviem savaitėms vaiko tėvo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis vaiko tėvo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; vaiko motina V. C. privalo sūnaus tėvui V. Z. teikti informaciją apie vaiką – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas vaiko motinai V. C. kartu gyventi, bendrauti su sūnumi N. Z. ir juo tinkamai pasirūpinti;
priteisti iš atsakovo V. Z. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. C.;
Kitas ieškinio ir priešinio ieškinio dalis atmesti.
Žyminį 180,00 Lt mokestį valstybei priteisti iš V. Z. (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752).
Žyminį 375,00 Lt mokestį valstybei priteisti iš V. C. (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752).
Sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimą nuo jo paskelbimo dienos galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.