Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymą 17 str. 3 d., nagrinėjamu atveju, asmenys prašymą įregistruoti suvaržymus, teritoriniam registratoriui turėjo paduoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Daiktinė teisė – suvaržymas atsirado 2010-06-01 (apylinkės teismo nutartis byloje Nr. Nr. 2-112-729/2010), o buvo įregistruota ne per 30 d., kaip reikia, o po 6 metų, kas aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymu 29 str. 2 d., kai dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio turto registro statymo reikalavimų.

Mano, kad analizuojant šią situaciją, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe“ ir pritaikius Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d., 26 str. 3 d. 2 p. ir 29 str. 2 p. bei netaikant CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atsakovas sukūrė priešpriešą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas įgyja viršesnę, nei CK galią. Priešingai, nei teigė atsakovė, pareiškėja pateikė reikiamus savo prašymą pagrindžiančius dokumentus. Tai 2011-09-29 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JP-6911. Mano, jog šis dokumentas liko neištirtas, neįvertintas. Teigia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir teigia, kad nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti – teisei priešingos veikos ribas, bet ir riboja teises į teisminę gynybą, taip pat ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais)ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui, o ne priešingai, kaip nagrinėjamu atveju. 2022-06-10 atsakovės sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.-jis nepagrįstas objektyviais faktais ir teisėtomis teisės aktų normomis.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atkreipia dėmesį kad sudarydami sutartį buvę Žemės sklypų savininkai patvirtino tikrovės neatitinkančius faktus. Už šiuos patvirtinimus Registrų centras neatsako ir visas pretenzijas dėl neteisingos informacijos apie trečiųjų asmenų teises į Žemės sklypus, kylančias iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, pareiškėja turėtų reikšti žemės sklypų pardavėjams ir (arba) notarui, patvirtinusiam sutartį.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – valstybės įmonės Registrų centro (toliau – atsakovė, VĮ Registrų centras) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2022 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. CSPR-169 teisėtumas ir pagrįstumas, kuriuo buvo paliktas galioti 2022-04-07 valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) sprendimas pareiškėjo prašymą atmesti Nr. SPR4-6283 (14.5E).

2004-08-09 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu „Dėl L. V. ir P. Š. žemės sklypų, esančių Budrikų ir Švepelių kaimuose, Klaipėdos rajone, padalinimo pagal detaliojo plano sprendinius“ buvo atskirti ir sujungti, padalinti žemės sklypai.

2010-06-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje ir joje pripažinta, kad R. Š. ir P. Š. įsipareigoja vandens gręžinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, priežiūros bei remonto išlaidas paskirstyti proporcingai visiems jo vartotojams (naudotojams), bei buvo panaikintos 2010-01-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti R. Š. ir P. Š. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2011-09-29 Pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėja, atstovaujama direktoriaus, iš sutuoktinių R. Š. ir P. Š. nusipirko žemės sklypus Švepelių kaime.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-22 nuosavybės teise priklauso UAB „Daisana“. Taip pat, remiantis Registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis žemės sklypas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-22 nuosavybės teise yra valdomas pareiškėjos.

2019-02-12 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisija priėmė sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, kuriuo paliko galioti VĮ „Registro centro Klaipėdos filialo 2016-12-29 sprendimus (registro įrašus), kuriais Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypai, kurie įsiteisėjusios Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 pagrindu buvo patikslinti įregistruotu juridinių faktų – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą 2020-03-04 Regionų apygardos administracinis teismas sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjo apeliacinis skundas 2020-06-03 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo atmestas ir minėtas sprendimas įsiteisėjo.

2022-04-06 pareiškėja pateikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ panaikinti NT registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktų įrašus. Nurodydama, kad abiejuose nekilnojamo turto registrų išrašų 4 p., pagal 2011-09-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-6911, jos 5 dalyje, 5.2 p. nurodyta, kad „Pardavėjai patvirtina ir garantuoja, kad 5.2.2 p.p.„ į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodami daiktai niekam neperleisti, neįkeisti, neareštuoti, neperduoti, teisme ginčų dėl jų nėra, pardavėjų teisė disponuoti daiktais neatimta ir neatribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tuos daiktus“, t.y. nėra jokio įrašo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2010-06-01 nutartį Nr. 2-112-729/2010. LR Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalis 2 punktas nurodo: „Niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe“.

2022-04-14 Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. SPR4-6283 (14.5E) atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams ir turi būti vykdomi visi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2022-06-10 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. CSPR-169 „ Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ palikti galioti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022-04-14 sprendimą Nr. SPR4-6283 (14.5 E).

Akcentuotina, kad žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y. VĮ Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), 52 punkte nurodyta, kad Nekilnojamasis daiktas įregistruojamas pagal daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, padarant Registro objektų įrašą ir suteikiant šiam įrašui Registro numerį, o kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikiant unikalų numerį (identifikavimo kodą). Vadovaujantis Registro nuostatų 60 punktu, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar: 1. Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 2. registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 3. nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Registro įstatymo 29 straipsnyje yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Pareiškėja UAB „Daisena“ savo siekį panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 7.1. punktų įrašus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.93 str. 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, labiau susijusį su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, o tai jau yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Bylos dalykas nebuvo dokumentų, kurių pagrindu buvo parengtos kadastro duomenų bylos ar kiti ginčo žemės kadastro bylų teisėtumo patikrinimas, nuginčijimas ar panaikinimas. Teisėjų kolegija, pagrįstai įvertinusi, kad pareiškėja nereiškia reikalavimų šio pobūdžio minėtų dokumentų nuginčijimo ir tai, kad net ir pareikšti tokie reikalavimai būtų teismingi bendrosios kompetencijos teismui, pagrįstai detaliau šių dokumentų sudarymo aplinkybių nenagrinėjo ir pagrįstai vadovavosi Teritorinio ir Centrinio Registro subjektai. Teisės aktai NTR tvarkytojui nesuteikia teisės ir pareigos vertinti jam pateikiamų NTRĮ 22 straipsnyje ir NTKĮ 12 straipsnyje numatytų dokumentų, kurie yra nekilnojamųjų daiktų įrašymo į NTK ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo teisiniai pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo. Registro tvarkytojas atsakingas už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pagal suformuotą teismų praktiką, prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo NTR galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas NTR tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu (pripažinta negaliojančia teisės aktas, panaikintas statinio priėmimo naudoti aktas ar panašiai). Atsakovas mano, kad, ginče keliami klausimai yra išspręsti galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-03 nutartimi.

Pastebėtina, jog negalima tokia teisinė situacija, kai pareiškėja administracinės bylos inicijavimu iš esmės siektų palengvinti procesą bendrosios kompetencijos teisme, t. y. net jei nagrinėjamas skundas nebūtų tenkintas, jos metu galėtų būti nustatyti tam tikri prejudiciniai faktai.

Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Registro įstatymo 26 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 26 punktas numato, prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Minėtas Vyriausybės nutarimas nurodo, kad siekiant įregistruoti, išregistruoti, taip pat panaikinti įrašus, faktus su prašymu turi būti pateikti: 37.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą; 37.2. dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą–pardavimą ar nuomą; notarine forma patvirtinti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, per notarą teritoriniam registratoriui pateikiami elektroninio dokumento pavidalu; 37.3. dokumentai, įrodantys asmens, pateikusio prašymą, asmens tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai asmens prašymas pateikiamas paštu, elektroninių ryšių priemonėmis arba per notarą. 38. Dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą–pardavimą ar nuomą, pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba gali būti pateikiamos skaitmenine forma rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu. 39. Asmeniškai pateikiant prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, įregistruoti ar išregistruoti įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis sumokamas atlyginimas arba 50 procentų atlyginimo dydžio avansas. Atlyginimas arba avansas turi būti sumokamas ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo pateikto prašymo įregistravimo Registro tvarkytojo prašymų registravimo knygoje, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma darbus atlikti per vieną darbo dieną. Už darbų atlikimą per vieną darbo dieną atlyginimas sumokamas prašymo pateikimo metu. 40. Kai prašymas įregistruoti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, įregistruoti ar išregistruoti įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pateikiamas paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, teritorinis registratorius sąskaitą prašymą padavusiam asmeniui turi pateikti ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo prašymo įregistravimo prašymų registravimo knygoje, o kai darbus prašoma atlikti skubos tvarka per vieną darbo dieną, – nedelsdamas. Iš asmens, vengiančio atsiskaityti už suteiktas atlygintinas paslaugas, nustatytas atlyginimas išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka. 41. Visi dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba. Jeigu sandoris sudarytas ar kiti dokumentai surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pridėtas jų vertimas, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu.

Atsižvelgiant į teismų praktiką, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojama nuosavybės teisė. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokį Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų panaikinimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik griežtai remdamasis tokį panaikinimą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.