Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinio – giminystės santykių – fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), K. J., M. J., G. J., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja su sūnaus A. tėvu susipažino 2012 m. pavasarį. (duomenys neskelbtini) kartu išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau tų pačių metų pavasarį grįžo, nes pareiškėja pradėjo lauktis pirmojo bendro vaiko. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, kurios tėvystė nustatyta ir įregistruota. Pareiškėja pažymėjo, kad kartu su M. J. gyveno ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties, nors santuokos įregistravę nebuvo. Pareiškėja neabejoja, kad ir antrojo vaiko A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvystę M. J. būtų pripažinęs, tačiau to padaryti nespėjo - (duomenys neskelbtini) mirė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. S. ir (duomenys neskelbtini) miręs M. J. turi bendrą vaiką – A. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 9 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S., gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ duomenų nėra. Pareiškėja byloje pateikė nuotraukų kopijas su prierašais: „(duomenys neskelbtini) M. J. gimtadienis, kurio metu dalyvauja broliai su žmonomis. Per vidurį M. J. su G. S.“, „2020 m. liepos 11 d. M. J. su dukra A. J.“, „(duomenys neskelbtini) M. J. brolio G. J. dukros krikštynos“; „2021 m. gegužės 8 d. M. J. su dukra A. J.“, „Fotografija daryta 2021 m. gegužės mėn. G. S. laukėsi 4 mėn. antrojo vaiko“. Pastarojoje nuotraukoje matyti žmonės stovintys prie jūros, prie vieno iš jų parašyta „M. J.“ prie šalia stovinčios moters – „G. S.“, mergaitės – „dukra A.“.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).

Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti pirmiau nurodyto dokumento, siekia įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. J. yra pareiškėjos sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei pareiškimo priedų nustatyta, kad pareiškėjos sūnus gimė (duomenys neskelbtini), praėjus beveik mėnesiui laiko po M. J. mirties ((duomenys neskelbtini)). G. S. pareiškime nurodė, kad ji ir M. J. santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį nuo 2015 m. iki M. J. mirties. Gyvendami kartu G. S. ir M. J. susilaukė dukters, M. J. jos tėvystę pripažino. Prie pareiškimo pateiktos nuotraukų kopijos patvirtina, kad G. S. ir M. J. ir paskutiniais jo gyvenimo metais palaikė artimus santykius, kartu leido laisvalaikį, minėjo šeimai svarbias progas. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčijo nė vienas iš mirusio M. J. brolių, kurie byloje turi didžiausią suinteresuotumą, visi su pareiškimu sutiko.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei daro išvadą, kad pareiškėjos G. S. sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs M. J.. Tuo pagrindu pareiškėjos prašymas dėl giminystės santykių nustatymo tenkintinas – subjektinės teisės paveldėti ir kitų asmeninių neturtinių bei turtinių teisių įgijimo ir įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. J., miręs (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448, 576–578 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos G. S. pareiškimą.

subjektinės teisės paveldėti ir kitų asmeninių neturtinių bei turtinių teisių įgijimo ir įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.