- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1668-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00921-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, D. V., K. S., J. N., A. K., E. P., J. T., R. T., R. M., B. P., N. K., J. D., N. G., B. B. M., A. D., Ž. P., L. K., D. K., G. K., M. S., A. B., F. M., Z. S., B. Ž., V. B., I. M., A. A., I. P.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, D. V., K. S., J. N., A. K., E. P., J. T., R. T., R. M., B. P., N. K., J. D., N. G., B. B. M., A. D., Ž. P., L. K., A. K., D. K., G. K., L. K., M. S., A. B., F. M., Z. S., B. Ž., V. B., I. M., A. A., I. P. dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2015-04-16 susirinkimas sušauktas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir nuo jo priėmimo momento pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2015-04-16 nutarimą, kuriuo nutarta: „Naudotis rūsio sandėliukais pagal tvarką, kuri nustatyta nuo namo pastatymo bei pažymėta namo inventorinėje byloje“. Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Palangos butų ūkis“, nes susirinkimo sušaukimo tvarką pažeidė atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“, todėl jai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei pagal pateiktus dokumentus. Ieškovė nurodė, jog atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ pažeidė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimo sušaukimo tvarką, numatytą teisės aktuose, nes šaukiant pirmąjį susirinkimą 2015-03-25 nebuvo tinkamai paskelbta darbotvarkė, tik buvo nurodyta, kokiu klausimu šaukiamas susirinkimas, nebuvo pateikti nutarimo projektai. Pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas, nes pirmasis neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, tačiau ir tuomet nebuvo pateikta darbotvarkė ir ji negalėjo skirtis nuo pirmojo susirinkimo darbotvarkės. Mano, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė balsuoti raštu, kadangi į pakartotinį susirinkimą ieškovė ir jos atstovas neatvyko. Nurodė, kad pirmajame susirinkime jos atstovas dalyvavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko. Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimo sušaukimo pažeidimus laiko formaliais, mano, kad darbotvarkė buvo paskelbta, nutarimo projektą turėjo pasiūlyti patys namo gyventojai, nes nutarimas išimtinai susijęs su jų nuosavybės teise valdomo turto tvarka. Pakartotinio susirinkimo metu pasiūlytas nutarimas, už kurį buvo balsuota, ieškovei buvo žinomas – namo gyventojų siūloma naudojimosi namo sandėliukais siūloma tvarka. Buvo siūlomas sandėliukų išsidėstymo ir naudojimo planas, pati ieškovė kitos naudojimosi sandėliukais tvarkos nesiūlė, pakartotiniame susirinkime nedalyvavo, tačiau dėl to nėra pagrindo bendraturčių nutarimą pripažinti negaliojančiu formaliais pagrindais, nes esminių pažeidimų šaukiant bendraturčių susirinkimus nepadaryta.
3. Atsakovės D. V. atstovė A. V. su ieškiniu sutiko, palaikė ieškovės S. R. poziciją. Teigė, kad namo gyventojų susirinkimas sušauktas pažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarką, todėl pakartotinio susirinkimo nutarimas turi būti pripažintas negaliojančiu.
4. Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovei S. R. buvo žinoma susirinkimo darbotvarkė ir tikslas, buvo žinoma siūloma naudojimosi namo, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliukais tvarka pagal namo inventorinės bylos planą, todėl bendraturčių nutarimas dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos yra teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovės S. R. 350 Eur atstovavimo išlaidų K. S. ir 242 Eur atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“. Apylinkės teismas įrašą pirmojo ir pakartotinio susirinkimo skelbime apie susirinkimo tikslą pripažino darbotvarke. Teismo nuomone, ieškovės atstovas, dalyvaudamas pirminiame susirinkime, nekėlė klausimų dėl darbotvarkės nebuvimo ar neaiškumo, nepateikė siūlymų patikslinti pranešimą dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, nerodė iniciatyvos dėl nutarimo projekto, tokį ieškovės ir jos atstovo neveikimą vertino kaip pasyvų ir nerūpestingą bei kaip savanorišką sprendimą nedalyvauti sprendžiant naudojimosi bendru turtu klausimus. Pažymėjo, kad gyventojai turėjo teisę ir pareigą pasiūlyti nutarimo projektą pakartotinio susirinkimo metu, atsakovės veiksmų nenurodant siūlomo nutarimo projekto nelaikė neteisėtais ir iš esmės pažeidžiančiais teisės normas dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos ir formos. Teismas nurodė, jog priimtas nutarimas tenkina daugumos atsakovų interesus, tą patvirtino balsavimo rezultatai dėl ginčijamo nutarimo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė susirinkime veikė kaip daugiabučio namo bendraturčių tarpininkė, o sprendimą priėmė patys gyventojai (atsakovai), todėl susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus vertino kaip formalius ir nesudarančius pagrindo tenkinti ieškinį; konstatavo, kad nutarimu buvo išreikšta daugumos valia dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos, kuri atitinka daugumos bendraturčių lūkesčius.
Šalies argumentai
6. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo: 1) panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą; 2) pripažinti, jog daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2015-04-16 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką; 3) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2015-04-16 susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta: „Naudotis rūsio sandėliukais pagal tvarką, kuri nustatyta nuo namo pastatymo bei pažymėta namo inventorinėje byloje (rūsio planas pridedamas)“; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrašą skelbime (pranešime) apie šaukiamus pirmąjį ir pakartotinį susirinkimus pripažino darbotvarke. Nurodo, kad, vadovaujantis Aprašo 3 punktu, susirinkimo organizatorius (šiuo atveju atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“) privalėjo paskelbti susirinkimo darbotvarkę (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikdamas siūlomų priimti sprendimų projektus), nurodyti, kur ir kokiu laiku bei iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą. Apeliantės manymu, šie reikalavimai yra imperatyvūs, o šiuo atveju jų nebuvo laikytasi, t. y. įrašo skelbime negalima laikyti tinkamai ir išsamiai paskelbta darbotvarke, kadangi: jame tebuvo nurodyta, jog susirinkimas šaukiamas dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo; jame nebuvo pateikti siūlomų priimti sprendimų projektai; jame nebuvo nurodyti procedūriniai šaukiamo susirinkimo klausimai (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimas). Jų pažeidimas, apeliantės manymu, savaime daro nutarimą negaliojantį, nepaisant to, kad jis priimtas daugumos butų savininkų balsais ir tenkina jų interesus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime atsakovė K. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė apie susirinkime numatomą svarstyti klausimą ir siūlomą priimti sprendimą buvo tinkamai informuota ir ši jos teisė nebuvo pažeista. Atsakovė mano, kad net ir nustačius, jog paskelbta darbotvarkė neatitiko apeliantės nurodytų Aprašo 3 punkto reikalavimų, ginčijamas nutarimas dėl to negali būti pripažintas neteisėtu ir būti panaikintas.
8. Atsiliepime atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nurodytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai, į pranešimą dėl susirinkimo sušaukimo neįrašant žodžio „darbotvarkė“ ir nepasiūlant nutarimo projekto, turi būti vertinami kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo nutarimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad kilus klausimui dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi sandėliukais tvarkos, atsakovė K. S. kreipėsi į namo administratorę – atsakovę UAB „Palangos butų ūkis“ dėl namo gyventojų susirinkimo sušaukimo. Namo skelbimų lentoje pranešimu paskelbta, kad 2015-03-25 17.30 val. šaukiamas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 7). Šalys pripažįsta, kad susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, tačiau atvykę gyventojai svarstė dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos, apžiūrėjo rūsio patalpas, ieškovės S. R. atstovo advokato padėjėjo V. V. teigimu, į 2015-03-25 susirinkimą buvo atvykęs ir jis, dalyvavo apžiūrint rūsio patalpas. 2015-04-16 namo gyventojams paskelbta apie pakartotinį susirinkimą tuo pačiu klausimu, t. y. dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo. Susirinkimas įvyko, jo metu priimtas nutarimas naudotis rūsio sandėliukais pagal tvarką, kuri nustatyta nuo namo pastatymo bei pažymėta namo inventorinėje byloje pagal rūsio planą (t. 1, b. l. 8–14). Iš daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų, dalyvavusių 2015-04-16 pakartotiniame susirinkime, sąrašo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo ir už minėtą nutarimą balsavo 13 iš 24 namo gyventojų. Ieškovė ir jos atstovas pakartotiniame susirinkime nedalyvavo, atstovo teigimu, į pakartotinį susirinkimą nevyko nusprendę, kad yra pažeista pirmojo ir pakartotinio susirikinimo sušaukimo tvarka, nes nebuvo paskelbtos susirinkimų darbotvarkės, nutarimo projektai.
12. Apeliantės nuomone, pakartotinis susirinkimas buvo numatytas kaip konsultacinio pobūdžio, tikina, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė už siūlomą nutarimo projektą balsuoti raštu, nes nebuvo nutarimo projekto (b. l. 15–17).
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esančios patalpos (sandėliukai) yra bendrojo naudojimo objektai ir dėl to byloje ginčo nėra. Jų savininkai yra namo butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju rūsio sandėliukų) naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kadangi šiuo atveju įstatymuose jiems nustatytoms teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, valdymu ir priežiūra, įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, bendrojo naudojimo objektams administruoti teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta administratorė – atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina bendrosios dalinės nuosavybės teisę, teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais visais atvejais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Taigi šiuo atveju priimti sprendimą dėl naudojimosi rūsio sandėliukais tvarkos turėjo teisę tik daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Kaip teisingai nurodė proceso šalys ir pirmosios instancijos teismas, administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau vadinama – Nuostatai), 4 punkto redakcija, galiojusia susirinkimo sušaukimo metu (iki 2015-08-12), pagrindinis administratoriaus uždavinys buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Tai reiškia, kad Nuostatuose nurodytos administratorės funkcijos susijusios būtent su minėtu uždaviniu, t. y. privalomųjų reikalavimų užtikrinimu. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratorė padėjo rūsio sandėliukų bendraturčiams realizuoti teisę bendrais sprendimais nuspręsti dėl naudojimosi jais tvarkos.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. Nr. d1-961 įsakymas „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Jo 3 punkte nustatyta, jog pranešime apie šaukiamą susirinkimą turi būti nurodyta: 3.1.) susirinkimo organizatoriaus pavadinimas arba vardas ir pavardė, jo buveinės arba veiklos vykdymo vietos adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokia yra), o, kai susirinkimą organizuoja 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų, – jų įgalioto asmens (vieno iš 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų) adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokią turi); 3.2.) susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas); 3.3.) susirinkimo darbotvarkė (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų priimti sprendimų projektai); 3.4.) vietos ar interneto svetainės adresas ar kitas būdas, data ir laikas, iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą; 3.5.) vietos adresas, el. pašto adresas ar kitas apibūdinimas, data ir laikas, iki kada (data) butų ir kitų patalpų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais.
15. Nagrinėjamu atveju nustačiusi, kad susirinkimo iniciatorė atsakovė K. S. negali naudotis jokiu name esančiu rūsio sandėliuku, kadangi juos yra užėmę kiti asmenys ir nesutinka jų atlaisvinti, UAB „Palangos butų ūkis“, atsižvelgusi į namo bendraturtės prašymą, iškabino namo laiptinėse skelbimus apie šaukiamą susirinkimą, kuriais informuojama, kad susirinkimas 2015-03-25 šaukiamas dėl naudojimosi rūsio sandėliukais tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimas buvo šaukiamas išimtinai vienam klausimui išspręsti, t. y. spręsti klausimą dėl naudojimosi rūsio sandėliukais tvarkos nustatymo. Kitų klausimų susirinkime spręsti neketinta. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-03-25 pirmasis susirinkimas neįvyko, kadangi nesusirinko reikiamas skaičius namo bendraturčių sprendimui priimti. Akcentuotina, kad pirmojo susirinkimo metu tiek apeliantės atstovas, tiek ir kiti susirinkime dalyvavę asmenys nagrinėjo klausimą dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos, apžiūrėjo rūsio patalpas bei analizavo rūsio planą. Nė vienas iš dalyvavusių susirinkime gyventojų, taip pat ir apeliantės atstovas neteikė jokių pasiūlymų ar pastebėjimų dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos, taip pat neišreiškė abejonių dėl to, jog nesupranta, dėl ko buvo šaukiamas tiek pirmasis, tiek dėl ko bus 2015-04-16 šaukiamas pakartotinis susirinkimas, taip pat neteikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl susirinkimo darbotvarkės nebuvimo ar neaiškumo. Sutiktina su administratore, tai patvirtina ir bylos duomenys, kad pretenzijų ar pasiūlymų patikslinti pranešimą dėl pakartotinio susirinkimo šaukimo administratorė nesulaukė tiek pirmojo susirinkimo metu, pranešusi apie pakartotinį susirinkimą, tiek ir iškabinusi skelbimus apie pakartotinio susirinkimo šaukimą. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu teigtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-916/2015), kad visiems namo gyventojams, taip pat ir apeliantei bei jos atstovui visiškai buvo žinomas ir suprantamas susirinkimo tikslas, darbotvarkė ir galimas (siūlomas) nutarimo projektas sprendžiamu klausimu.
16. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė nesirūpino savo teisėmis, negali būti traktuojama kaip administratorės funkcijų perkėlimas ne tik išimtinai ieškovei, bet ir kitiems namo bendraturčiams. Šiuo atveju pati apeliantė bei jos atstovas nepasinaudojo savo teise reikšti bet kokio pobūdžio pastabas, nesutikimus, pasiūlymus, taip pat savo iniciatyva nedalyvavo pakartotiniame susirinkime, į kurį susirinko dauguma namo gyventojų ir susirinkimo metu nusprendė, kaip toliau naudosis rūsio sandėliukais, ir dėl to balsavo. Toks apeliantės elgesys suponuoja išvadą, kad ji savo pačios sprendimu – neveikimu neįgyvendino savo teisių, susijusių su pačių gyventojų priimamais sprendimais, ir nereiškė savo nuomonės dėl naudojimosi tvarkos bei nebalsavo.
17. Apeliantės argumentas, kad tik susirinkimo metu buvo renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nors tokie klausimai skelbime spręsti nenumatyti, tėra visiškas formalumas, kadangi susirinkę gyventojai tik susirinkimo metu sprendžia, kas bus to konkretaus susirinkimo pirmininkas bei sekretorius.
18. Aplinkybė, kad apeliantei nebuvo pasiūlytas nutarimo projektas, nėra pažeidimas, nes galutinis namo savininkų nutarimo variantas, pasikartotina, priimamas būtent susirinkime balsų dauguma įstatymų nustatyta tvarka.
18. Apeliantės teiginys, kad praktiškai visi gyventojai, kurie balsavo už nutarimą, gyvena kitoje laiptinėje ir ieškovės laiptinėje esančiais sandėliukais niekada nėra naudojęsi, o nutarimas jų teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės, nėra pagrįstas, nes, administratorės duomenimis (tai paneigiančių duomenų nėra), 7 iš 13 balsavusių savininkų gyvena būtent toje pačioje namo laiptinėje kaip ir apeliantė.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog administratorė, šaukdama susirinkimus, nesilaikydama Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nurodytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, neįrašydama žodžio „darbotvarkė“, t. y. neparengusi preciziško Apraše nustatytos formos pranešimo apie šaukiamą susirinkimą, padarė formalius pažeidimus, nesudarančius pagrindo nutarimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Akcentuotina, kad Aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra įstatymo įgyvendinamojo akto procedūrinio pobūdžio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016). Šiuo atveju ginčijamas nutarimas 2015-04-16 susirinkime priimtas savininkų balsų dauguma, jame buvo išreikšta savininkų valia dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos, ji atitinka daugumos bendraturčių lūkesčius, nes jokia kita tvarka nebuvo siūloma. Sutiktina su administratore. Kelių bendraturčių interesai negali būti laikomi prioritetiniais prieš daugumos bendraturčių interesus, o pats gyventojų priimtas sprendimas, nors ir neatitinka kelių bendraturčių interesų, vien dėl formalaus procedūros pažeidimo negali būti naikinamas.
20. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė K. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 200 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei K. S. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės S. R., patirtų apeliacinės instancijos teisme.