Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti (nurodė, jog dirba pagal paslaugų kvitus (duomenys neskelbtini), tačiau SODROS sistemoje duomenų nerasta), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;

2) 2012 m. spalio 11 d. Prancūzijos Respublikos Tulono nepilnamečių teismo nuosprendžiu dėl vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nenaudojant ginklo ar asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais 2 mėnesiais laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 5 metams;

3) 2014 m. rugpjūčio 15 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės Kento magistrato teismo dėl vagystės, taikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės 6 mėn.;

4) 2014 m. rugpjūčio 16 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės Kembridšyro magistrato teismo dėl vagystės, taikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės 12 mėn.;

5) 2015 m. sausio 28 d. Prancūzijos Respublikos Nanto nepilnamečių teismo nuosprendžiu dėl vagystės 8 dienoms laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 5 metams;

6) 2015 m. kovo 9 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės Avono magistrato teismo dėl nusikaltimo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis ar prekursoriais ir dėl vagysčių taikant lygtinio nuteisimo priemones 12 mėn.,

7) 2015 m. balandžio 20 d. Šiaurės Rytų Londono magistrato teismo nuosprendžiu dėl vagystės 12 mėn. taikant lygtinio nuteisimo priemones,

8) 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301 Eur) bauda;

9) 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 160 MGL (6 025 Eur) bauda, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 168 MGL (6 326 Eur) bauda;

10) 2016 m. gruodžio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 16 MGL (608 Eur) bauda, BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu ši bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 168 MGL (6 326 Eur) bauda;

11) 2018 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda;

12) 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

13) 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 36 paroms arešto, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidedant bausmės vykdymą 1 metams su intensyvia priežiūra ir paskiriant įpareigojimus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu jos vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir teismo įpareigojimus, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (75 parų arešto bausmę atliko 2023 m. gruodžio 13 d.);

14) 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 75 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

15) 2023-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 64¹ straipsniu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji 2023 m. rugpjūčio 03 d., apie 19:56 val., iš prekybos centro UAB "Norfos mažmena", esančio Varėnos m., Savanorių g. 11, prekybos salės pagrobė 4 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „TORRES 10“, bendros 79,96 eurų vertės,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 05 d., apie 09:49 val. iš prekybos centro UAB "Norfos mažmena", esančio Varėnos m., Savanorių g. 11, prekybos salės pagrobė 3 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „BALANTINES BRASIL“, bendros 47,97 eurų vertės,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2023 m. rugpjūčio 05 d., apie 19:22 val. iš prekybos centro UAB "Norfos mažmena", esančio Varėnos m., Savanorių g. 11, prekybos salės pagrobė 4 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „ABSOLUT LIME“, bendros 63,96 eurų vertės,

tokiu būdu bendrai pagrobė svetimo turto už 191,89 eurų, tuo padarydama UAB "Norfos mažmena" 191,89 eurų turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. R. savo kaltę pripažino visiškai, ji kaltinama dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta kita bylos medžiaga.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamosios I. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (pagal naują redakciją 2023-06-01), t. y., kad I. R. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi, pirmas ir pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Praktikoje, taip pat ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir turtas gali būti įgyjamas iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2017, Nr. 2K-P-51-719/2023). Pabrėžiama ir tai, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją I. R., kuri yra daug kartų teista už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjusi.

Už BK 178 straipsnio 5 dalyje baudžiamojo nusižengimo padarymą yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamoji I. R. teigė įvykdžiusi vagystę dėl to, jog neužteko pinigų narkotikams.

Duomenys apie kaltinamąją: psichiatrinis gydymas, įskaita – negydyta; priklausomybės ligų gydymas, įskaita – negydyta.

Todėl atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji I. R. būtų gydyta psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, tačiau pati nurodo turinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Kaltinamoji nurodo, jog pradėjusi gydymą dalyvaujant metadono programoje, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

Kaltinamajai skirti viešuosius darbus būtų aiškiai per švelni bausmė. Kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo jai skirti ir baudą. Nėra pagrindo kaltinamajai skirti ir laisvės apribojimo bausmę, kadangi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 24 d. teikimais kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus dėl I. R. paskirto arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nurodydamas probuojamosios padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, tačiau abiem atvejais teikimai buvo atmesti. Vis tik, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi trečias Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl I. R. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo tenkintas (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis palikta galioti). Teismas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą argumentavo tuo, kad probuojamoji tinkamai vykdė tik vieną iš jai nustatytų įpareigojimų, t. y. ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nustatytu laiku nebūdavo namuose, 2023 m. birželio 19 d. atlikus narkotinių medžiagų testą, šis buvo teigiamas, nuo 2023 m. liepos 3 d. beveik iki mėnesio pabaigos (liepos 27 d.) nekrovė elektroninio stebėjimo įrenginio ir informavo, jog neketina laikytis dienotvarkės, nuo probacijos pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d., keturis kartus buvo bausta administracine tvarka. Iš nurodytųjų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo manyti, jog paskyrus laisvės apribojimo bausmę būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismas atidėti bausmės vykdymą gali tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Nagrinėjamu atveju, I. R. jau buvo nuteista arešto bausmėmis, tad nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų ir BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teismas, visapusiškai įvertinęs I. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai, kad veika buvo padaryta turint savanaudišką motyvą, taip pat įvertinusi duomenis, kurie leidžia neigiamai vertinti I. R. asmenybę, sprendžia, jog kaltinamajai skirtina arešto bausmė. Be to, I. R. už jo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos arešto bausmės, tačiau ir šios bausmės skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikalstamų veikų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė.

BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Įvertinus anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai I. R. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo trukmę, skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus, t. y. 39 parų arešto bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad I. R. savo kaltę pilnai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 26 parų arešto.

Paskirta bausmė nesubendrintina su 2023-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi jos aplinkybės pilnai paaiškėjo išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą.

I. R. 2023-10-02 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam nebuvo paskirtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka I. R. nebuvo sulaikyta.

Byloje nustatytos aplinkybės, jog kaltinamoji pagrobė 4 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „TORRES 10“, bendros 79,96 eurų vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „BALANTINES BRASIL“, bendros 47,97 eurų vertės, 4 vnt. 0,7 l talpos butelius alkoholinio gėrimo „ABSOLUT LIME“, bendros 63,96 eurų vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė svetimo turto priklausančio prekybos centrui UAB "Norfos mažmena" už 191,89 eurų.

Pagal BK 72 straipsnio 1-2 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Apžvelgiant į teismų praktiką leidžia daryti išvadą, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vadinasi iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertė lygi pagrobto turto vertei – 191,89 Eur.

Turto vertės konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį veikos rezultato atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad asmuo, kuris yra atsakingas už neteisėtą turto perėjimą į savo sferą, atitinkamai negali remtis galimu šio turto ne(be)turėjimu. Tačiau iš šios veikos rezultato konfiskavimo prigimties seka, kad konfiskavimas netaikytinas, jeigu turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba pastarasis byloje pareiškė civilinį ieškinį, arba kitokiu būdu susitariama dėl žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018). Byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas būtų buvęs grąžintas prekybos centrui „Norfos mažmena“.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prekybos centro „Norfos mažmena“ civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo asmeniškai I. R. taip pat nėra pareiškę. Ta aplinkybė, kad prekybos centras „Norfos mažmena“ dar gali pareikšti tokius reikalavimus ateityje, ir jų įgyvendinimas būtų atitinkamai apsunkintas, savaime nėra kliūtis turto konfiskavimui. Tam, kad užtikrinti konfiskavimą, teismas gali remtis tik sprendimo metu esamomis aplinkybėmis, bet ne galimai įvyksiančiais ar neįvyksiančiais ateities faktais, kurių neįmanoma prognozuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji tuo metu atlikinėjo arešto bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirba, neturi turto) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistosios nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis byloje, paliekamas saugoti byloje (t.1, b.l.31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai trisdešimt devynių (39) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti I. R. paskirtą bausmę dvidešimt šešias (26) paras arešto.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo I. R. faktinio atlikimo/sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto konfiskavimą, išieškant iš I. R. valstybės naudai konfiskuotino turto – pagrobtų prekių 4 vnt. 0,7 l talpos butelių alkoholinio gėrimo „TORRES 10“, bendros 79,96 eurų vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos butelių alkoholinio gėrimo „BALANTINES BRASIL“, bendros 47,97 eurų vertės, 4 vnt. 0,7 l talpos butelių alkoholinio gėrimo „ABSOLUT LIME“, bendros 63,96 eurų vertės, viso prekių vertė191,89 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 89 ct), sumą - 191,89 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 89 ct).

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

Nepriteisti iš I. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti, atlyginant jas iš valstybės lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį CD kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. R., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą, adresu P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970, el. p. inga.bagdonaviciute@paneveziopn.lt), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).