- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- 2S-1390-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., UAB „Medikona“, V. P.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. V. ir V. P. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26874-775/2014 pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys UAB „Medikona“, R. V., V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis M. P. pateikė pareiškimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesilaikymo, kuriuo prašoma paskirti R. V. ir V. P. iki 1 000 Lt baudą. Nurodė, kad antstoliui M. P. 2014-07-30 buvo pateikta vykdyti 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria sustabdyti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. V. ir V. P., statybos darbai ir sustabdytas 2006-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710 galiojimas. 2014-07-30 R. V. ir V. P. įgaliotam asmeniui V. L., kuri organizuoja ir prižiūri statybos darbus, įteiktas reikalavimas nedelsiant vykdyti minėtą nutartį. 2014-08-08 ir 2014-11-12 antstolis, nuvykęs apžiūrėti pastatą, nustatė, jog nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra vykdoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo tenkino. Suinteresuotiems asmenims R. V. ir V. P. skyrė po 500 Lt (penkių šimtų litų) (144,81 Eur) baudą kiekvienai.
Nurodė, kad R. V. ir V. P. teismo nustatytu terminu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, tačiau taip pat nesilaikė ir teismo įpareigojimo sustabdyti statybos darbus. Antstolio teismui pateiktas aktas dėl sprendimo nevykdymo bei situaciją iliustruojančios nuotraukos patvirtina, kad R. V. ir V. P. savo veiksmais akivaizdžiai ignoravo valstybės funkcijas vykdančio asmens – antstolio - teisėtus reikalavimus, nesilaikė teismo įpareigojimo, todėl teismas antstolio pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą tenkino (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotų asmenų R. V. ir V. P. atstovas advokatas Aurelijus Gruodžis atskirajame skunde ( b. l. 22 – 26) prašo panaikinti 2014-11-26 Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas galimai išėjo už antstolio reikalavimo ribų tuo pažeidžiant CPK 265 str. 2 d. nuostatas. Iš skundžiamos nutarties tiksliai negalima suprasti už ką apeliantėms buvo teismo paskirta bauda, kadangi motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad buvo nevykdoma ir nutartis ir antstolio reikalavimai, todėl jau vien dėl šios priežasties teismo nutartis yra su trūkumais, dėl kurių apeliantės negali tinkamai pasinaudoti savo teise į apeliaciją ir argumentuotai motyvuoti teismo padarytus teisės pažeidimus. Be to ir atitinkamą prašymą išnagrinėjo CPK 593 str. 2 dalyje numatyta tvarka (t.y. rašytinio proceso tvarka neinformavus skolininko ir išieškotojo), kuria nagrinėjami būtent prašymai dėl baudų skyrimo už antstolio nurodymų nevykdymą, o ne CPK 771 str. 5 d. nustatyta tvarka, kuria yra nagrinėjami prašymai dėl teismo sprendimų nevykdymo (teismo posėdyje apie jį informavus skolininką ir išieškotoją). Šiuo atveju reikia akcentuoti, kad antstolis neprašė skirti baudos už jo reikalavimų nevykdymą. Atitinkami antstolio reikalavimai patvirtina, kad antstolis prašė skirti baudą būtent už teismo nutarties neįvykdymą, bet ne už jo reikalavimų neįvykdymą.
2. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nuostatas. Antstolio prašymas dėl baudos skyrimo galėjo būti nagrinėjamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kurios šiuo atveju buvo nesilaikyta. CPK 771 straipsnio 5 dalis taip pat negalėjo šiuo atveju būti taikoma, kadangi 2014-07-24 nutartimi apeliantės nebuvo įpareigotos atlikti jokių veiksmų, ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo. Nutartyje nurodyta, kad nutarties vykdymas pavestas pareiškėjo pasirinktam antstoliui. Taigi šiuo konkrečiu atveju sustabdyti statybos darbus ir statybos leidimo galiojimą turėjo būtent antstolis, o ne apeliantės. Teismui nepriėmus jokių įpareigojimų apeliančių atžvilgiu, negalėjo joms būti taikoma ir atsakomybė pagal CPK 771 str. 5 d., kadangi bauda šios dalies pagrindu gali būti skiriama tik tokiu atveju, jei teismo įpareigojimo nevykdo konkretus skolininkas, kuris buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, ir šie įpareigojimai gali būti įvykdyti tik šio skolininko. Šiuo atveju galima akcentuoti, kad atitinkamai darbus sustabdyti galėjo tiek antstolis, taip pat darbus vykdę asmenys. Be to, buvo pažeista atitinkamos baudos skyrimo tvarka, kadangi byla išnagrinėta nedalyvaujant ir neinformavus apie tai apeliančių, kas laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
3. Apeliantėms negalėtų būti skiriama bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, kadangi apeliantės niekada nėra gavusios jokių antstolių reikalavimų ar patvarkymų. Iš teismo skundžiamos nutarties ir pareiškimo dėl baudos skyrimo matyti, kad antstolis kažkokius patvarkymus įteikė įgaliotam atstovui V. L., o ne apeliantėms. Šiuo atveju nei viena iš apeliančių nebuvo įgaliojusi V. L. atstovauti jų antstolio M. P. pradėtoje vykdomojoje byloje, taip pat nebuvo įgaliojusios atsiimti jokios joms adresuotos korespondencijos. Todėl dokumentų įteikimas V. L., negali būti prilyginamas jų įteikimo V. P. ar R. V.. Sprendžiant ar atitinkami antstolio patvarkymai buvo įteikti apeliantėms reikia atsižvelgti į tai, kad Civilinio proceso kodekso 604 straipsnis numato, jog procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams, turi būti įteikiami siunčiant juos registruota pašto siunta. Duomenų, kad atitinkami patvarkymai būtų buvę siųsti apeliantėms į bylą pateikta nėra. Civilinio proceso kodekso 599 straipsnis numato, jog vykdymo procese atstovais gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmens, kurių įgaliojimai įforminti kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. O vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali tik kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys. Apeliantėms niekada net nebuvo žinoma, jog yra užvesta vykdomoji byla, todėl apeliantės ir objektyviai nežinodamos apie vykdomosios bylos pradėjimą net negalėjo išduoti įgaliojimų jas atstovauti atitinkamoje vykdomojoje byloje. Aplinkybė, kad V. L. prižiūri statybos darbus apeliantėms priklausančiame žemės sklype, nereiškia, kad ji buvo įgaliota paimti apeliančių vardu korespondenciją ar, kad ji yra įgaliota atstovauti pareiškėjoms antstolio pradėtoje vykdomojoje byloje. V. L. kaip V. P. mamai įteikti dokumentai, negali būti prilyginami įteikimu pačiai V. P.. V. P. yra pilnametė, todėl V. L. kaip jos mama nėra įstatyminė atstovė, kuri galėtų atlikti tam tikrus veiksmus už V. P.. Tik tuo atveju, jei adresato gyvenamoje vietoje ar darbo vietoje nerandamas asmuo, kuriam įteikiamas dokumentas, atitinkamas dokumentas galėtų būti įteiktas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. V. P. jau ne vienerius metus yra išvykusi gyventi ir gyvena, o taip pat ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo tarpu jos mama V. L. gyvena Lietuvoje. T.y. V. P. negyvena kartu su savo mama V. L., todėl ir dokumentų siunčiamų jos gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresu negali atsiimti V. L..
4. Apeliantės nėra neįvykdžiusios jokių antstolio reikalavimų ar patvarkymų, kuriuos jos objektyviai galėtų įvykdyti. 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi apeliantės nebuvo įpareigotos atlikti jokių veiksmų. Priešingai, atitinkama nutartis reikalavo, kad antstolis, o ne pareiškėjos įvykdytų šią nutartį. Tokiu būdu apeliantės net ir negalėjo įvykdyti antstolio reikalavimų ir įvykdyti nutarties. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantės ignoravo teisėtus reikalavimus, visiškai neargumentavo, kodėl atitinkamas baudas skyrė būtent R. V. ir V. P., kurios jokių statybos darbų nevykdė. Nei nutartyje, nei jokiame kitame dokumente ar įrodyme nėra užfiksuota, kad kuri nors iš apeliančiu būtų vykdžiusi kokius nors statybos darbus. Papildomai akcentuotina, kad kaip minėta V. P. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl net objektyviai ir negalėtų vykdyti kokių nors statybos darbų čia Lietuvoje. Antstolis turėjo įteikti reikalavimus ne apeliantėms bet asmenims vykdžiusiems atitinkamus darbus, kuriuos buvo nuspręsta sustabdyti. Teismas nutarė sustabdyti tik namo statybos darbus, tačiau neuždraudė ir nesustabdė tvarkyti žemės sklypo ar jo aptverti. Taip pat teismas neuždraudė demontuoti pastolių ar išsivežti kitų statybai naudojamų įrankių, todėl visiškai nepagrįstai atitinkamos aplinkybės skundžiamoje nutartyje yra nurodytos kaip nutarties, ar antstolių patvarkymo pažeidimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Medikona“ atsiliepime į atskirąjį skundą ( b. l. 63 – 67) prašo atmesti suinteresuotų asmenų R. V. ir V. P. atskirąjį skundą dėl 2014-11-27 Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26874-775/2014 bei priteisti iš suinteresuotų asmenų R. V. ir V. P., UAB „Medikona" patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolio M. P. reikalavime suinteresuotiems asmenims buvo nurodyta nedelsiant vykdyti 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. A2-17199-435/2014, todėl tiek antstolio pareiškime dėl baudos skyrimo buvo būtina nurodyti, tiek teismo nutartyje buvo būtina išnagrinėti aplinkybes, susijusias su 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. A2- 17199-435/2014, nevykdymu, nes tik šios aplinkybės sudaro pagrindą paskirti baudą pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį. Todėl ta aplinkybė, kad antstolis pareiškime dėl baudos skyrimo reikalavimą formulavo nurodydamas, kad yra nevykdoma jo reikalavime nurodyta 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. A2-17199-435/2014, bet ne pats reikalavimas savaime, negali būti pagrindas konstatuoti, kad teismas išėjo iš antstolio reikalavimo ribų, kadangi antstolio reikalavimo turinys yra iš esmės tapatus 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. A2-17199-435/2014 rezoliucinei daliai, todėl negalima sutikti su apeliančių nuomone, kad nėra aišku, už ką buvo paskirta bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-17199-435/2014 teismas ex officio pats sustabdė gyvenamojo namo statybos darbus ir sustabdė 2006-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710, galiojimą, todėl joks kitas asmuo (ar antstolis) neprivalėjo papildomai stabdyti tai, kas teismo buvo sustabdyta. Teismas nutartimi nustatė draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, kuris yra savaime įpareigojantis, todėl teismas neprivalo nutartyje išvardinti visus asmenis, kuriems negalima pažeisti teismo nustatytų apribojimų. Pažymėtina, kad bet koks teismo procesinis sprendimas pats savaime yra privalomas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju teismas nutartimi nustatė apribojimus, o antstolis, nustatęs, kad minėti apribojimai yra pažeidžiami, šiuos apribojimus įpareigojo vykdyti statybos darbų užsakoves - R. V. ir V. P., todėl pastarosioms antstolio reikalavimo nevykdant, antstolis nustatė jog už pažeidimą kalti asmenys yra žemės sklypo savininkės, kurių interesais ir kurių naudai yra vykdomi neteisėti statybos darbai.
3. Tiek R. V., tiek V. P. buvo žinoma apie 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo nutartyje Nr. A2-17199-435/2014 nustatytus draudimus, bei atitinkamai apie su jų nesilaikymu susijusiomis pasekmėmis. Nepaisydamos šių draudimų jos toliau neteisėtai vykdė statybos darbus, kuriuos vykdyti teismas buvo uždraudęs 2014-07-24 nutartimi. Be to, pažymėtina, kad V. L. yra R. V. ir V. P. įgaliotas asmuo. Būtent įgaliotam asmeniui pagal CPK 118 str. 2 d. tenka pareiga apie gautus dokumentus nedelsiant pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. būtų atsisakiusi iš antstolio priimti procesinius dokumentus, arba, kad juos būtų nedelsiant grąžinusi antstoliui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. L. tinkamai atliko savo, kaip įgalioto asmens funkcijas, tuo tarpu R. V. ir V. P. siekia išvengti atsakomybės, neteisėtus veiksmus atlikdamos per įgaliotą asmenį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimai dėl įgaliojimų viršijimo ar netinkamo įgaliojime nustatytų pareigų vykdymo turėtų būti nagrinėjami tarp V. L. ir R. V., V. P., atskiroje civilinėje byloje.
4. Tam, kad R. V. ir V. P. įvykdytų antstolio reikalavimus ir teismo nutartį, jos neprivalėjo atlikti jokių veiksmų, tačiau priešingai, jos turėjo nesiimti tolesnių statybos organizavimo darbų. R. V. ir V. P. yra statybos darbų užsakovės, veikiančios per įgaliotą asmenį, statybos darbai net ir po teismo taikyto draudimo yra toliau vykdomi joms nuosavybės teise priklausančiame sklype. Esant sudarytoms rangos sutartims, būtent statybos užsakovėms ir sklypo savininkėms kilo pareiga užtikrinti, kad statybos darbai nebūtų tęsiami. Ginčo objekte buvo tęsiami R. V. ir V. P. organizuoti statybos darbai, galiojant teismo draudimui. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su atskirajame skunde nurodomomis prielaidomis, kad neva R. V. ir V. P. nuosavybės teise priklausančiame sklype iš sklypo savininkių negaudami leidimo ir atlygio nežinomi asmenys neaiškiais tikslais vykdo statybos darbus. Tai, kad R. V. ir V. P. statybos darbus vykdo pasitelkdamos įgaliotą asmenį ir rangovus, neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad tiek R. V., V. P., ar jų įgaliotas asmuo - V. L. būtų kreipęsi į teisėsaugos pareigūnus dėl kokių nors trečiųjų asmenų savivaldžiavimo jų sklype.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimo, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis).
CPK 147 straipsnyje, skirtame laikinosioms apsaugos priemonėms reglamentuoti, be kita ko aptarti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio reikalavimai, vienas jų – nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nustatyta jos vykdymo tvarka (CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punktas). Vadovaujantis CPK 151 straipsniu, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (1 dalis); atskirojo skundo dėl tokios nutarties padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (3 dalis); šias nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (6 dalis). Akivaizdu, kad kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis privalo nustatyti, ar įpareigojimo skolininkas nėra įvykdęs gera valia, ir tik tuo atveju, jei skolininkas nepateikia antstoliui įpareigojimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui kyla pareiga imtis veiksmų, nustatytų CPK 771 straipsnyje. Pagal CPK 613 straipsnį vykdymo procese iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurio rezoliucinėje dalyje formuluojamas procesinis sprendimas. Kasacinis teismas savo nutartyse dėl CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-415/2015) visiškai pritaria tokiai laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, vykdymo praktikai, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui gavimo dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo nutartimi), o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.). Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje, – surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti. Teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą teismas turi nustatyti, ar skolininkas tikrai neįvykdė sprendimo, ir tik konstatavęs, kad sprendimas neįvykdytas, teismas gali skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-415/2015).
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-17199-435/2014 2014-07-24 priėmė skubaus vykdymo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. V. ir V. P., statybos darbus ir sustabdytas 2006-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710, galiojimas. 2014-07-28 UAB „Medikona“ pateikė antstoliui prašymą vykdyti minėtą nutartį. 2014-07-30 antstolis šią nutartį priėmė vykdymui, surašė reikalavimą nedelsiant įvykdyti sprendimą. Patvarkymas, reikalavimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2014-07-30 buvo įteikti V. P. ir R. V. įgaliotai atstovei V. L.. 2014-08-08 ir 2014-11-12 antstolis tikrindamas sprendimo vykdymą nustatė, kad skolininkės R. V. ir V. P. teismo nutarties dėl statybos darbų sustabdymo nevykdo. 2014-11-12 antstolis surašė aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir 2014-11-12 pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nevykdymo.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nurodė, kad antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo nagrinėjamas pagal CPK XLI skyriuje įtvirtintas normas. Pareiškimus dėl baudų skyrimo teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 3 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą išnagrinėjo CPK 593 str. 2 dalyje numatyta tvarka (t.y. rašytinio proceso tvarka neinformavęs skolininko ir išieškotojo), kuria nagrinėjami būtent prašymai dėl baudų skyrimo už antstolio nurodymų nevykdymą, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Kaip matyti antstolis 2014-11-12 surašė aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir 2014-11-12 pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nevykdymo. Taigi pirmos instancijos teismas pareiškimą turėjo nagrinėti CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, CPK 771 str. nustatytos teismo posėdžio formos nesilaikymas taip pat reiškia ir CPK 15 straipsnyje įtvirtinto žodiškumo principo pažeidimą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam klausimo dėl baudos skyrimo išnagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas, klausimą išsprendęs rašytine tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą netinkamai pritaikęs procesines teisės normas, o nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.