Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo M. R. atstovui pagal įstatymą A. E. R. ir įgaliotajam atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

kaltinamajam A. Č., jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei ir atstovei pagal įstatymą V. Č.,

kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui ir atstovėms pagal įstatymą L. Š., G. B.,

kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui ir atstovei pagal įstatymą V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams (bausmę atliko 2020 m. spalio 20 d.);

2) Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį,

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis ir nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams; to paties teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms (bausmę atliko 2019 m. rugsėjo 20 d.);

2) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis galutine subendrinta bausme – areštu 28 paroms (bausmę atliko 2019 m. spalio 24 d.),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2019 m. lapkričio 8 d. apie 23 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, išlauždami nukentėjusiojo R. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių durų staktą sugadino nedidelės (200 eurų) vertės R. V. turtą ir įsibrovę į butą pagrobė 30 eurų vertės R. V. turtą – automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktus;

1.2. 2019 m. lapkričio 25 d. apie 10 val. viešoje vietoje – prie transformatorinės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu (pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu) demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės dingsties sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. R. į veidą, o šiam parkritus ant žemės ne mažiau kaip du kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. R. bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimu ir patinimu kaktos kairėje pusėje; odos nubrozdinimus kairės plaštakos 3–4 pirštų srityse).

2.1. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 22 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 3000 eurų vertės J. K. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2.2. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 2 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 500 eurų vertės R. K. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. A. Č., R. M. ir N. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. lapkričio 28 d. apie 16.20 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo (duomenys neskelbtini), pagrobė 550 eurų vertės R. P. automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4. R. M. 2019 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.58 val. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, laikė ją ir panaudojo finansinėms operacijoms atlikti – iš A. B. socialinių paslaugų namų (esančių (duomenys neskelbtini)) pagrobė V. T. išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę (bekontaktę); tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. gruodžio 11 d. 18.49 val. šia banko mokėjimo kortele atsiskaitė parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (už 3,24 euro sumą), 2019 m. gruodžio 11 d. 19.05 val. atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (už 2,98 euro sumą) ir 2019 m. gruodžio 11 d., 19.58 val. ketino atsiskaityti parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (už 2,10 euro sumą), bet V. T. minėtą banko kortelę užblokavo.

5.1.1. Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies – pripažino, kad veikdamas kartu su kitu asmeniu įsibrovė į nukentėjusiojo R. V. butą ir pagrobė nukentėjusiojo automobilių raktelius, bet nepripažino, jog sugadino nukentėjusiojo buto durų staktą. Parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 8 d. vakare. Buvo kartu su B. G.. Pamatė nukentėjusįjį R. V., grįžtantį į namus ir prisiminė, kad jis (nukentėjusysis) turi automobilį (jis (A. Č.) jau anksčiau prašė nukentėjusiojo paskolinti automobilį). Jie pasekė nukentėjusįjį. Pastarasis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Matė, kai nukentėjusysis įėjo į savo butą ir neužsirakino buto durų. Jis (kaltinamasis) palaukė ir praėjus maždaug 10 minučių po to, kai į namus užėjo nukentėjusysis, įėjo į nukentėjusiojo butą. Negali pasakyti, ko jie laukė apie 10 minučių ir kodėl į R. V. butą nėjo iškart. Į R. V. butą įėjo be nukentėjusiojo leidimo. Prieš įeinant į butą neatkreipė dėmesio į buto duris ir nematė, ar jos buvo sulaužytos, ar ne – jis (A. Č.) tiesiog pro neužrakintas buto duris įėjo į butą. Įeidamas į R. V. butą durų nelaužė. Įėjus į butą nukentėjusysis R. V. jau gulėjo lovoje ir paklausė, ką jie (A. Č. su B. G.) veikia jo bute. Jis (A. Č.) pasakė, kad šiaip atėjo, pasiūlė nukentėjusiajam atsigerti kavos, o po to paprašė nukentėjusiojo duoti pavairuoti automobilį. Pagalvojo, kad R. V. geras žmogus ir gali jam paskolinti automobilį, tačiau R. V. neskolino automobilio, todėl jis (A. Č.) nutarė pats pasiimti automobilį. Jis R. V. bute ieškojo automobilio raktelių ir suradęs raktelių ryšulį (jie buvo ant spintelės) juos pasiėmė. R. V. pasakė, kad iškvies policiją, bet pasiėmę raktelius jie išėjo ir nuėjo už namo. Pamatė kaip maždaug po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Per tą laiką jie (A. Č. ir B. G.) laukė ir nėjo prie R. V. automobilio. Automobilių rakteliai buvo pas jį (A. Č.). Kiek raktelių buvo susegta ryšulyje jis nežino, nes raktelių neapžiūrėjo. Kur po to padėjo automobilių raktelius jis (A. Č.) nepamena. Savo poelgį – automobilio raktelių pagrobimą įsibraunant į nukentėjusiojo butą – vertina blogai, dėl jo gailisi. Pripažįsta, kad padarė R. V. 30 Eur dydžio turtinę žalą dėl pavogtų automobilio raktelių (nes nukentėjusiajam reikėjo gaminti naujus automobilių raktelius, keisti automobilių spyneles), bet 200 Eur žalos dėl sugadintos durų staktos nepripažįsta, nes jis nesugadino durų staktos. Padarytos žalos neatlygino.

5.1.2. Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. lapkričio 8 d. apie 23 val. Tuo metu jis jau miegojo. Pastebėjo, kad jo bute užsidegė šviesa. Suprato, kad kažkas įsilaužė į jo namus. Pamatė du jaunuolius – kaltinamąjį A. Č. ir kitą vaikiną, kurio posėdžių salėje šiuo metu nėra. Jie reikalavo jo automobilio „Renault Megane“ raktelių, nes norėjo pasivažinėti. Jis jaunuoliams nedavė automobilio raktelių ir liepė išeiti iš savo namų, pasakė, kad paskambins policijai. Tuomet jaunuoliai paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, o pamatę automobilio raktelius pasiėmė juos ir išėjo. Jaunuoliams išėjus jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Po to išėjęs į kiemą pamatė, kad automobilis „Renault Megane“ stovi savo vietoje, jo niekas nepaėmė, nes šio automobilio durų spynelė buvo sugadinta ir jaunuoliai nemokėjo atsirakinti šio automobilio durelių. Įvykio metu buvo sugadinta jo buto durų stakta, ją teko keisti. Iš viso jam padaryta 230 eurų dydžio žala – 200 eurų dėl durų ir staktos remonto (keitimo) ir 30 eurų dėl automobilio raktelių pagrobimo, jų pagaminimo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

5.1.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 23 val., jam būnant namuose ir miegant kažkas įėjo į jo kambarį ir įjungė šviesą. Nuo šviesos jis pabudo ir pamatė du jaunuolius. Vienas vaikinas jam buvo iš matymo pažįstamas, apie 18 metų amžiaus. Kartą tas vaikinas buvo atėjęs prie jo buto durų, prašė automobilio raktų, tačiau jam nesutikus duoti raktų išėjo. Kartu su juo buvęs kitas jaunuolis buvo apie 12–13 metų amžiaus, šis jaunuolis jam nematytas. Aukštesnis jaunuolis paprašė valandai duoti automobilio raktelius, nes norėjo pasivažinėti. Jis jaunuoliams pasakė dingti iš jo buto arba paskambins policijai. Tada žemesnis jaunuolis paėmė jo telefoną ir jį paslėpė, kad jis nepaskambintų į policiją. Po to jaunuoliai pradėjo kažko ieškoti jo bute ir suradę automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius pasišalino iš buto. Tada jis nuėjo pas kaimynus, norėjo, kad jie iškviestų policiją, nes jo paties telefonas buvo paslėptas, tačiau kaimynai durų neatidarė. Būdamas koridoriuje pastebėjo, kad jo buto pirmųjų durų medinė stakta (ties spyna) buvo išlaužta ir taip jaunuoliai pateko į jo namus (antros durys buvo neužrakintos). Tada jis išėjo į lauką, po to grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Ryte, apie 08.30 val. pabudęs bute surado savo mobiliojo ryšio telefoną ir iškvietė policiją. Sugadintą medinių durų staktą vertina 200 eurų, nes stakta neremontuojama, pakeisti ją atskirai nėra galimybės, keisti ją reikia kartu su durimis. Dėl pagrobtų ir jam negrąžintų automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelių jis patyrė 30 eurų žalą – 20 eurų jam kainavo kitos durų spynelės įdėjimas (nes su nauju rakteliu negalėjo atrakinti senosios spynelės ir taip patekti į automobilį) ir 10 eurų kainavo naujo šio automobilio užvedimo raktelio pagaminimas. Iš viso jis patyrė 230 eurų žalą (1 t., 35–36, 39–40, 43–44 b. l.).

5.1.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. Č.. Šiuo metu su A. Č. nebendrauja ir nepamena, kaip buvo anksčiau. Nepamena, ar 2019 m. lapkričio 8 d. apie 23 val. buvo susitikęs su A. Č., ar kažko prašė automobilio pasivažinėti, ar buvo nuėję į svetimą butą ir laužė buto duris.

5.1.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto durys medinės. Ant staktos (1,11 metro aukštyje) yra atskilusios medinės dalys. Duryse (1,11 metro aukštyje) yra įleidžiama spyna. Ant spynos velkės yra dinaminiai-slydimo pėdsakai, kurie paimti „Mikrosil“ pastos pagalba. Prie minėto namo rytinės sienos yra automobilių aikštelė, kurioje stovi automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis neužrakintas, jo salono priekinės panelės dalys yra išardytos. Nuo vairuotojo sėdynės paimtos mikrodalelės specialios lipnios juostos pagalba (1 t., 19–20, 22–26 b. l.).

5.1.6. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. V. atpažino kaltinamąjį A. Č. kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 8 d. įsibrovė į jo namus ir apvogė (1 t., 58–60 b. l.).

5.1.7. Iš kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu A. Č. gyvenamosiose patalpose, be kita ko, buvo surasti ir paimti 3 raktai, kurie susegti viename ryšulyje dviem metaliniais žiedais. Visi trys raktai su stačiakampėmis juodos plastmasės galvutėmis. Ant vieno iš šių raktų yra stačiakampė ertmė (ties rakto danteliais), o ant juodos plastmasinės galvutės yra ovali rakto galvutės kilpa, prie kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o kitoje šio rakto pusėje ant juodos spalvos plastmasinės galvutės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Antras raktas yra su ovalia juodos spalvos plastmasine galvute, kurioje yra ovali rakto galvutės kilpa, prie jos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o kitoje pusėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Trečias raktas su stačiakampio formos rakto galvute, ant šio rakto galvutės yra stačiakampio formos galvutės kilpa. Ant rakto galvutės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o kitoje pusėje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Prie šių trijų raktų prisegtas stačiakampio formos baltos spalvos metalo pakabukas. Taip pat kratos metu buvo paimti du raktai, susegti žiedu. Vieno iš šių raktų galvutė yra juodos spalvos, stačiakampio formos, plastmasinė, galvutės šone yra ovali rakto galvutės kilpa, prie jos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o kitoje rakto pusėje ant juodos spalvos plastmasinės galvutės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 101–105, 112–113 b. l.).

5.1.8. Iš daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis R. V. atpažino savo raktus, kurie buvo surasti kratos metu pas kaltinamąjį A. Č. (1 t., 119, 122–123, 125, 128–129 b. l.).

5.1.9. Iš nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, jog nukentėjusiajam R. V. buvo grąžinti jo atpažinti du raktų ryšuliai (viename iš jų 3 automobilio raktai su metaliniu pakabuku (susegti metaliniu žiedu), o kitame – 2 automobilio raktai (susegti metaliniu žiedu) (1 t., 132–133 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

5.2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

5.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis bei disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi tiek tokie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai (pavyzdžiui, per atrakintas duris, atidarytus langus ir pan.), tiek tokie atvejai, kai įveikiamos kliūtys (išlaužiamos durys, išdaužiami langai ir pan.) – įsibrovimo požymiui konstatuoti pakanka nustatyti tai, kad kaltininkas į patalpas patenka prieš šių patalpų savininko valią, be savininko sutikimo.

5.2.2. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės (ne mažesnės kaip 3 MGL ir ne didesnės kaip 5 MGL) vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Ši veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Kai braunantis į patalpą, iš kurios pavagiamas svetimas turtas, kartu sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, kaltininko veika kvalifikuojama kaip BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio atitinkamos dalies idealioji sutaptis.

5.2.3. Kaltinamasis A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo R. V. turto – automobilio „Renault Megane“ raktelių – pagrobimo įsibraunant į nukentėjusiojo butą, bet neigė sugadinęs nukentėjusiojo buto durų staktą. Tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

5.2.4. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklius ir tarpusavyje, o taip pat kitiems byloje esantiems duomenims prieštaraujančius kaltinamojo A. Č. parodymus. Antai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. tvirtino, kad jis į nukentėjusiojo R. V. butą įsibrovė (pateko neturėdamas nukentėjusiojo leidimo) ir pagrobė nukentėjusiojo turtą (automobilio raktelius) kartu su D. P., tačiau liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu paneigė šias aplinkybes (1 t., 89–90 b. l.; 6 t., 41–42, 140–141 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. nurodė jau kitokias aplinkybes – tvirtino, kad į nukentėjusiojo R. V. butą jis įsibrovė ir nukentėjusiojo turtą pagrobė kartu su kitu asmeniu – su liudytoju B. G., tačiau pastarasis teisiamajame posėdyje taip pat nepatvirtino tokių kaltinamojo A. Č. parodymų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. tvirtino, kad jis su kitu asmeniu į nukentėjusiojo R. V. butą įėjo praėjus maždaug 10 minučių po to, kai į savo namus grįžo nukentėjusysis, tačiau nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad tuo metu jis jau miegojo, kas paneigia kaltinamojo A. Č. nurodytą versiją. Taip pat kaltinamasis A. Č. neigia, kad patenkant į nukentėjusiojo R. V. butą išlaužė nukentėjusiojo buto durų staktą, kad neatkreipė dėmesio, ar buto durų stakta jau buvo išlaužta, bet iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto durų stakta yra išlaužta, o ant durų spynos velkės yra dinaminiai-slydimo pėdsakai, kas rodo, jog priešingai, nei tvirtina kaltinamasis A. Č., įvykio metu nukentėjusiojo buto durys buvo užrakintos ir jos buvo atidarytos išlaužiant jas bei sugadinant durų staktą. Todėl remtis kaltinamojo A. Č. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, taip pat ir jo parodymais apie tai, kad jis neišlaužė nukentėjusiojo R. V. buto durų ir nesugadino staktos, teismui nėra jokio pagrindo.

5.2.5. Kiti byloje esantys duomenys – nuoseklūs nukentėjusiojo R. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, patvirtino ne tik tai, kad kaltinamasis A. Č. su kitu jaunuoliu įsibrovė į jo butą ir pagrobė automobilio raktelius, bet ir tai, kad įsibraunant į butą buvo sugadinta (išlaužta) jo buto durų medinė stakta. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. V. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs bei išsamūs ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūros, daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis R. V. turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti kaltinamąjį A. Č. ir nepagrįstai kaltinti jį, be kita ko, nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Tokio pagrindo teisme nenurodė ir kaltinamasis A. Č..

5.2.6. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo R. V. sugadintos durų staktos (su dvigubomis medinėmis durimis) vertė atitinka nukentėjusiojo R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytą tokios staktos (su durimis) vertę – 200 Eur. Tokia nukentėjusiojo nurodyta durų ir jų staktos vertė nėra aiškiai per didelė ir neteisinga. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus teismas laiko įrodytu, jog aptariamo įvykio metu, be kita ko, buvo sugadintas 200 Eur vertės nukentėjusiojo R. V. turtas.

5.2.7. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Č. į nukentėjusiojo R. V. butą įsibrovė ir pagrobė pastarojo turtą ne vienas, o veikdamas kartu su dar vienu asmeniu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiksliai nustatytas asmuo, su kuriuo kaltinamasis A. Č. įvykdė aptariamas jam inkriminuojamas veikas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis A. Č. veikė kartu su nenustatytu asmeniu, todėl atitinkamai koreguojamas kaltinimas.

5.2.8. Apibendrindamas visus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis A. Č., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, išlauždami nukentėjusiojo R. V. buto išorinių durų staktą (sugadindami nedidelės vertės, t. y. 200 Eur vertės R. V. turtą), įsibrovė į nukentėjusiojo butą ir iš jo pagrobė 30 eurų vertės nukentėjusiojo R. V. turtą – automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktus. Tokia kaltinamojo A. Č. veika teisingai kvalifikuota kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, idealioji sutaptis.

6.1.1. Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet kaltinime nurodytu laiku jis draugavo su mergina, kurios vardas E. (pavardės tiksliai nepamena, bet gali būti, kad A.). Pastaroji per programėlę „Messenger“ parašė jam (A. Č.), kad nukentėjusysis M. R. žiūri į ją ir jai nepatinka toks M. R. elgesys. Jis (A. Č.) suprato, kad reikia sumušti nukentėjusįjį M. R., todėl atėjo prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (esančios prie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato). Prieš tai jis (kaltinamasis) susirašinėjo su nukentėjusiuoju M. R., rašė nukentėjusiajam, kad jis (kaltinamasis) turi sumušti jį (nukentėjusįjį), klausė nukentėjusiojo, ar šis muš jį (kaltinamąjį), jeigu jis (kaltinamasis) muš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis jam atsakė, kad nemuš. Prieš ateidamas į minėtą mokyklą jis apie savo atėjimą pranešė E. A.. Atėjęs prie paminėtos mokyklos susitiko su E. A. ir kitais jam nepažįstamais vaikais. Jis (kaltinamasis) nepažinojo nukentėjusiojo M. R., bet E. A. atvedė nukentėjusįjį ir liepė nukentėjusiajam M. R. eiti kartu su juo (kaltinamuoju). Jiedu nuėjo už mokyklos pastato, prie kažkokių pastatų, garažų. Iš pradžių jis (kaltinamasis) kalbėjo su nukentėjusiuoju M. R., o po to ranka sudavė jam į veidą 2–3 smūgius. Nukentėjusysis M. R. nugriuvo, bet vėliau atsistojo. Jis (kaltinamasis) nesakė nukentėjusiajam M. R. dėl ko jį sumušė, manė, kad apie tai jam pasakė E. A.. Supranta, kad nukentėjusįjį M. R. jis sumušė viešoje vietoje, į kurią galėjo patekti bet kuris kitas asmuo. Girdėjo, kad kažkas per langą matė, jog jis (kaltinamasis) sumušė nukentėjusįjį ir pastarasis gulėjo. Suvokia, kad tokiu savo elgesiu nukentėjusiajam M. R. galėjo sukelti fizinį skausmą, kad griūdamas nukentėjusysis M. R. galėjo susižaloti. Toks jo (kaltinamojo) elgesys galėjo sukelti neigiamas emocijas aplinkiniams, tokį savo elgesį jis (kaltinamasis) vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad padarė Teritorinei ligonių kasai 98,13 Eur dydžio turtinę žalą dėl nukentėjusiajam M. R. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, padarytos žalos neatlygino.

6.1.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. R. atstovas pagal įstatymą A. E. R. parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. jam paskambino sūnaus M. R. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir liepė skubiai atvykti į mokyklą. Jiedu su sutuoktine atvyko į mokyklą. Nuėję į direktoriaus pavaduotojos kabinetą pamatė sumuštą savo sūnų – sūnaus galvoje buvo didelis gumbas ir buvo nubrozdintas veidas. Iš mokyklos sūnų nuvežė į gydymo įstaigą, kur sūnus buvo hospitalizuotas ir paliktas stebėjimui. Tiksliai nepamena, kokie sužalojimai buvo nustatyti sūnui. Sūnus jam pasakojo, kad jį sumušė kaltinamasis A. Č.. Pastarasis prisistatė kažkokios panelės draugu, kuris buvo morališkai įžeistas ir norėjo gauti satisfakciją už tai, kad jo sūnus M. R. neva tai žiūrėjo panelei į krūtinę. Po įvykio sūnus M. R. jautėsi negerai, buvo labai nemalonu, nes klasiokai jį palydėjo į nusikaltimo vietą, tačiau šiuo metu sūnui emocijos jau nuslūgo. Civilinio ieškinio nereiškia. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

6.1.3. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo M. R. atstovo pagal įstatymą A. E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusiojo M. R. atstovas pagal įstatymą A. E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d., jam būnant darbe, paskambino jo sutuoktinė I. R., kuri pasakė, kad jai paskambino mokyklos socialinė darbuotoja ir nurodė atvyti į mokyklą, kadangi jų sūnus M. R. yra sumuštas ir reikalinga su juo vykti į ligoninę apžiūrai ir apie įvykį informuoti policiją. Nieko nelaukę, tiek jis, tiek jo sutuoktinė, nuvyko į mokyklą. Atvykę pas socialinę pedagogę pamatė sėdintį savo sūnų M. R., kuris buvo akivaizdžiai sumuštas, t. y. ant kaktos matėsi guzas, sumuštas veidas, nubrozdinta ranka. Socialinė pedagogė pasakė, kad būdama (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2019 m. lapkričio 25 d., apie 9.55 val., kieme, ne mokyklos teritorijoje, netoli garažų, ant žemės, prie elektros transformatorinės pamatė gulintį vaiką. Aplinkui jį kitų asmenų tuo metu nebuvo. Socialinė darbuotoja nurodė, kad nubėgusi prie gulinčio vaiko ji pamatė, kad tai jo sūnus M. R.. Ji nieko nelaukusi apie įvykį informavo juos (tėvus) ir klasės auklėtoją. Sūnus kalbėjo labai nenoriai, tik pasakė, kad 2019 m. lapkričio 25 d., apie 10 val., ne mokyklos teritorijoje, prie elektros transformatorinės, jį užpuolė ir sumušė du vaikinai. Kadangi sūnus M. R. nenorėjo nurodyti tikslių visų įvykio aplinkybių, jie paėmė jo telefoną ir perskaitė SMS žinutes. Perskaitę SMS žinutes pamatė, kad sūnus M. R. susirašinėjo su A. Č.. Iš vaikinų susirašinėjimo suprato, kad konfliktas kilo dėl A. Č. draugės E. A., kuri yra jo sūnaus klasiokė. Dėl to, kad M. R. neva žiūrėjo į E. A., todėl jos draugas A. Č. norėjo jam suduoti vieną kartą. Vaikinai turėjo susitikti ne mokyklos teritorijoje, o pagal SMS žinutes, „vietoje ten kur garina“. Kur yra ta jų nurodyta vieta, jis (atstovas) asmeniškai nežino. Tačiau vėliau iš susirašinėjimų matyti, kad tiksli vieta, kur vaikinai turėjo susitikti, neaiški. Taip pat jam sūnus nurodė, kad į muštynių vietą, tai yra kieme, ne mokyklos teritorijoje, netoli garažų, prie elektros transformatorinės, jį išsivedė ir palydėjo klasiokai, tai yra E. A. ir dar du berniukai T. ir N. Po to, kai pabendravo su sūnumi, iš karto nuvežė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini), kur sūnui buvo nustatyti galvos sumušimas, odos nubrozdinimai, rankos 3 ir 4 pirštų nubrozdinimai. Sūnus buvo paguldytas gydymo įstaigoje stebėjimui. Kiek kuris vaikinas sudavė smūgių jo sūnui M. R. pastarasis nurodyti negalėjo, nes nežino, tačiau iš viso jam buvo suduoti nemažiau kaip 2 smūgiai rankomis į veidą ir jam pergriuvus spirta kojomis nemažiau kaip 2 kartus. Tokias veiksmais jo sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sūnaus M. R. sužalojimų civilinio ieškinio nereiškia (2 t., 59–60 b. l.).

6.1.4. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam būnant namuose parašė A. per „Facebooką“, kad reikia susitikti. Paklausė dėl ko, atsakė „susitiksim – pamatysi“. Parašė, kad klasiokė E. A. liepė jį primušti. Tai buvo 2019 m. lapkričio 24 d. vakare. Po to A. sakė, kad jam trenks ir klausė, ar jis trenks jam atgal. Atsakė – „ne“. Vėliau trys klasiokai – E., N. ir T., po pirmos pamokos pasakė „einam“. Jis buvo išsigandęs, ėjo paskui juos. Jį nuvedė už mokyklos kampo, kur buvo A. su draugu. Jo vardo nežino. Tada A. jam pasakė, kad jis nieko nedarytų, bet tada jį paliks jo mergina E. ir jam bus su nervais negerai. Tada pradėjo A. kumščiu jam į galvą daužyti. Atrodo, kad į kairę pusę. Tada tas kitas jo draugas pradėjo irgi jam kumščiu daužyti galvą. A. gal 5 smūgius sudavė, o draugas 4. Jis nukrito ir tada A. 2 kartus iš kojos jam spyrė į galvą. Juto skausmą galvos srityje, kaktoje. Tą įvykį matė T., E. ir N.. Po to A. su tuo draugu pabėgo. Paskui atbėgo socialinė darbuotoja I. Č. ir jis ėjo pas ją į kabinetą. Ten ji iškvietė E. ir jo tėvus. Po to jis su mama važiavo į ligoninę. Buvo guzas galvoje ir nubrozdinti pirštai. Kai jį mušė, jis bandė gintis nuo smūgių. Kažkiek apsiginti pavyko. Jį A. mušė dėl to, kad E. sakė, jog jis žiūrėjo jai į tam tikras vietas. A. draugas jam sudavė 4 smūgius ir visus juos sudavė į galvą (2 t., 45–47 b. l.).

6.1.5. Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. R. mokykloje nužiūrinėdavo jos kūną, o jai tai nepatiko ir ji daug kartų apie tai sakė M. R.. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 25 d. Tą dieną per programėlę „Messenger“ susirašinėjo su A. (A. Č.) ir parašė jam, kad M. R. nužiūrinėja jos kūną. Tuo metu su A. Č. buvo geriausi draugai. A. Č. jai atrašė, kad atvažiuos su kažkokiu draugu pasikalbėti su M. R.. Susitarė susitikti prie mokyklos. Apie 10–10.30 val. išėjus iš mokyklos pamatė A. Č. prie mokyklos kampo (prie garažų) ir nuėjo ten. Ji su klasiokais T. Z. ir N. K. į susitikimo vietą nuvedė M. R.. Jiems atėjus, A. Č. liepė jiems išeiti, kol jis pasikalbės su M. R.. Ji nežinojo, ką A. Č. darys. Jie nuėjo į mokyklą, o po to M. R. jau gulėjo prie garažo sumuštas. Nematė kas vyko tarp A. Č. ir M. R.. Niekam nepranešė dėl sumušimo, nes į įvykio vietą nuėjo mokyklos socialinė darbuotoja. Po įvykio bendravo su M. R., atsiprašė jo, jis atleido ir jie toliau bendravo kaip klasiokai. Šiuo metu su A. Č. nebendrauja.

6.1.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. parodė, kad E. A. yra jo klasiokė ir jam minėjo, jog M. R. ją nužiūrinėja. E. A. buvo pasakiusi M. R., kad jam bus blogai, jeigu jis ją nužiūrinės. Tikslaus laiko nepamena, bet tai vyko praeitais mokslo metais, tuo metu jis buvo septintokas. Galėjo būti rudenį. Būnant (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, apie 10–11 val., E. A. pasakė jam, kad šis pasikviestų M. R. ir eitų prie mokyklos priestato (šalia elektros skydinės ir garažų). Jis suprato, kad E. A. nori pasikalbėti su M. R. dėl jo elgesio, kad jam reikės pasaugoti, kad M. R. niekur nepabėgtų. Jie keturi – E. A., M. R. ir N. K., nuėjo į minėtą vietą. Neužilgo atėjo A. Č. su draugu ir liepė jiems išeiti, jei jie nenori, kad būtų kaip M. R.. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad A. Č. sumuš M. R. ir gali juos sumušti. A. Č. sakė niekam apie tai nesakyti. Tada jie nuėjo atgal į mokyklą ir nematė, kas ten vyko, bet eidami į mokyklą per langelį pamatė, kad M. R. jau guli ant žemės. Jie bijojo kam nors pranešti apie įvykį, todėl nuėjo į pamokas. Po šio įvykio jam teko bendrauti su socialine darbuotoja.

6.1.7. Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 25 d. apie 10–11 val. Tuo metu jie su E. A., M. R. ir T. Z. stovėjo (duomenys neskelbtini) progimnazijos fojė. Pamatė Ramygalos gatvėje šaligatviu einančius du berniukus. Tada E. A. pasakė M. R., kad dabar jam bus blogai, nes jis (M. R.) žiūrėdavo į jos krūtinę ir sėdmenis, o jai tai nepatiko. Tada jie visi nuėjo prie elektros skydinės, esančios prie mokyklos. Ten buvo minėti du berniukai, vienas iš jų A. (A. Č.). Jam žinoma, kad E. A. tuo metu draugavo su A. Č.. Pastarasis liepė jiems išeiti. Jie truputi paėjo ir toliau stovėjo, kad jų nematytų. Girdėjo, kad vyksta kažkoks pokalbis, bet apie ką kalbėjo, negirdėjo. Vėliau jie nuėjo į mokyklą. Nematė, kas vyko prie elektros skydinės, apie tai tą pačią dieną sužinojo iš socialinės darbuotojos – M. R. buvo sumuštas ir išvyko į ligoninę.

6.1.8. Liudytoja I. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti tuo metu, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialine darbuotoja, 2019 m. lapkričio mėnesį. Buvo darbo dienos rytas, apie 10 val. Eidama minėtos mokyklos laiptine pamatė, kad vaikai ir mokytojai kažką stebi per langą. Pastebėjo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, už mokyklos teritorijos, guli vaikas. Jis gulėjo vienas, aplink jį nieko nebuvo. Pribėgusi prie šio vaiko ji pamatė, kad tai M. R.. Buvo matyti akivaizdūs M. R. sužalojimai – buvo sužalotos rankos ir veidas. M. R. drabužiai buvo sutepti. Kartu su M. R. atėjo į savo kabinetą, kur davė M. R. šaldyti veidą. Apie įvykį informavo mokyklos direktorę ir M. R. mamą. Pasidomėjo M. R., kas jį sumušė – ar (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinys, bet M. R. patvirtino, kad mušė ne šios mokyklos mokinys. M. R. atsakinėjo labai nenoriai. Pradžioje jis nieko nekalbėjo, o atvykus tėvams jis pasipasakojo, kad jį sumušė ne mokyklos mokinys. Pasakojo, kad jis išėjo iš mokyklos su klasiokais, tarp jų buvo mergaitė. Kai prasidėjo muštynės, mokiniai išsilakstė. Taip pat M. R. tėtis žiūrėjo į M. R. telefoną ir uždavinėjo jam klausimus. M. R. nurodė jį sumušusį asmenį, tačiau šiuo metu ji (liudytoja) šio asmens neprisimena. Po to M. R. tėtis vyko į policiją, o mama kartu su M. R. – į ligoninę. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu įvykius prisiminė geriau.

6.1.9. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Č. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, socialine pedagoge. 2019 m. lapkričio 25 d., apie 9.55 val., būdama mokykloje (duomenys neskelbtini)), eidama laiptine į antrą aukštą, pamatė kieme, ne mokyklos teritorijoje, netoli garažų, ant žemės gulintį vaiką. Aplinkui jį jokių kitų asmenų nebuvo. Nieko nelaukusi nubėgo pasižiūrėti, kas nutiko. Jai atėjus į vietą, kurioje gulėjo vaikas, jis jau buvo atsistojęs. Pažino, kad tai jų mokyklos mokinys M. R.. Pamačiusi, kad M. R. yra sužalotu veidu ir purvinais drabužiais, nieko nelaukusi ji nurodė M. R. eiti su ja į jos kabinetą. Į kabinetą pasikvietė ir klasės auklėtoją R. G., informavo M. R. tėvus. M. R. labai lėtai atsakinėjo į jų užduodamus klausimus, tačiau apie įvykį nurodė, kad konfliktavo su dviem vaikinais, ne jų mokyklos mokiniais, iš kurių vieno vardas A.. Tikslių įvykio aplinkybių asmeniškai jai M. R. nenurodė tik sakė, kad jį mušė, tačiau kas tiksliai ir kiek smūgių sudavė – nenurodė. Tada jie paklausė M. R., kodėl jis pamokų metu ėjo kažkur už mokyklos teritorijos su visais asmeniniais daiktais. Pamatė, kad M. R. kažką slepia ir nenori jiems pasakyti, todėl paprašė M. R. parodyti mobiliojo ryšio telefoną. Jis parodė SMS žinutes, kuriomis susirašinėjo su A.. Iš vaikinų susirašinėjimo suprato, kad konfliktas kilo dėl A. panelės, kuri yra M. R. klasiokė – dėl E. A.. Dėl to, kad M. R. neva žiūrėjo į E. A., todėl jos vaikinas A. norėjo jam suduoti vieną kartą. Vaikinai turėjo susitikti ne mokyklos teritorijoje, o pagal SMS žinutes „vietoje ten kur garina“. Kur yra ta vieta ji asmeniškai nežino. Ji paklausė, kodėl M. R. nesikreipė pagalbos į mokytojus ir jis nurodė jiems, kad į muštynių vietą jį išsivedė klasiokai, tai yra E. A. ir dar du berniukai T. ir N.. Ji M. R. tėvams pasiūlė dėl įvykio kreiptis į policiją ir į ligoninę. M. R. mama su sūnumi išvažiavo į ligoninę. Ji asmeniškai vaikino vardu A. nepažįsta, bet ji bendravo su E. A. ir ji nurodė, kad tas jos pažįstamas yra A., kuriam apie 17 metų ir jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (2 t., 78–81 b. l.).

6.1.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (esančios (duomenys neskelbtini)), nuo pietinės pusės, tarp juodos metalinės mokyklos teritoriją juosiančios tvoros ir garažų masyvų, pažymėtų (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 179, 181–183 b. l.).

6.1.11. Iš nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. E. R. pateiktų žinučių nuotraukų matyti, kad nukentėjusysis M. R. bendravo žinutėmis su asmeniu, kuris savo paskyrą pasivadinęs (duomenys neskelbtini) (raidės rusiškos). Žinutėse asmuo, kuris savo paskyrą pasivadinęs (duomenys neskelbtini), rašė apie tai, kad panaudos fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R., liepė jam ateiti į sutartą vietą „ten kur jūs visi garinat“, kad panaudoti fizinį smurtą jam liepė „merga“, nes jis (M. R.) žiūri į ją (2 t., 63, 65–73 b. l.).

6.1.12. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam M. R. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimu ir patinimu kaktos pusėje; odos nubrozdinimai kairės plaštakos 3–4 pirštų srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis M. R. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad įvykio metu nukentėjusiajam M. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiojo M. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 198–199 b. l.).

6.1.13. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad liudytojos E. A. atstovė pagal įstatymą R. Ž. pateikė liudytojos E. A. mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu telefone, programoje „Messenger“, rasti susirašinėjimai su: 1) asmeniu, pasivadinusiu „D.“ (2019 m. lapkričio 25 d. 20.07 val. šis asmuo rašė liudytojai E. A. „Tu uzsamde kad r. (necenzūrinis žodis)“; 2) asmeniu, pasivadinusiu „P. M.“ (2019 m. lapkričio 24 d. 22.47 val. liudytoja E. A. šiam asmeniui rašė „(duomenys neskelbtini) Cia a. nr“, o asmuo atgal jai atsiuntė veiduką). Taip pat telefone rasti susirašinėjimai SMS žinutėmis su asmeniu, pavadintu „A.“ (2019 m. lapkričio 24 d. 14.59 val. liudytoja E. A. šiam asmeniui siuntė SMS žinutę „Kur tu (necenzūrinis žodis) varai ateik atgal gi mes varom į (duomenys neskelbtini) nuuu“ „Ant tu supkiu“; 21.43 val., liudytoja E. A. šiam asmeniui siuntė SMS žinutę „Tai gerai as vaikas esu“, o 21.44 val. - „Sekmes tau“ (2 t., 109–111, 112–118 b. l.).

6.1.14. Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus kaltinamojo A. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, jame buvo rastas susirašinėjimas SMS žinutėmis su asmeniu, pasivadinusiu „E.“ (2019 m. lapkričio 24 d. 14.59 val. iš asmens „E.“ gauta SMS žinutė „Kur tu (necenzūrinis žodis) varai ateik atgal gi mes varom į skaistakalni nuuu“ „Ant tu supkiu“; 21.43 val. iš asmens „E.“ gauta SMS žinutė „Tai gerai as vaikas esu“, o 21.44 val. - „Sekmes tau“ (3 t., 141–143, 145 b. l.).

6.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.2.1. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir pan.

6.2.2. Kaltinamasis A. Č. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje, jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R.. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino nukentėjusysis M. R. ir kiti įvykio liudytojai, žinoję apie kilusį konfliktą, nuvedę nukentėjusįjį M. R. į įvykio vietą ir bendravę su nukentėjusiuoju po įvykio – liudytojai E. A., T. Z., N. K. ir I. Č., o taip pat nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. E. R.. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. Č. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje viešoje vietoje ir nurodytu būdu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

6.2.3. Tačiau sprendžiant, ar kaltinamojo A. Č. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, neužtenka vien tik nustatyti, jog kaltinamasis A. Č. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R. – turi būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei kilusių padarinių.

6.2.4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl minėtos kaltinamojo A. Č. veikos neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį M. R. buvo panaudotas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata viešoje vietoje, į kurią be jokių apribojimų bet kuriuo metu galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo, o pati vieta yra matoma ir iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos patalpų, nes būtent šios mokymo įstaigos darbuotoja (liudytoja I. Č.) pamatė įvykio vietoje ant žemės gulintį nukentėjusįjį M. R.. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog nukentėjusįjį į įvykio vietą atlydėjo liudytojai E. A., T. Z. ir N. K., kurie kaip ir kiti asmenys galėjo netrukdomai patekti į aptariamo įvykio vietą, kurioje prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas. Svarbu ir tai, jog minėti liudytojai, atlydėję nukentėjusįjį į įvykio vietą, iškart pasišalino, nes buvo įbauginti kaltinamojo A. Č.. Dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, buvo iškviesti jo tėvai, kurie po pokalbio su sūnumi iš karto pristatė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teisėsaugos instituciją. Šioje vietoje teismas pažymi, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, taip pat ir dėl asmeninių, jeigu kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo, be kita ko, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-445/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Č., dėl menkavertės dingsties (nukentėjusysis M. R. žiūrėjo į jo draugę), asmeniniams nesutarimams su nukentėjusiuoju M. R. išspręsti pasirinko viešą vietą, o jo pasirinktus ginčo sprendimo būdus (panaudotą fizinį smurtą) galėjo matyti visi įvykio vietoje ar šalia jos buvę asmenys. Kaltinamojo A. Č. pasirinkta konflikto sprendimo vieta ir būdas – fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje – patvirtina, kad kaltinamasis neabejotinai suprato, jog atliktais veiksmais jis priešpastatys save aukščiau už nukentėjusįjį M. R., pažemins pastarąjį ir tokiu įžūliu savo elgesiu sutrikdys visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, ir kaltinamasis A. Č. to norėjo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam M. R. viešoje vietoje buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata (tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada). Pirmiau aprašytu būdu kaltinamasis A. Č. ne tik sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. R. ir jį sužalojo, bet ir pažeidė kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenės ir jos narių, taip pat ir nukentėjusiojo M. R. teisę viešoje vietoje jaustis saugiai, jų teisę į visuomenės rimtį ir tvarką.

6.2.5. Kaltinamajam A. Č. pareikštame kaltinime nurodyta, jog jis pirmiau aprašytą veiką atliko kitų asmenų akivaizdoje. Tačiau byloje esančiais duomenimis nebuvo neginčijamai nustatyta, jog aptariamo įvykio metu jo vietoje, be kaltinamojo A. Č. ir nukentėjusiojo M. R., būtų buvę daugiau asmenų, kad kas nors tiesiogiai būtų matęs fizinio smurto panaudojimą. Todėl ši aplinkybė – veikos padarymas kitų asmenų akivaizdoje – šalinama iš kaltinimo. Be to, kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis A. Č. nukentėjusiajam M. R. sudavė be priežasties, bet pagal byloje esančius duomenis seka, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl menkavertės dingsties – dėl to, kad nukentėjusysis M. R. žiūrėjo į liudytoją E. A.. Todėl kaltinime paminėta aplinkybė – fizinio smurto panaudojimas be priežasties – keičiama kita aplinkybe – fizinio smurto panaudojimu dėl menkavertės dingsties. Tačiau pirmiau paminėti kaltinimo pakeitimai neeliminuoja kaltinamojo A. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

6.2.6. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis A. Č. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, įžūliu elgesiu (pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu) demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės dingsties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokia kaltinamojo A. Č. veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl ji visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal šią teisės normą.

3. Neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtas šios priemonės panaudojimas

7.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 11 d. (tai paskutinė jo padaryta nusikalstama veika). Tądien kartu su N. K. nuėjo į A. B. socialinių paslaugų namus, nes jam reikėjo vaistų nuo astmos. Naują vaistų flakoną padavusi slaugytoja išlydėjo juos pro socialinių paslaugų namų duris, bet durų neužrakino. Palaukę, kol slaugytoja nuėjo ir įėjo į savo kabinetą jie atidarė socialinių paslaugų namų duris ir tyliai nuėjo iki rankinės, kuri gulėjo poilsio kambaryje, ant sofos. Tai buvo ne vaistus padavusios slaugytojos, o kitos moters rankinė. Jis (R. M.) iš rankinės pasiėmė piniginę. Išėję iš socialinių paslaugų namų jie nuėjo už pastato ir atidarę piniginę pasiėmė pinigus ir bekontaktę banko kortelę. Vėliau piniginę išmetė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)) į tekantį (duomenys neskelbtini) upelį. Minėtoje parduotuvėje nusipirko šokolado, kuris kainavo apie 3 eurus. Už šokoladą atsiskaitė svetima banko kortele. Šokoladą atidavė N. K.. Kitą kartą ta pačia banko kortele atsiskaitė kitoje parduotuvėje. Vėliau nuvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), bandė atsiskaityti kortele, bet kortelė jau buvo užblokuota. Kai banko kortelė buvo užblokuota, ją išmetė. Nematė kokia pavardė buvo užrašyta ant banko kortelės. Iš šios banko kortelės galėjo išleisti apie 6 eurus. Paimdamas piniginę, banko kortelę ir ja atsiskaitydamas suprato, kad taip elgtis negalima, kad šis turtas yra ne jo. Nuoširdžiai galisi dėl tokio savo poelgio. Nukentėjusiosios V. T. atsiprašė teisme (po ankstesnio teismo posėdžio), nukentėjusioji atleido jam. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajai V. T. 67,17 Eur dydžio turtinę žalą.

7.1.2. Nukentėjusioji V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba A. B. socialinių paslaugų namuose. Darbą pradeda nuo 7 val. ir dirba iki 19 val. Darbovietėje centro darbuotojams yra skirta atskira patalpa, kurioje jie persirengia ir palieka savo daiktus. Šis persirengimo kambarys yra rakinamas, kiekvienas darbuotojas turi savo atskirą raktą nuo minėtos patalpos. 2019 m. gruodžio 11 d. nepastebėjo, kada dingo jos piniginė – tik vakare, po darbo, kartu su savo sutuoktiniu važiuodama į parduotuvę gavo pranešimą, kad buvo atsiskaityta jos banko kortele. Patikrinusi savo mobiliojo ryšio telefoną pamatė, kad prieš tai buvo gautas dar vienas pranešimas apie atsiskaitymą su jos banko kortele. Iš viso tądien buvo gauti du pranešimai apie atsiskaitymą jos kortele – apie 17 val. ir apie 19 val. Tai nebuvo didelės sumos – virš 3 eurų ir virš 2 eurų. Pranešimuose nurodytu laiku ji nieko nepirko, todėl po šių pranešimų pradėjo rankinėje ieškoti savo piniginės. Neradusi jos, užblokavo banko kortelę ir iškvietė policiją. Taip pat grįžo atgal į darbą, nes manė, gal piniginė jai iškrito kažkur darbe, bet ten piniginės nerado. Jos banko kortelė buvo bekontaktė. Pagrobtoje piniginėje buvo grynų pinigų – 25 eurai, taip pat vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Tądien socialinių paslaugų centre matė R. M., kuris buvo pas slaugytoją G. D. ir prašė kažkokių vaistų. Kartu su R. M. tą vakarą buvo kažkoks vaikas, bet nepamena, ar tų pačių vaikų globos namų auklėtinis. Savo civilinį ieškinį (iš viso – 67,17 Eur) tvirtina – šią žalą sudaro pagrobtos piniginės vertė (15 eurų), piniginėje buvę grynieji pinigai (25 eurai), loterijos bilietas su 6 eurų laimėjimu, sumos, kuriomis buvo atsiskaityta iš jos banko kortelės (2,98 Eur ir 3,20 Eur) ir kito vairuotojo pažymėjimo pagaminimas (14,99 Eur). Naujos asmens tapatybės kortelės ji nebegamino, nes turi pasą. Prašo minėtą žalą priteisti iš kalto asmens.

7.1.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. D. parodė, kad ji dirba A. B. socialinių paslaugų namuose slaugytoja. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 11 d. Tądien, apie 17 val. globotinis R. M., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), atėjo į A. B. socialinių paslaugų namus pasiimti vaistų – Salbutamolio. Šiuos vaistus R. M. turėjo vartoti nuolat. R. M. atėjo su draugu, kurio ji nepažįsta. R. M. su draugu ji įleido pro pagrindines pastato duris, nuėjo į atskirą patalpą, kurioje buvo vaistai ir padavė R. M. vaistus. Tai galėjo užtrukti iki minutės. Kol ji padavė vaistus, R. M. su draugu nebuvo niekur nuėjęs, ji visąlaik matė juos. Padavusi R. M. vaistus ji išlydėjo R. M. su draugu pro duris ir jas užrakino. Po to, apie 19 val., R. M. sugrįžo, jis buvo vienas. Tąkart R. M. į paslaugų namų vidų įėjęs nebuvo, jis paklausė valandų ir išėjo. Po to, jau po 19 val. sugrįžusi į darbą (į socialinių paslaugų namus) nukentėjusioji V. T. pasakė, kad pasigedo piniginės. Persirengimo kambarys, kuriame ji (liudytoja) su kolegėmis persirengia ir laiko savo asmeninius daiktus ir iš kurio dingo V. T. piniginė, yra pastato antrame aukšte ir per tą laiką, kol ji (liudytoja) padavė vaistus R. M., nei jis, nei jo draugas patekti į persirengimo kambarį negalėjo. Tačiau R. M. prieš vaistų išdavimą arba po to į pastato vidų, o po to ir į socialinių paslaugų namų darbuotojų persirengimo kambarį galėjo patekti per kitas (ne pagrindines) pastato duris, kurios galėjo būti neužrakintos.

7.1.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), socialinių paslaugų namuose. Iš įvykio vietos paimti išryškinti ir nukopijuoti rankų pėdsakai (dviejose skaidriose plokštelėse). Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų įvykio vietoje nerasta (5 t., 40–41, 43–46 b. l.).

7.1.5. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvė (esanti (duomenys neskelbtini)) pateikė apsaugos kamerų padarytus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas. Apžiūrėjus jas matyti, kad 2019 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 18.50 val. minėtoje parduotuvėje lankėsi kaltinamasis R. M., kuris įsigijo šokoladą „Milka“ (violetinės spalvos įpakavimu). Kaltinamasis R. M. už šokoladą atsiskaitė bekontakte banko mokėjimo kortele (ją priliesdamas prie mokėjimo terminalo) (5 t., 70, 72–75, 77–82 b. l.).

7.1.6. Iš AB „Swedbank“ pateikto nukentėjusiosios V. T. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios mokėjimo kortele buvo inicijuotos šios finansinės operacijos: a) 2019 m. gruodžio 11 d. 18.49 val. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)) už 3,24 Eur vertės prekes (operacija pavyko); b) 2019 m. gruodžio 11 d. 19.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje už 2,98 Eur vertės prekes (operacija pavyko); c) 2019 m. gruodžio 11 d. 19.58 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)) už 2,10 Eur vertės prekes (operacija atmesta, nes kortelė buvo užblokuota) (5 t., 94–95 b. l.).

7.2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

7.2.1. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> neteisėtai įgijo, laikė <...> vieną ar daugiau svetimų <...> elektroninių mokėjimo priemonių. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų <...> elektroninių mokėjimo priemonių. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas ir panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip šių veikų padarymas be elektroninės mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (leidimo, žinios).

7.2.2. Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teisme pripažino visiškai. Kaltinamasis pakankamai išsamiai ir nuosekliai papasakojo aptariamo įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais kaltinamojo R. M. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma (nukentėjusiosios V. T. ir liudytojos G. D. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, AB „Swedbank“ pateiktas banko sąskaitos išrašas ir kiti įrodymai). Pagal byloje esančius įrodymus seka, kad kaltinamasis R. M., patekęs į A. B. socialinių paslaugų namus, pagrobė nukentėjusiosios V. T. piniginę su joje buvusiais daiktais – pinigais, banko mokėjimo kortele, loterijos bilietu ir kt. Vėliau kaltinamasis R. M. nukentėjusiosios piniginę išmetė, o banko mokėjimo kortelę panaudojo inicijuodamas finansines operacijas ir atsiskaitydamas už prekes (iš viso atsiskaitė už bendros 6,22 Eur vertės prekes ir ketino atsiskaityti už 2,10 Eur vertės prekes, tačiau šįkart mokėjimo kortelė jau buvo užblokuota).

7.2.3. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. M. 2019 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.58 val., neteisėtai įgijo nukentėjusiosios V. T. banko kortelę, laikė ją ir panaudojo inicijuodamas finansines operacijas. Byloje nustatyti visi nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl tokia kaltinamojo R. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtas teisės normas.

8.1.1. Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 28 d., vakare, apie 18–19 val. Tuo metu jis išėjo į kiemą, nes norėjo nuvažiuoti nusipirkti elektroninę cigaretę. Kartu su kaimyne nuėjo iki autobuso sustojimo, esančio prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Jam būnant sustojime prie jo priėjo kaltinamasis R. M., kuris padavė jam raktelius ir pasakė „važiuojam“. Jis sutiko, nes jam kaip tik reikėjo važiuoti, todėl paėmė raktelius. Tada R. M. jam parodė, kuris automobilis ir jiedu išvažiavo. Suprato, kad kaltinamojo R. M. nurodytas automobilis gali būti ne jo, kad automobilis gali būti vogtas, nes R. M. negali nusipirkti automobilio. Tačiau jis (kaltinamasis A. Č.) sėdo už šio automobilio vairo ir jiedu nuvažiavo prie Pilėnų mikrorajono bendrabučių, kur jis (kaltinamasis A. Č.) nusipirko elektroninę cigaretę. Po to jie sugrįžo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir važinėjosi automobiliu. Vėliau nuvyko iki kaltinamojo N. K. kiemo ir jį pasiėmė. Tuo metu kaltinamasis N. K. lygtai buvo kieme. Kaltinamasis N. K. įsėdo į automobilį ir jų nieko neklausė apie automobilį. Kartu su N. K., trise apvažiavo ratą ir iš karto pamatė policijos pareigūnus. Bėgdami nuo policijos pareigūnų, kiemuose atsitrenkė į kitą automobilį. Tada visi išbėgo iš automobilio – jis (kaltinamasis A. Č.) bėgo su N. K. į vieną pusę, o R. M. bėgo į kitą pusę. Su N. K. nubėgo į vieno iš namų laiptinę. Vėliau sutiko policijos pareigūnus, kurie užsirašė jo ir N. K. duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nes galbūt ne taip suprato. Negali nurodyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi. Pripažįsta, kad jis į automobilį įsėdo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie poliklinikos. Nepaisydamas to, kad automobiliu iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo būtent jis (kaltinamasis A. Č.), kad jis suprato, jog automobilis gali būti ne R. M., t. y. vogtas, mano, kad jis (kaltinamasis A. Č.) automobilio nepavogė. Tokios savo pozicijos paaiškinti negali. Pripažįsta, kad vairuodamas automobilį ir jį apgadindamas padarė nukentėjusiajam R. P. 315 Eur dydžio turtinę žalą, šios žalos neatlygino.

8.1.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. parodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. jis buvo namuose ir planavo eiti pirkti elektroninės cigaretės. Išėjęs į kiemą, apie 16 val., kai jau buvo prie profesinės mokyklos, kur yra autobusų stotelė, sutiko N. K. ir R. M.. Jie abu pasakė jam, kad turi mašiną ir pasiūlė pasivažinėti. Jis sutiko. Tada jis su R. M. ir N. K. nuėjo į automobilių aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kavinės (duomenys neskelbtini) ir joje pamatė stovintį automobilį „Ford Focus“. Už vairo sėdo jis, šalia į keleivio sėdynę atsisėdo R. M., o į automobilio galą atsisėdo N. K.. Jie visi nuvažiavo nusipirkti elektroninės cigaretės prie Pilėnų gatvėje esančio bendrabučio ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Tada (duomenys neskelbtini) gatvėje jau vairavo R. M. ir kai pamatė, kad iš priekio atvažiuoja policija, suko į kiemą ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Jie tada visi pabėgo iš automobilio – jis su N. K. bėgo į vieną pusę, o R. M. į kitą pusę. Po to prie jo buvo priėję policijos pareigūnai, bet jis pareigūnams melavo, kad nebuvo automobilyje „Ford Focus“. Savo kaltės dėl minėto automobilio vagystės nepripažįsta, nes jis tik vairavo šį automobilį (6 t., 140–141 b. l.).

8.1.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies – pripažino, kad pavogė nukentėjusiojo R. P. automobilį, bet tai jis padarė vienas. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nuėjęs į polikliniką ir pasiėmė automobilio raktelius iš kito žmogaus striukės kišenės. Negali pasakyti, kokiu tikslu tąkart ėjo į polikliniką, nes tą dieną nesirgo. Taip pat negali pasakyti, kokiu tikslu jis pasiėmė automobilio raktelius. Jis moka vairuoti tik automobilius, kurių greičių dėžė yra automatinė, o automobilių su mechaninėmis greičių dėžėmis vairuoti nemoka. Prieš paimdamas raktelius nežinojo, kokia greičių dėžė yra automobilyje. Jei automobilis būtų buvęs su mechanine greičių dėže, tai paimtus raktelius būtų išmetęs. Nepamena tiksliai, ar tą dieną jis buvo vienas, bet su juo galėjo būti vienas iš kaltinamųjų. Tuo metu, kai paėmė automobilio raktelius, A. Č. kartu nebuvo – pastarąjį su drauge jis (kaltinamasis R. M.) pamatė stotelėje po to, kai išėjo iš poliklinikos. Jis paprašė A. Č. pavairuoti automobilį. Tiksliai nepamena, kodėl nenuėjo ir nepasižiūrėjo, kad automobilio greičių dėžė yra automatinė, o iškart paprašė A. Č. vairuoti automobilį. Taip pat nepamena, ką sakė A. Č., bet A. Č. galėjo suprasti, jog automobilis vogtas. Po to kartu su A. Č. išvažiavo automobiliu. Iš pradžių automobilį vairavo A. Č., po to jis (kaltinamasis R. M.). Nepamena, iš kur atsirado N. K., bet gali būti, kad jie pasiūlė N. K. pasivažinėti. Pasivažinėjimas automobiliu baigėsi blogai – automobilį paliko kažkokiame bendrabučio kieme. Nepamena kas apgadino automobilį – ar tuo metu už vairo buvo jis (kaltinamasis R. M.), ar A. Č.. Netvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu jis melavo. Nežino, kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu – tuo metu jis nebuvo susipykęs nei su A. Č., nei su N. K., bet buvo supykęs, kad buvo vienas sulaikytas dėl automobilio „Mercedes Benz“ vagystės. Tokį savo poelgį – automobilio pagrobimą – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nepripažįsta nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio, nes jis neapgadino automobilio.

8.1.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. parodė, kad automobilį „Ford Focus“ pavogė A. Č., kuris pavogė automobilio raktelius. Tą dieną jis (R. M.) su A. Č. ir N. K. buvo kieme ir A. Č. vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Kai A. Č. buvo poliklinikoje, jis (kaltinamasis R. M.) su N. K. laukė kieme. Sugrįžęs A. Č. pasakė, kad turi raktelius ir dabar turim mašiną. Tada jis (kaltinamasis R. M.) suprato, jog automobilį vagia, ir kartu su N. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Užmiestyje A. Č. davė automobilį pavairuoti jam (kaltinamajam R. M.), taip pat davė pasimokyti vairuoti N. K. (7 t., 42–43 b. l.).

8.1.5. Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, kad apie aptariamo įvykio aplinkybes nieko nepamena. Pamena tik tiek, kaip jį pasiėmė, kaip važinėjo, kaip iškarto pamatė policijos pareigūnus ir bėgo. Kada tai buvo nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 28 d. Tikslaus laiko nepamena, jam tas įvykis neįdomus. Nepamena, kaip jį pasiėmė. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, ką tuo metu jis veikė ir su kuo buvo. Su A. Č. kieme susitiko netyčia. Nepamena kas vairavo automobilį kai jį pasiėmė. Galėjo būti, kad įvyko eismo įvykis, bet kas vairavo automobilį nepamena. Pamena, kad prie laiptinės jį su A. Č. sulaikė policijos pareigūnai, tada jie ėjo iš laiptinės. Į tą laiptinę įbėgo iš kito kiemo, kuriame buvo automobilis „Ford Focus“. Įbėgę į laiptinę užlipo į penktą aukštą, į balkoną. Jam buvo nesvarbu, kieno tas automobilis. Nežino, ar tas automobilis galėjo būti vogtas. Tą dieną poliklinikoje nebuvo. Negali pasakyti, ar prieš įsėsdamas į automobilį bendravo su R. M. ir A. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad būdami penktame aukšte išgirdo bumbtelėjimą, tai iš tiesų buvo jie (kaltinamieji). Ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, nes norėjo išvengti atsakomybės. Nepripažįsta nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio, nes jis nedalyvavo automobilio vagystėje.

8.1.6. Teismo posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, vakare, apie 20 val., jis buvo su A. Č. savo namo laiptinėje, 5 aukšte ir jiems abejiems lipant žemyn laiptais, sutiko R. M., kuris jam ir A. Č. pasakė, kad turi mašiną ir kad raktelius paėmė iš poliklinikos. Nežino, kodėl R. M. jiems tai pasakė, gal norėjo pasimaivyti. Dar R. M. kvietė jį su A. Č. pasivažinėti, bet jie nesutiko. Tada R. M. išėjo. Po to jie su A. Č. nuėjo į 5 aukšto balkoną ir būnant balkone išgirdo kažkokį bumbtelėjimą, panašų kaip kad būtų atsitrenkęs automobilis. Išėję iš balkono jie su A. Č. išėjo į kiemą ir prie laiptinės lauko durų sutiko policijos pareigūnus, kurie jų paklausė, kur jie eina, ką veikia ir kokie jų vardai ir pavardės. Jie pasisakė savo vardus ir pavardes, pasakė, kad buvo namuose ir nuėjo. Tada abu nuėjo prie A. Č. namo ir buvo ant pagrindinių laiptų, vadinamų ,,paradu“. Jis žino, kad buvo pagrobtas automobilis „Ford Focus“, nes buvo nuėjęs netoliese, kur stovėjo automobilis ir matė, kad jis apgadintas. Kur stovi automobilis jis nežinojo, bet ėjo su A. Č. į tą pusę, iš kur, būdami balkone, girdėjo atsitrenkimo garsą. Jis pats pagrobtame automobilyje nebuvo, jame nesėdėjo jo nevairavo (7 t., 101–102 b. l.). Papildomai apklaustas kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo automobilyje „Ford Focus“, t. y. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Į šį automobilį jis buvo atsisėdęs tik tada, kai juo atvažiavo R. M.. Jie pakalbėjo, jis pats išlipo, o R. M. išvažiavo. R. M. buvo atvažiavęs vienas. Ar šiame automobilyje matė A. Č. – nepamena. Jis (kaltinamasis N. K.) šio automobilio nevogė ir jo neapgadino (7 t., 112 b. l.).

8.1.7. Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2019 m. lapkričio 28 d., apie 16.10 val., savo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas gydytoją, į UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Savo automobilį pastatė šalia minėtos gydymo įstaigos ir nuėjo į ją. Automobilį užrakino, automobilis turi signalizaciją. Minėtoje gydymo įstaigoje pamatė du jaunuolius, sėdinčius koridoriuje. Šie jaunuoliai galėjo būti kaltinamieji R. M. ir N. K.. Jie sėdėjo koridoriuje ir žaidė telefonais, o gydymo įstaigos darbuotojai paklausus, šie jaunuoliai atsakė, kad jie naudojasi („gaudo“) Wi-Fi ryšį. Tuomet jis (nukentėjusysis) pakabino savo striukę ant pakabos prie gydytojos kabineto. Automobilio raktelius paliko striukės kišenėje. Jis užėjo į gydytojos kabinetą, gydytoja jam greitai išrašė vaistų ir jis greitai išėjo iš gydytojos kabineto. Jam išėjus iš gydytojos kabineto minėtų jaunuolių jau nebebuvo, o po to, išėjęs į kiemą pamatė, kad kieme nėra jo automobilio. Tada jis sugrįžo atgal į gydymo įstaigą ir paprašė gydytojos, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jie kartu iš pradžių važinėjo po mikrorajoną ir ieškojo automobilio, o neradę nuvyko į policijos įstaigą, kur jis parašė pareiškimą. Tą patį vakarą jam paskambino policijos pareigūnas, kuris informavo, kad aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje buvo surastas jo automobilis. Eismo įvykio metu jo automobiliui buvo apgadintos dešinės pusės galinės durelės, galinis sparnas ir galinis bamperis. Automobilio apgadinimu jam buvo padaryta 300 eurų žala, o taip pat buvo išnaudotas automobilio kuras. Tvirtina savo civilinį ieškinį, prašo priteisti jam iš viso 315 eurų dydžio turtinę žalą. Minėtą automobilį jis įsigijo už 550 eurų, automobilis buvo nevažiuojantis, todėl jis automobilį suremontavo.

8.1.8. Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 28 d. Ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (esančiame (duomenys neskelbtini)). Tądien ji dirbo registratūroje, buvo užsiėmusi ir aplinkos nestebėjo. Vėliau sužinojo, kad tądien apie 16 val. pas gydytoją atėjęs pacientas pasigedo striukėje buvusių automobilio raktelių. Ji neįsidėmėjo ir nepamena, ar tądien jos darbovietėje buvo kas nors iš posėdžių salėje esančių kaltinamųjų. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

8.1.9. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), slaugytoja. 2019 m. lapkričio 28 d. ji dirbo šioje klinikoje. Jai dirbant, po pietų, maždaug apie 16 val., išgirdo kaip vyriškis, išėjęs iš gydytojos kabineto, garsiai šaukė, kad nebėra automobilio raktelių, kuriuos buvo palikęs striukės kišenėje. Vyriškis, išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad nebėra automobilio, kurį buvo palikęs kieme. Kas galėjo pavogti minėto vyriškio automobilio raktelius ji nieko nepastebėjo, nes buvo savo darbo vietoje, registratūroje, dirbo tuo metu viena (3 t., 79, 82 b. l.).

8.1.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Vakare, apie 20–21 val., ji buvo savo buto balkone ir išgirdo į namo kiemą įvažiuojančio automobilio garsą, o po to bumbtelėjimą. Suprato, kad galėjo įvykti eismo įvykis, kad galėjo būti apgadintas jos automobilis, todėl ji pasižiūrėjo pro balkono langą. Pamatė aikštelės gale stovintį užvestą automobilį „Ford Focus“, kurio šviesos degė ir kuris stovėjo šalia kito automobilio. Minėto automobilio vairuotojo pusės durelės buvo praviros. Matė, kaip nuo minėto automobilio nubėga du asmenys į vieną pusę ir vienas asmuo į kitą pusę. Minėtiems asmenims pradėjus bėgti iškart privažiavo policijos pareigūnai ir policijos pareigūnas nusivijo nubėgusius du asmenis, o policijos pareigūnė apžiūrėjo minėtą automobilį. Nubėgusių asmenų veidų ji (liudytoja) nematė, šie asmenys buvo apsirengę tamsiai, dėvėjo kapišonus.

8.1.11. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Jam dirbant su kolege ir Probacijos tarnybos darbuotoja, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, juos sustabdė jaunuolis, kuris nurodė, jog nepilnamečiai asmenys važinėjasi su pavogtu automobiliu „Ford“. Jiems bekalbant, minėtas automobilis atvažiavo iš priekio, todėl jie pradėjo persekioti minėtą automobilį. Persekiojamas automobilis „Ford“ įsuko į kiemą namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 81, kur atsitrenkė į kitą automobilį. Tada iš automobilio „Ford“ vairuotojo vietos išlipo jaunuolis ir pasišalino iš įvykio vietos. Šio jaunuolio sulaikyti nepavyko. Buvo prieblanda, todėl nepastebėjo, ar iš automobilio „Ford“ išlipo daugiau asmenų. Jiems privažiavus, minėtame automobilyje „Ford“ asmenų nebebuvo, automobilis buvo tuščias. Jis ir kolegė ieškojo iš automobilio „Ford“ išlipusio ir pabėgusio asmens – jis apėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau, prie tarnybinio automobilio sugrįžusi kolegė pasakė, jog ji prasilenkė su A. Č. ir N. K.. Tikslių automobilio „Ford“ apgadinimų nepamena.

8.1.12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad tiksliai visų bylos aplinkybių nepamena. Tą vakarą jis išėjo į kiemą parūkyti, su juo buvo ir kitų asmenų. Jam būnant kieme atvažiavo automobilis, kurį vairavo R. M.. Automobilis sustojo 15–20 metrų atstumu nuo jo (nuo liudytojo). Matė, kaip A. Č. su kitu draugu išėjo iš namo, įsėdo į automobilį (A. Č. susikeitė vietomis su R. M.) ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). A. Č. sėdo už automobilio vairo, o R. M., išlipęs iš automobilio, priėjo prie jų (liudytojo ir kitų asmenų), prisistatė savo brolio vardu – N.. Po to jis (liudytojas) pranešė policijai apie pavogtą automobilį – jam buvo akivaizdu, kad tai vagystė, nes apie A. Č. vykdomas automobilių vagystes yra žinoma jo gyvenamame mikrorajone. Atvykus policijai jis nurodė policijos pareigūnams, kur nuvažiavo A. Č.. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

8.1.13. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. vakare, apie 20 val., buvo prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad pro šalį pravažiavo automobilis „Ford Focus“, kurį vairavo jam nepažįstamas vaikas. Automobilis „Ford Focus“ atvažiavo nuo kapinių pusės. Pravažiavęs pro jį šis automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie jo namo. Tuomet iš jo namo išbėgo A. Č. ir N. K.. A. Č. atsisėdo į automobilio vairuotojo sėdynę. Į kurią automobilio vietą atsisėdo N. K., jis nematė. A. Č. atsisėdus už automobilio vairo, automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Prieš tai automobilį vairavęs asmuo automobiliu nebevažiavo, o išlipęs iš automobilio atėjo prie jų. Tuomet jis (liudytojas) skambino į bendrąjį pagalbos numerį ir pranešė, kad nepilnamečiai vairuoja automobilį „Ford Focus“. Po to pamatęs atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“ ir atvažiuojančius policijos pareigūnus, jis (liudytojas) pradėjo stabdyti policijos pareigūnus rodydamas jiems, kad atvažiuoja tas pats automobilis „Ford Focus“. Jam kalbant su policijos pareigūnais automobilis „Ford Focus“, vairuojamas A. Č., pasuko į kiemą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai klausė jų vardų ir pavardžių – prieš tai automobilį vairavęs asmuo prisistatė N. M.. Policijos pareigūnai nuvažiavo paskui automobilį „Ford Focus“. Tada asmuo, policijos pareigūnams prisistatęs N. M. vardu, pasakė, kad policijai pamelavo, nes prisistatė brolio vardu. Praėjus nedaug laiko, gal po kokių 20 minučių, prie jo atėjo A. Č. su N. K. ir A. Č. jam pasakė, kad jis vairavo automobilį „Ford Focus“ ir kai įvažiavo į kiemą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnų automobilį išsigando ir atsitrenkė į kitą automobilį, kad visi iš minėto automobilio pabėgo. Kas pagrobė automobilį „Ford Focus“ jis pats (liudytojas) nematė ir nežino. A. Č. tik pasakė, kad jis „nukėlė“ (t. y. pavogė) jau gal 7 automobilį (3 t., 106–107 b. l.).

8.1.14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. I. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Tiksliai pamena, kad buvo apie 20 val. Būdamas namuose per langą pamatė apgadintą savo automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad prie jo automobilio yra kitas automobilis. Jo automobiliui buvo apgadinta priekinė dalis – bamperis (kampas), taip pat buvo nubrauktas šonas. Kito automobilio apgadinimų nematė, nes jam buvo svarbūs jo automobilio apgadinimai. Įvykio vietoje jo automobilį apgadinusio asmens nebuvo. Prieš tai jis savo automobilį naudojo prieš dvi dienas iki šio įvykio. Po minėto įvykio jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri suremontavo jo automobilį.

8.1.15. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vietos yra:

8.1.15.1. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate įsikūręs šeimos gydytojų centras. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta ir nepaimta (2 t., 179–180, 183–185 b. l.);

8.1.15.2. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pilkos spalvos, neužrakintas, jo užvedimo spynelėje yra įkišti rakteliai. Automobilis dešinės pusės galiniu sparnu liečia automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės kampą. Abu automobiliai apgadinti. Nuo automobilio „Ford Focus“ vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių paimtos mikrodalelės, nuo automobilio vairo ir pavarų perjungimo svirties paimti DNR biologiniai rankų kontaktiniai pėdsakai. Automobilyje buvo rastas žalios spalvos žiebtuvėlis, kuris paimtas (2 t., 187–188, 190–195 b. l.).

8.1.16. Iš poėmio protokolų ir specialisto išvados matyti, kad iš kaltinamojo A. Č. buvo paimtos pilkos kelnės, pilkas džemperis, juodos spalvos striukė ir mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, o iš kaltinamojo N. K. – juodos spalvos sportinės kelnės ir mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“. Ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdimosios dalies rasta pavienių juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su kaltinamojo A. Č. sportinių kelnių ir kaltinamojo N. K. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio sėdynės rasta pavienių mėlyno atspalvio tamsiai pilkos spalvos medvilnės pluoštų, kurie vienodi su kaltinamojo N. K. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais (3 t., 6–12, 134–135, 151–152 b. l.).

8.1.17. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 19.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobiliu „Ford Focus“, pilkos spalvos, važinėja galimai nepilnamečiai asmenys (3 t., 33–36 b. l.).

8.1.18. Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus kaltinamojo A. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, jame buvo rasti šie susirašinėjimai:

8.1.18.1. 2019 m. lapkričio 28 d. 16.13 val. asmuo, įvardytas „A.“ rašo kaltinamajam A. Č. „Ieško mašinos jau. Važiuokit kažkur. Kviečia mentus jau. Palik tą mašiną ir bėkit. Pakelk. Pakelk“; kaltinamasis A. Č. 16.38 val. atsako „Kur esi“, o A. rašo „Prie Stotelės“; 20.06 val. A. kaltinamajam A. Č. rašo „Mentai. Kur esi pabėgot? Alio. Nebegasdink“, o 20.13 val. kaltinamasis A. Č. atsako „Kur esi. Ragas“;

8.1.18.2. 2019 m. lapkričio 28 d. 20.10 val. asmuo, įvardytas „D. S.“ rašo kaltinamajam A. Č. „Mentai (necenzūrinis žodis) rajone (necenzūrinis žodis) nuo mašinos;

8.1.18.3. 2019 m. lapkričio 28 d. 20.24 val. asmuo, įvardytas „A.“ rašo kaltinamajam A. Č. „Mentai. Jiesko jūsų“; 22.08 val. kaltinamasis A. Č. rašo „Paimk elektrine. Gali?“, o asmuo, įvardytas „A.“ atsako „Išėjo jie“;

8.1.18.4. 2019 m. lapkričio 28 d. 22.10 val. asmuo, įvardytas „L.“ rašo kaltinamajam A. Č. „Kokia trn jau masina turi“, o kaltinamasis A. Č. atsako „Nebeturiu“; asmuo, įvardytas „Lau“ rašo kaltinamajam A. Č. „Kur padejai“, o kaltinamasis A. Č. atsako „Pagavo“; asmuo, įvardytas „L.“ rašo kaltinamajam A. Č. „Tai sesi (necenzūrinis žodis)“, o kaltinamasis A. Č. atsako „Gal“;

8.1.18.5. 2019 m. lapkričio 28 d. 23.43 val. kaltinamasis A. Č. rašo asmeniui, įvardytam „T.“ (raidės rusiškos) „Nk gero. Turėjom snd mašina bet Krc vos ne čiupo spejom pabegt“ (3 t., 141–143, 145 b. l.).

8.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

8.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą automobilį. Svetimo automobilio pagrobimas baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo automobilio paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti. Svetimo automobilio užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą automobilį, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, disponuos juo savo nuožiūra ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia.

8.2.2. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju būtina nustatyti bent dviejų asmenų susitarimą veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Jis gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008).

8.2.3. Kaltinamieji A. Č. ir N. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl šios jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Vertindamas šių dviejų kaltinamųjų parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šių kaltinamųjų parodymai dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių iš esmės skiriasi. Antai, kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad automobilį „Ford Focus“ tik vairavo, jo nevogė, nes tai padarė kaltinamieji R. M. ir N. K., o (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai automobilis „Ford Focus“ pateko į eismo įvykį, už automobilį vairavo kaltinamasis R. M.. Kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu, per pirmąją apklausą parodė, kad automobilio nevogė, jame nesėdėjo ir jo nevairavo, tačiau papildomos apklausos metu savo parodymus pakeitė nurodydamas, jog automobilyje jis buvo ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Šioje vietoje teismas pastebi, kad kaltinamasis N. K. šiuos savo parodymus pakeitė po to, kai buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ant automobilio „Ford Focus“ sėdynių buvo rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie vienodi, be kita ko, su kaltinamojo N. K. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais, t. y. kaltinamasis N. K. savo parodymus pakeitė juos derindamas prie kitų byloje esančių objektyvių duomenų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. parodė, kad automobiliu atvažiavo kaltinamasis R. M., tačiau nepamena, ar jame matė sėdint ir kaltinamąjį A. Č.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad automobilio raktelius pavogė tik kaltinamasis R. M., kad automobiliu iš pradžių važinėjo tik jiedu, o kaltinamąjį N. K. jie pasiėmė vėliau. Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu negalėjo prisiminti aptariamo įvykio aplinkybių – jis neprisiminė, kaip jis atsirado automobilyje, ką jis tuo metu veikė ir su kuo buvo, kas vairavo automobilį ir t. t.

8.2.4. Tačiau kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. parodė, kad jis kartu su kaltinamaisiais A. Č. ir N. K. nuėjo į polikliniką, kur kaltinamasis A. Č. iš kabančios striukės kišenės pavogė automobilio raktelius ir jie visi išvažiavo (7 t., 9–10 b. l.). Apklaustas antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. iš esmės patvirtino tokias pačias esmines aplinkybes – nurodė, kad automobilį „Ford Focus“ pavogė visi trys kartu (7 t., 42–43 b. l.). Trečios apklausos metu kaltinamasis R. M. patvirtino visus anksčiau duotus savo parodymus (7 t., 51 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. pakeitė savo parodymus kitų dviejų kaltinamųjų naudai, tvirtindamas, kad automobilio raktelius poliklinikoje pavogė būtent jis (kaltinamasis R. M.), o kiti du kaltinamieji automobilio vagystėje nedalyvavo.

8.2.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. pirmą kartą apie aptariamą nusikalstamą veiką buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 12 d., kuomet tiek jis, tiek kaltinamasis A. Č. buvo sulaikyti ir kaltinamasis R. M. neturėjo galimybės suderinti savo pozicijos nei su kaltinamuoju A. Č., nei su kaltinamuoju N. K.. Antrą ir trečią kartus parodymus apie aptariamą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. davė 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 13 d., kuomet kaltinamasis A. Č. buvo suimtas, dėl ko kaltinamasis R. M. vėlgi neturėjo galimybės suderinti savo pozicijos su kaltinamuoju A. Č.. Tuo tarpu teisme kaltinamasis R. M. savo parodymus davė tuo metu, kai visi trys kaltinamieji buvo laisvėje ir galėjo suderinti savo poziciją dėl aptariamos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti ir remiasi kaltinamojo R. M. ne teisiamojo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

9.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

9.2.4. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamieji A. Č. ir R. M. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 3000 eurų vertės nukentėjusiojo J. K. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyti visi abiejų kaltinamųjų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje požymiai, todėl tokia kaltinamųjų A. Č. ir R. M. bendra veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą teisės normą.

10.1.1. Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet gali būti, kad tai buvo 2019 m. gruodžio 7 d. naktį, apie 2 val. Prieš tai jie (jis (A. Č.), R. M. ir N. M.) susitiko kieme ir jis (A. Č.) pasiūlė R. M. bei N. M. pasivažinėti, nes neturėjo ką veikti. Visi nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia tos pačios aikštelės, iš kurios pavogė automobilį „Volkswagen Passat“, tik šįkart aikštelė buvo aptverta tvora. Nuėjus į aptvertą aikštelę jis (A. Č.) patikrino pirmą automobilį, ar šis automobilis atrakintas ir šis automobilis buvo atrakintas. Tai buvo automobilis „Mercedes Benz“. Įlipęs į automobilį jis pradėjo ieškoti raktelių. Suradęs raktelius užvedė automobilį. Automobilio prietaisų skydelio signalinės lemputės rodė daug gedimų, bet nepaisant to, jie atidarė aikštelės vartus ir išvažiavo minėtu automobiliu. Jie visi suprato, kad tai yra automobilio vagystė. Automobilį vairavo jis (A. Č.), o R. M. ir N. M. sėdėjo keleivių vietose. Vos išvažiavus į gatvę jiems kelią užkirto policijos pareigūnai. Jis (A. Č.) pasakė, kad jiems bus blogai, todėl reikia bėgti. Jis (A. Č.) išbėgo iš automobilio ir bėgo į savo namus. Policijos pareigūnai liepė jam sustoti, bet jis neklausė policijos pareigūnų. Jo (A. Č.) nepagavo, bet pagavo R. M.. Šis automobilis („Mercedes Benz“) buvo paskutinis, kurį jis pavogė. Tokį savo poelgį – automobilio vagystę – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Išvadas padarė, todėl susirado darbą ir pradėjo dirbti. Nepripažįsta, kad padarė nukentėjusiojo N. K. nurodytą 200 Eur dydžio turtinę žalą (dėl sugadinto automobilio), nes automobilis buvo techniškai netvarkingas, jis buvo sugedęs ir turėjo daug gedimų.

10.1.2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 7 d., naktį, apie 1 val. Jie (jis (R. M.), N. M. ir A. Č.) nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) (L. S. su jais nebuvo, jis niekur nedalyvavo). Į aikštelę visi ėjo norėdami pavogti automobilį. Minėta aikštelė buvo aptverta, joje jie tikrino, ar yra atrakintų automobilių. Suradę automobilį „Mercedes Benz“, kuris buvo neužrakintas, visi sulipo į šį automobilį. Suradę automobilio raktelius užkūrė automobilį ir atsidarę aikštelės vartus išvažiavo. Jis (R. M.) automobilio vairuoti nemoka, todėl sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kas vairavo automobilį nepamena, bet jį vairuoti galėjo A. Č.. Vos tik išvažiavus iš aikštelės, išsisukant į gatvę juos sustabdė policijos pareigūnai. Visi pabėgo, o jis (R. M.) pasiliko, kad kitų negaudytų, todėl policijos pareigūnai jį sulaikė. Tokį savo poelgį – automobilio vagystę – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nepripažįsta, kad padarė nukentėjusiojo N. K. nurodytą 200 Eur dydžio turtinę žalą (dėl sugadinto automobilio), nes jis automobilio nevairavo.

10.1.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. parodė, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Tikslaus laiko nepamena, bet 2019 m. gruodžio 7–8 dienomis grįždamas iš (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) pasienio poste, sulaukė policijos pareigūno telefoninio skambučio. Policijos pareigūnas jam pranešė, kad buvo pavogtas jo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis nuvyko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą dėl vagystės. Minėtas automobilis registruotas jo sutuoktinės vardu, tačiau faktiškai automobiliu naudojosi ir jį valdė jis (nukentėjusysis). Paskutinį kartą minėtas automobilis stovėjo jo darbovietės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur šį automobilį gruodžio mėnesio pradžioje paliko jis pats prieš išvykdamas į reisą. Automobilį minėtoje teritorijoje jis paliko neužrakintą, automobilio rakteliai buvo automobilio viduje. Tuo metu automobilis buvo važiuojantis, tačiau automobilio privalomoji techninė apžiūra jau buvo pasibaigusi. Šiuo metu automobilis jam sugrąžintas, tačiau jis sugadintas, nevažiuojantis – neužsiveda automobilio variklis. Šį automobilį jis ketina priduoti kaip atlieką, į metalo laužą. Automobilio vertė prieš įvykį buvo 500 eurų, tačiau jam buvo padaryta 200 eurų dydžio žala, nes pridavęs į metalo laužą už šį automobilį gautų 300 eurų. Prašo priteisti tik skirtumą – 200 eurų.

10.1.4. Liudytojas N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 7 d. naktį. Šio įvykio metu buvo kartu su savo broliu R. M.. Nepamena, ar buvo daugiau asmenų. Norėjo pasivažinėti su automobiliu. Tai buvo automobilis „Mercedes Benz“. Pradėjus važiuoti šiuo automobiliu juos iškart sustabdė policijos pareigūnai. Kas vairavo automobilį, nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

10.1.5. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos neatsimena ir negali pasakyti, koks tai buvo mėnuo, bet jo brolis R. M. pasiūlė jam, A. Č. ir L. S. eiti ir nuvaryti mašiną. R. M. sakė, kad žino, kur galima nuvaryti mašiną. R. M. tai siūlė jiems visiems ir jie visi sutiko. R. M. juos nusivedė į kažkokią aikštelę, ten yra ir garažai, ir stovi daug automobilių bei sunkvežimių. Koks tai adresas, jis nežino, bet į aikštelę jie nuėjo visi. Jie visi ėjo prie stovinčių lengvųjų automobilių ir tikrino, ar jų durelės neužrakintos. Dureles tikrino visi. Jis neatsimena, kuris iš jų rado neužrakintą automobilį „Mercedes Benz“, prie kurio priėjo visi. Į šį automobilį jie susėdo visi – A. Č. atsisėdo už vairo, R. M. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, L. S. atsisėdo į galą, už R. M., dešinėje pusėje, o jis pats sėdo už A. Č. gale, kairėje pusėje. Taip sėdėdami jie pradėjo automobilyje ieškoti užvedimo raktelių ir juos rado, jei gerai pamena, L. S. ir padavė raktelius A. Č.. Tada A. Č. užvedė automobilio variklį ir jie pradėjo važiuoti, išvažiavo iš aikštelės. Nedaug pavažiavus, neatsimena kurioje vietoje, bet juos sustabdė policijos pareigūnai, įjungę švyturėlius. Kai A. Č. sustojo, jie visi iššoko iš automobilio ir pabėgo. Pabrėžia, kad jis suprato, jog eina vogti automobilio ir tai darė visi susitarę bei žinodami ką daro. Dar nori pasakyti, kad brolis R. M. minėjo apie automobilio „Ford“ vagystę, kad nuvarė tą automobilį, bet nesakė su kuo (4 t.,177–178, 181 b. l.).

10.1.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad apie automobilio „Mercedes Benz“ vagystę nieko nežino. Nepamena, ar su A. Č. kalbėjo apie automobilio nuvarymą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

10.1.7. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta A. Č., R. M. ir N. M.. Apie 2019 m. gruodžio 7 d. naktį pavogtą automobilį „Mercedes Benz“ negali nieko pasakyti, nes šioje vagystėje nedalyvavo. Negali pasakyti, kodėl A. Č. ir kiti vaikai nurodė, jog jis dalyvavo automobilio „Mercedes Benz“ vagystėje, nes jis ten nebuvo (5 t., 3 b. l.).

10.1.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra įvažiavime, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio visi langai tvarkingi, durelių spynelės nesugadintos. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, joje įkištas užvedimo raktelis. Automobilio salone rastas 0,2 litro talpos stiklinis butelis, nuo kurio kaklelio paimtas biologinis pėdsakas. Ant automobilio vairuotojo durelių stiklo (iš vidinės pusės) rastas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės ir paimtas. Kitų pėdsakų ar daiktų, tinkamų identifikavimui, nerasta (4 t., 96–107 b. l.).

10.1.9. Iš specialisto išvados matyti, jog 2019 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu R. K. automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas rankos piršto pėdsakas yra paliktas kaltinamojo A. Č. dešinės rankos didžiuoju pirštu (4 t.,117–123 b. l.).

10.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

10.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą automobilį. Svetimo automobilio pagrobimas baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo automobilio paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti. Svetimo automobilio užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą automobilį, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, disponuos juo savo nuožiūra ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia.

10.2.2. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju būtina nustatyti bent dviejų asmenų susitarimą veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Jis gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008).

10.2.3. Kaltinamieji A. Č. ir R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Abu jie teisme patvirtino kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. Abu kaltinamieji patvirtino, jog veikdami bendrai iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo išvažiuojančius į (duomenys neskelbtini) gatvę juos sustabdė policijos pareigūnai. Abu jie suprato, kad tai yra automobilio vagystė. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – nukentėjusiojo N. K. ir liudytojo N. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti įrodymai.

10.2.4. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamieji A. Č. ir R. M. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 2 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 500 eurų vertės R. K. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyti visi abiejų kaltinamųjų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje požymiai, todėl tokia bendra kaltinamųjų A. Č. ir R. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą teisės normą.

11.1. Kaltinamieji A. Č. ir R. M. teisiami nebe pirmą kartą, šįkart jie kaltinami padarę po kelias nusikalstamas veikas, o kaltinamasis N. K. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti kaltinamuosius A. Č., N. K. bei R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Tokiu būdu visiems trims kaltinamiesiems skiriamos bausmės.

11.2. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs dvi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (J. K. ir R. K. automobilių vagystės) bei BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl šių nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis A. Č. nepripažino kaltinimo visa apimtimi dėl nukentėjusiojo R. V. turto pagrobimo bei turto sugadinimo (jis neigė sugadinęs nukentėjusiojo turtą) ir dėl nukentėjusiojo R. P. automobilio vagystės (neigė pavogęs šį automobilį), todėl tokią jo poziciją pripažinti atsakomybę lengvinančia nėra teisinio pagrindo.

11.3. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

11.4. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs dvi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (J. K. ir R. K. automobilių vagystės) bei BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (V. T. banko kortelės vagystė ir jos panaudojimas), dėl šių nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat jis atlygino nukentėjusiajai V. T. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis R. M. nepripažino kaltinimo visa apimtimi dėl nukentėjusiojo R. P. automobilio vagystės (jis neigė automobilį pavogęs kartu su kitais bendrininkais), todėl tokią jo poziciją pripažinti atsakomybę lengvinančia nėra teisinio pagrindo.

11.5. Kaltinamųjų A. Č. ir R. M. atsakomybę sunkina tai, kad 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. K. ir R. K. automobilio vagystės) jie padarė dviese, veikdami bendrininkų grupėje; visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (R. P. automobilio vagystė) padarė trise, veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11.6. Kaltinamasis A. Č. visas nusikalstamas veikas padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio paskelbimo, tačiau šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 21 d., t. y. po visų kaltinamojo A. Č. padarytų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

11.7. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. Č., N. K. ir R. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas nepilnamečių asmenų baudžiamosios atsakomybės individualizavimui (BK 54 ir 91 straipsniai).

11.8. Kaltinamasis A. Č. padarė 5 tyčinius (4 apysunkius ir 1 nesunkų), baigtus nusikaltimus ir 1 baudžiamąjį nusižengimą, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir viešajai tvarkai. Jis teisiamas 3 kartą (anksčiau jis Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystes ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis). Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis A. Č. padarė dar neįsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiui. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu, praėjus vos 1 mėnesiui po paleidimo iš suėmimo, pakankamai griežtos kardomosios priemonės taikymo metu (intensyvios priežiūros, leidžiant išeiti iš namų vos 1 valandą per parą), kaltinamasis A. Č. padarė naują nusikalstamą veiką (susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis), už kurią jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu. Kaltinamasis A. Č. baustas administracine tvarka, jis dirba. Skirdamas bausmes kaltinamajam A. Č. teismas atsižvelgia į kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (kaltinamąjį A. Č. augina tik mama; kaltinamasis auga kartu su jaunesniais broliu ir seserimi; šeimai nuo 2019 m. birželio 12 d. teikiama atvejo vadyba; šeima gyvena tvarkingame dviejų kambarių bute (socialinis būstas); kaltinamasis A. Č. viskuo aprūpintas; pasak motinos, kaltinamojo santykiai su ja geri ir artimi) (6 t., 23–24 b. l.). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis A. Č. visų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis bei atsižvelgdamas į BK XI skyriuje įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, į padarytų nusikalstamų veikų intensyvumą (visas 6 nusikalstamas veikas kaltinamasis A. Č. padarė per vieną mėnesį; po to, kai policijos pareigūnai sulaikė jį su pavogtu J. K. automobiliu, kaltinamasis padarė dar 2 nusikalstamas veikas (pavogė R. P. ir R. K. automobilius)) teismas mano, kad tokiomis pačiomis bausmėmis, kokios kaltinamajam A. Č. buvo paskirtos anksčiau (laisvės apribojimu), švelnesnėmis bausmėmis arba vien tik arešto bausmėmis, bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl kaltinamajam A. Č. skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – už nusikaltimų padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – areštas, atitinkantis numatytą tokios bausmės vidurkį. Kaltinamajam A. Č. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (R. V. turto pagrobimas įsibraunant į butą ir turto sugadinimas) paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais). Ši subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant kitų bausmių minimalias dalis (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

11.9. Kaltinamasis A. Č. naujas nusikalstamas veikas padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio paskelbimo, bet prieš šio nuosprendžio įsiteisėjimą, nė kiek neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pagal suformuotą teismų praktiką, BK 64 straipsnio prasme kaltinamasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Kai kaltinamasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-220/2008, Nr. 2K-323/2011, Nr. 2K-477/2011, Nr. 2K-355-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir naujų nusikalstamų veikų padarymo metu neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią laisvės apribojimo bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

11.10. Taip pat kaltinamasis A. Č. naujas nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio paskelbimą. Tokiu būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką kaltinamajam A. Č. įskaitomas pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį jam paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

11.11. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aptartų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis A. Č. buvo nepilnametis, jis dar nebuvo teistas (Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs). Kaltinamasis A. Č. savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiais, pripažino visiškai, šįkart jis taip pat pripažino padaręs dalį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. Č. buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Kaltinamasis A. Č. dirba. Įvertinus visus šiuos duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog kaltinamasis A. Č. padarys reikiamas išvadas ir ateityje gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmių ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

11.12. Kaltinamasis N. K. padarė 1 tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus nuosavybei. Jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K. teismas atsižvelgia į kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (kaltinamąjį N. K. augina tik mama, jo tėtis gyvena atskirai; kaltinamasis auga kartu su broliu ir seserimi; pasak mamos, tėtis skiria nepakankamai dėmesio vaikams; šeimai teikiamos socialinės paslaugos, atvejo vadyba; šeima gyvena dviejų kambarių bute, buvusiame bendrabutyje; kaltinamajam N. K. sudarytos sąlygos, atitinkančios jo poreikius; pasak motinos, ji labai stengiasi kalbėti su vaikais, aiškinti jiems, tačiau jie nesupranta ir ji negali įtakoti vaikų elgesio (7 t., 76–77 b. l.). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo N. K. amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo vos 14 metų), į tai, kad kaltinamasis neturi savarankiško pajamų šaltinio bei atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, teismas mano, kad bausmių ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam N. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, švelnesnę už tokios bausmės rūšies vidurkį, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus (draudimus).

11.13. Kaltinamasis R. M. padarė 5 tyčinius, apysunkius, baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir finansų sistemai. Jis teisiamas 3 kartą (anksčiau jis Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d nuosprendžiais buvo nuteistas už vagystes). Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, praėjus vos mėnesiui nuo paskutinės jam paskirtos bausmės – arešto – atlikimo. Kaltinamasis R. M. baustas administracine tvarka, jis niekur nedirba ir nesimoko. Kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, kuriems reikalingas nuolatinis gydymas. Skirdamas bausmes kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (jis gyvena (duomenys neskelbtini); jo tėvams neribotai apribota tėvų valdžia; kaltinamasis dažnai lankosi mamos gyvenamojoje vietoje, kartais nuveda į darželį ir parveda iš jo sesutę; kaltinamojo mamos šeima kelis kartus buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros; vaikų namuose kaltinamajam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis ir lavintis; kaltinamojo elgesys permainingas – kartais jis mėgsta prisiglausti, apsikabinti, tačiau linkęs meluoti, manipuliuoti, erzinti kitus vaikus; savo asmeninių daiktų nesaugo, linkęs pasisavinti kitų vaikų bei globos įstaigos darbuotojų daiktus; negavęs tai ko nori gražiuoju, linkęs elgtis neprognozuojamai, vartoti necenzūrinius žodžius) (6 t., 177–179 b. l.). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis R. M. visų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis bei atsižvelgdamas į BK XI skyriuje įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, į padarytų nusikalstamų veikų intensyvumą (visas 5 nusikalstamas veikas kaltinamasis R. M. padarė per 2 savaites; po to, kai policijos pareigūnai sulaikė jį su pavogtu J. K. automobiliu, kaltinamasis padarė dar 4 nusikalstamas veikas (pavogė R. P. ir R. K. automobilius, o taip pat pavogė V. T. banko kortelę ir ją panaudojo finansinėms operacijoms atlikti)) teismas mano, kad tokiomis pačiomis bausmėmis, kokios kaltinamajam R. M. buvo paskirtos anksčiau (areštas) arba švelnesnėmis bausmėmis, bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl kaltinamajam R. M. skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius. Kaltinamajam R. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais). Ši subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant kitų bausmių minimalias dalis (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

11.14. Kaltinamasis R. M. naujas nusikalstamas veikas padarė visiškai atlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes – Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko 2019 m. rugsėjo 20 d., o Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 2019 m. spalio 24 d. Todėl naują bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir atliktomis bausmėmis nėra teisinio pagrindo.

11.15. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aptartų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis R. M. buvo nepilnametis. Jis savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, pripažino visiškai, šįkart jis taip pat pripažino padaręs didžiąją dalį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam R. M. buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Įvertinus visus šiuos duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog kaltinamasis R. M. padarys reikiamas išvadas ir ateityje gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmių ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

12.1. Byloje nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį 40 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (4 t., 64 b. l.), nukentėjusysis R. P. – 315 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (3 t., 64 b. l.), nukentėjusysis R. V. – 230 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., 55 b. l.), nukentėjusysis N. K. – 500 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (4 t., 150 b. l.), Panevėžio teritorinė ligonių kasa (dėl nukentėjusiajam M. R. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų) – 98,13 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (2 t., 4–6 b. l.).

12.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. patikslino savo civilinį ieškinį nurodydamas, kad automobilio vertė prieš įvykį buvo 500 eurų, tačiau jam buvo padaryta 200 eurų dydžio žala, nes pridavęs į metalo laužą už šį automobilį jis gautų 300 eurų. Todėl prašo priteisti jam skirtumą – 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

12.3. Pirmiau paminėtomis kaltinamųjų A. Č., N. K. ir R. M. veikomis nukentėjusiesiems J. K., R. P., R. V., N. K. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos turtinės žalos įrodytos byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, jos nėra aiškiai per didelės ir neteisingos. Šios žalos atsidaro po kaltinamųjų padarytų nusikalstamų, jos iki šiol neatlygintos. Todėl nukentėjusiajam J. K. solidariai iš kaltinamųjų A. Č. ir R. M. priteisiama 40 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. P. solidariai iš kaltinamųjų A. Č., N. K. ir R. M. priteisiama 315 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. V. iš kaltinamojo A. Č. priteisiama 230 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam N. K. solidariai iš kaltinamųjų A. Č. ir R. M. priteisiama 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. Č. priteisiama 98,13 Eur turtinei žalai atlyginti.

12.4. Kaltinamieji A. Č. ir R. M. šiuo metu jau pilnamečiai, kaltinamasis A. Č. dirba, todėl pirmiau paminėta žala nukentėjusiesiems priteisiama tiesiogiai iš kaltinamųjų A. Č. ir R. M.. Kaltinamasis N. K. yra nepilnametis, todėl jam neturint pakankamai pajamų iš jo priteistai turtinei žalai atlyginti, šios žalos atlyginimas priteisiamas subsidiariai iš nepilnamečio kaltinamojo N. K. mamos V. K..

12.5. Nukentėjusioji V. T. pareiškė civilinį ieškinį 67,17 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (4 t., 64 b. l.). Tačiau 2021 m. gegužės 18 d. ši žala nukentėjusiajai V. T. buvo atlyginta (9 t., 74–75 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiosios V. T. civilinio ieškinio nutraukiamas.

13.1. Kaltinamajam A. Č. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (8 t., 15–17, 149–151, 192–194 b. l.; 9 t., 25–27 b. l.), kaltinamajam N. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., 115–116 b. l.), o kaltinamajam R. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., 54–55, 57–58 b. l.). Šios kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinamos.

13.2. Kaltinamasis A. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime buvo nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 11.50 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 14.54 val. (1 parą) ir nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. (5 t., 154–156, 162–164 b. l.; 6 t., 74–75, 79, 121–122 b. l.). Kaltinamasis R. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 1.50 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 15.30 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. 15.35 val. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 15.35 val. – iš viso 3 paras (6 t., 188, 191 b. l.; 7 t., 15–16, 18 b. l.). Šis kaltinamųjų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jiems paskirtas bausmes.

13.3.1 vokai su laužimo žymės „Mikrosil“ išlieja nuo spynos ir su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės; vokai su žiebtuvėliu „Turbo Fox“ ir kontaktiniu DNR; vokai su mikrodalelėmis nuo automobilio priekinės vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, nuo priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies, lipniomis juostomis su kaltinamųjų A. Č. ir N. K. drabužių mikrodalelėmis; vokai su mikrodalelėmis nuo automobilio „Volkswagen Passat“, daktiloskopine plokštele su rankos pėdsaku; vokai su biologiniu pėdsaku nuo likerio „Moka“ butelio ir skaidria plokštele su rankos pėdsaku; vokas su 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis su rankos pėdsakais, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 28, 30 b. l.; 3 t., 13, 15, 16, 18, 198, 200 b. l.; 4 t., 124, 126 b. l.; 5 t., 67, 69 b. l.), sunaikinami;

13.3.2 3 raktai (susegti metaliniu žiedu), 6 metaliniai (pavieniai) raktai, pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos džemperis, juodos spalvos striukė, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, baltos spalvos milteliai plastikiniame maišelyje, metalizuotas plastikinis vamzdelis, nuolaidos kuponas, akinių dėklas „Fielman“, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 139, 141; 3 t., 146, 148 b. l.; 5 t., 21 b. l.), grąžinami kaltinamajam A. Č.;

13.3.3 mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ ir juodos spalvos kelnės, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., 162, 164, 165, 167 b. l), grąžinamos kaltinamajam N. K.;

13.3.4 3 raktai, susegti metaliniu žiedu su metaliniu pakabuku ir 2 raktai, susegti metaliniu žiedu, grąžinti nukentėjusiajam R. V. (1 t., 137 b. l.), paliekami nukentėjusiajam R. V.;

13.3.5 mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“, grąžintas atstovei pagal įstatymą R. Ž. (2 t., 123 b. l.), paliekamas atstovei pagal įstatymą R. Ž.;

13.3.6 automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, šio automobilio registracijos liudijimas, grąžinti nukentėjusiajam R. P. (3 t., 19, 71 b. l.), paliekami nukentėjusiajam R. P.;

13.3.7 padanga, grąžinta nukentėjusiajam J. K. (4 t., 83 b. l.), paliekama nukentėjusiajam J. K.;

13.3.8 skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai) su liudytojų D. P., M. R., E. A., T. Z., N. K., N. M. apklausų įrašais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros metu darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu vaizdo įrašu (1 t., 93 b. l.; 2 t., 48, 101, 141, 160 b. l.; 3 t., 34, 145 b. l.; 4 t., 181 b. l.; 5 t., 73 b. l.), paliekamos saugoti kartu su byla.

13.4. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems A. Č., N. K. ir R. M.. Tačiau jiems gynėjai buvo paskirti 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi, vykdant BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvą (8 t., 29–31 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjai buvo paskirti ne kaltinamųjų, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtas imperatyvias įstatymo nuostatas, kaltinamiesiems garantuoja tokią teisę. Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su šių teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamiesiems buvo teikiama ne jų pačių iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamųjų A. Č., N. K. ir R. M. už jų gynybą būtų neteisingas, todėl išlaidos už šioje byloje kaltinamiesiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš kaltinamųjų negali būti išieškotos. Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

13.5. Byloje yra prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamųjų automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. sausio 20 d. (4 t., 39–44 b. l.). Tačiau pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog nukentėjusiajam J. K. leidimas atsiimti minėtą automobilį buvo išduotas jau 2019 m. gruodžio 13 d. (4 t., 32 b. l.), o automobilį nukentėjusysis J. K. atsiėmė tik 2020 m. sausio 20 d. Todėl iš kaltinamųjų išieškoti proceso išlaidas, susidariusias ne dėl kaltinamųjų kaltės (už automobilio saugojimą nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 20 d.), nėra pagrindo. Tokiu būdu, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų A. Č. bei R. M. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (už 18 dienų; 5,04 Eur) – iš viso 41,34 Eur, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 20,67 Eur.

13.6. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė išlaidas dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam M. R.. Tačiau didžioji šių išlaidų dalis išaugo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų (pavyzdžiui, dėl kitų proceso dalyvių neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir kt.). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam M. R. iš kaltinamųjų neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. V. turto vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

- BK 187 straipsnio 3 dalyje (R. V. turto sugadinimas) ir skirti jam bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. K. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. P. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. K. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. V. turto vagystė) ir 187 straipsnio 3 dalį (R. V. turto sugadinimas) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir skirti A. Č. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalias kitų laisvės atėmimo bausmių dalis ir skirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu) paskirta ir nusikalstamų veikų padarymo metu neatlikta bausme – laisvės apribojimu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią švelnesnę laisvės apribojimo bausmę ir skirti A. Č. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią švelnesnę laisvės apribojimo bausmę ir skirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, A. Č. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą per 2 (du) metus atlyginti (arba pašalinti) padarytą turtinę žalą; 2) elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, per visą elgesio apribojimo laikotarpį: a) įpareigojant jį neišeiti iš namų (būti namuose) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais; b) įpareigojant jį dirbti (tęsti darbą) arba mokytis; c) uždraudžiant jam bendrauti su N. K. ir R. M..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 11.50 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 14.54 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 9 d., o taip pat pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį atliktą bausmę.

A. Č. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. P. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) įpareigoti N. K. arba mokytis (tęsti mokslą), arba dirbti, arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti N. K. bendrauti su A. Č. ir R. M.; 3) įpareigoti N. K. neišeiti iš namų (būti namuose) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais.

N. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. K. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. P. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. K. automobilio vagystė) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- BK 214 straipsnio 1 dalyje (V. T. mokėjimo kortelės pagrobimas ir laikymas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- BK 215 straipsnio 1 dalyje (V. T. mokėjimo kortelės panaudojimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti R. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalias kitų laisvės atėmimo bausmių dalis ir skirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, R. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą per 2 (du) metus atlyginti (arba pašalinti) padarytą turtinę žalą; 2) elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, per visą elgesio apribojimo laikotarpį: a) įpareigojant jį neišeiti iš namų (būti namuose) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais; b) įpareigojant jį mokytis arba dirbti; c) uždraudžiant jam bendrauti su A. Č. ir N. K..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 1.50 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 15.30 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. 15.35 val. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 15.35 val.

R. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

- 40 Eur (keturiasdešimt eurų) J. K. turtinei žalai atlyginti;

- 200 Eur (du šimtus eurų) N. K. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Č., N. K. ir R. M. solidariai 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) R. P. turtinei žalai atlyginti.

N. K. neturint pakankamai pajamų ar turto šiai iš jo priteistai turtinei žalai atlyginti, R. P. priteisti subsidiariai iš N. K. mamos V. K. 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus).

- 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) R. V. turtinei žalai atlyginti;

- 98,13 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 13 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Procesą dėl V. T. civilinio ieškinio nutraukti.

- vokus su laužimo žymės „Mikrosil“ išlieja nuo spynos ir su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės; vokus su žiebtuvėliu „Turbo Fox“ ir kontaktiniu DNR; vokus su mikrodalelėmis nuo automobilio priekinės vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, nuo priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies, lipniomis juostomis su A. Č. ir N. K. drabužių mikrodalelėmis; vokus su mikrodalelėmis nuo automobilio „Volkswagen Passat“, daktiloskopine plokštele su rankos pėdsaku; vokus su biologiniu pėdsaku nuo likerio „Moka“ butelio ir skaidria plokštele su rankos pėdsaku; voką su 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis su rankos pėdsakais, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti;

- 3 raktus (susegtus metaliniu žiedu), 6 metalinius (pavienius) raktus, pilkos spalvos kelnes, pilkos spalvos džemperį, juodos spalvos striukę, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, baltos spalvos miltelius plastikiniame maišelyje, metalizuotą plastikinį vamzdelį, nuolaidos kuponą, akinių dėklą „Fielman“, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti A. Č.;

- mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ ir juodos spalvos kelnes, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti N. K.;

- 3 raktus, susegtus metaliniu žiedu su metaliniu pakabuku ir 2 raktus, susegtus metaliniu žiedu, grąžintus R. V., palikti R. V.;

- mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, grąžintą R. Ž., palikti R. Ž.;

- automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, šio automobilio registracijos liudijimą, grąžintus R. P., palikti R. P.;

- padangą, grąžintą J. K., palikti J. K.;

- skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su D. P., M. R., E. A., T. Z., N. K., N. M. apklausų įrašais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros metu darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu vaizdo įrašu, palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. Č. bei R. M. į valstybės pajamas išieškoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (už 18 dienų; 5,04 Eur) – iš viso 41,34 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 34 ct), iš kiekvieno išieškant po 20,67 Eur (po dvidešimt eurų 67 ct).

Išaiškinti A. Č. ir R. M., jog proceso išlaidas (už automobilio nuvežimą ir saugojimą) jie turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų:(duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas)(įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų (už automobilio nuvežimą ir saugojimą) sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.