- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- I-784-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00415-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės, DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriausatstovei A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo atsakovams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S.2015 m. spalio 21 d. skundu ir 2016 m. birželio 3 d.patikslintu skundu(toliau – skundas), kuriame galutinai suformulavo reikalavimus,kreipėsi į administracinį teismą irprašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Fondo valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Panevėžio skyriaus, 575,05 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui V. S., 2001 m. lapkričio 7 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – ir našlių pensija) ir kitus reikiamus dokumentus: santuokos liudijimą, sutuoktinio V. S. mirties liudijimą. S. S. patvirtino, kad ji pasirašė nurodytą prašymą, tačiau dėl pablogėjusios sveikatosšį dokumentą VSDFV Panevėžio skyriui pareiškėjos vardu pateikė jos sūnus.VSDFV Panevėžio skyrius 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. paskyrė pareiškėjai našlių pensiją. Be to, VSDFV Panevėžio skyrius2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jogdėl pareiškėjos kaltės per 2001 m. rugsėjo 18 d. - 2015 m. balandžio 30 d.laikotarpį susidarė 3932,18 Eur našlių pensijos permoka. Atsakovas nustatė, jog kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, pareiškėja nuslėpė aplinkybę apie ištuoką su V. S., todėl ginčijamu 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė nuo 2015 m. birželio 1 d. išieškoti iš pareiškėjai mokamos valstybinės socialinio draudimo invalidumo/netekto darbingumo pensijos (toliau –ir invalidumo/netekto darbingumo pensija)po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 3932,18 Eur našlių pensijos permoka. Su tokiu VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu pareiškėja nesutiko, todėl Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, 2015 m. liepos 23 d. pateikė prašymą panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos nustatymo“ ir 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jį tenkinti atsisakė. S. S. 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, jog aplinkybė apie santuokos su mirusiu sutuoktiniunutraukimą jai nebuvo žinoma iki VSDFV Panevėžio skyrius šiuos duomenis nustatė. Pareiškėja tvirtino, kad jos sutuoktinis iki mirties niekada nėra užsiminęs apie santuokos nutraukimą ar teismo posėdį, kuriame būtų nagrinėjamajųsantuokos nutraukimo byla, pareiškėja nėra gavusi šaukimo į tokį teismo posėdį.S. S. taip pat patvirtino, kad nėra gavusi jokios informacijos ar dokumentų apie santuokos nutraukimą iš civilinės metrikacijos skyriaus. Pareiškėjaatkreipė dėmesį, kadnotaro išduotame 2013 m. birželio 19 d. paveldėjimo teisės liudijime ji nurodyta kaip V. S. sutuoktinė. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Panevėžio skyrius neteisėtaiišieškojo 575,05 Eur našlių pensijos permoką, todėl šiturtinė žala privalo būti atlyginta (b. l. 2-4, 83-85).
Pareiškėjos atstovė advokatė Z. Aksionova, remdamasi patikslintame skunde išdėstytaipaaiškinimaisir motyvais, prašė tenkintiskundo reikalavimus. Advokatėnurodė, kad turtinę žalą pareiškėja kildina iš VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmų, kadangi pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė ginčijamas šio skyriaus priimtas sprendimas.Pareiškėjos atstovės nuomone, VSDFV Panevėžio skyrius, skirdamas ir mokėdamas valstybinio socialinio draudimo pensijas, įskaitant ir našlių pensiją, privalo patikrinti besikreipiančių dėl tokios pensijos skyrimo ir mokėjimo asmenų pateikiamus dokumentus ir juose nurodytą informaciją. Kadangi pateikdama prašymą ir kitus dokumentus, pareiškėja nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir turimus dokumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjos prašoma priteisti 575,05 Eur suma susidarė dėl to, kad VSDFV Panevėžio skyriui ginčijamu 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendus išskaityti po 20 proc. iš pareiškėjai mokamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, 2015 m. birželio mėn. iš minėtosios pensijos buvo išskaityta 46,93 Eur našlių pensijos permoka, o nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. - 528,11 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimais ( b. l. 22-25, 120-123) ir jo atstovė A. R. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundąatmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja, 2001 m. lapkričio 7 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikdama prašymą skirti našlių pensiją, nenurodė, kad ji yra išsituokusi su mirusiu sutuoktiniu V. S. ir taip nuslėpėesminę aplinkybę, turinčią įtakos pareiškėjos teisės į šios rūšies pensiją nustatymui. VSDFV Panevėžio skyrius, vertindamas pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus, negalėjo nustatyti ištuokos fakto ir neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. VSDFV Panevėžio skyrius ir jo atstovė pripažino, kad netikrino pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių teisingumo. Aplinkybė apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. S. ištuoką, paaiškėjo tik 2015 m., kai VSDFV Panevėžio skyriusatliko paskirtų našlių pensijų mokėjimo teisingumo auditą. Kadangi pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. S. santuoka nustatyta tvarka buvo nutraukta 1982 m. sausio 6 d., todėl pareiškėja, nebūdama sutuoktine, neįgijo teisės į našlių pensiją. VSDFVPanevėžio skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjai turėjo būti žinoma apie santuokos su V. S. nutraukimą (b. l. 22-25, 120-123).
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepimu prašė S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdyba paaiškino, kad nustačius neteisėto našlių pensijų paskyrimo atvejų dėl šių pensijų gavėjų kaltės ir siekiant išvengti našlių pensijų permokų, Fondo valdymo teritoriniams skyriams buvo pavesta atlikti našlių pensijų teisėtumo patikrinimą. Atlikęs patikrinimą, VSDFV Panevėžio skyrius nustatė, kad pareiškėjos santuoka su V. S. buvo nutraukta 1982 m. sausio 6 d., todėl pareiškėja, 2001 m. lapkričio 7 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją ir santuokos su V. S. liudijimą, nuslėpė aplinkybę, kuri turėjo lemiamos įtakos jos teisėsį našlių pensiją nustatymui. Fondo valdybos nuomone, VSDFV Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 21 d. teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą, o 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakeistas 2015 m. rugsėjo 4 d.,pagrįstai nustatė, kad nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė 3932,18 Eur pareiškėjai paskirtos našlių pensijos permoka. Fondo valdyba teigė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimaspriimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ir pareiškėjai priteisti turtinės žalos atlyginimą (b. l. 124-128).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2001 m. lapkričio 7 d.VSDFV Panevėžio skyriuipateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti našlių pensiją,kartu su prašymu pateikė santuokos liudijimą ir sutuoktinio V. S. mirties liudijimą (b. l. 27-30 ).VSDFV Panevėžio skyriaus 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į Valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensiją, mirus asmeniui V. S.“ pareiškėjai nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki gyvos galvos buvo paskirta našlių pensija120,17 Eur (originale – 414,94 Lt) (b. l. 33).
Byloje nustatyta, kad, nustačius neteisėto našlių pensijų paskyrimo atvejų dėl šių pensijų gavėjų kaltės, siekiant išvengti našlių pensijų permokų, Fondo valdyba teritoriniams skyriams pavedė atlikti našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą (b. l. 134). VSDFV Panevėžio skyrius, vykdydamas Fondo valdybos nurodymą ir atlikdamas paskirtų našlių pensijų paskyrimo ir mokėjimo teisėtumo patikrinimą, remdamasis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis apie santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą, nustatė, kad pareiškėjos S. S. ir jos vyro V. S. santuoka buvo nutraukta 1982 m. sausio 6 d.
Įvertinęs paskirtų našlių pensijų mokėjimo teisingumo audito metu nustatytus duomenis bei išnagrinėjęs S. S. našlių pensijos dokumentus bei jų duomenis, VSDFV Panevėžio skyrius,vadovaudamasisLietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 34 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė 3932,18 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos S.S. kaltės, kadangi kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, ji nuslėpė esmines aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti (b. l. 10). VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pensijos permokos nustatymo teisinis pagrindas – Pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pakeičiant į 34 straipsnio 1 dalį (b. l. 12).
Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2015m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“,vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais nutraukė našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą (b. l. 38), oginčijamu 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos išieškojimo“nusprendė nuo 2015 m. birželio 1 d. išieškoti iš pareiškėjai mokamosinvalidumo/netekto darbingumo pensijos po 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 3932,18 Eur dydžio permoka, susidariusi per 2001 m. rugsėjo 18 d. - 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpį (b. l. 10-13). Esmine aplinkybe, turėjusia įtakos 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo priėmimui, VSDFV Panevėžio skyrius įvardino pareiškėjos kaltus veiksmus, kadangiji, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją, neinformavo VSDFV Panevėžio skyriaus apie tai, kad jos santuoka su V. S. buvo nutraukta 1981 m., o 1982 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas jos ir V. S. santuokos nutraukimas ir tai turėjo įtakos nustatant pareiškėjos teisę į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (b. l. 11). VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) trečia pastraipa nustatant, kad permoka nustatyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (su 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13).
Pareiškėja 2015 m. liepos 23 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Fondo valdyba 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašomus sprendimuspanaikinti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 40-42).
Apibendrinus S. S. skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdžiuose pareiškėjos ir jos atstovės pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja, nors skunde ir formaliai prašo panaikinti visą Fondo valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės kelia ginčą, nurodo faktines aplinkybes ir motyvus, teikia argumentus tik dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo kylančių pasekmių. Daroma išvada, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo išieškoti iš asmens valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką, dėl Fondo valdybos sprendimo dalies, kuria teritorinio skyriaus sprendimas išieškoti iš valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką buvo paliktas nepakeistas, ir vykdant sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.
Išanalizavus VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, daroma išvada, kad jame nustatyta, jog dėl S. S., kaipišmokos gavėjos, kaltėsnuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė 3932,18 Eur dydžio našlių permoka; S. S. kaltė pasireiškė tuo, kad ji, kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką. Taigi, šiame sprendime nustatytos ne tik aplinkybės, jog pareiškėjai neturint teisės į našlių pensiją, susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijos permoka, taip pat tai, kad ši permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, bet ir nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, jo apskundimo tvarka, atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus pozicija dėl minėtosios permokos išieškojimo – po 20 proc. invalidumo/netekto darbingumo pensijos kiekvieną mėnesį iki bus išieškota 3932,18 Eur dydžio permoka. Taigi ginčijamu sprendimu suformuluoti viešojo administravimo institucijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, valdingi patvarkymai, iš esmės susiję su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog nurodytas sprendimas savo esme yra laikytinas galutiniu sprendimu, kuris sukelia pareiškėjai materialines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas.
Pensijų įstatymo (2001 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. IX-307redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d.)33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia, kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis <…>. Pagal minėtojo įstatymo 34 straipsnio nuostatas, esminis asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją požymis – sutuoktinio mirties arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia, kur esančiu, faktas, sąlygojantis našlio teisinio statuso įgijimą. Aptariamų teisės aktų nuostatų analizė leidžia spręsti, kad santuoką iki sutuoktinio mirtiesnutraukęs arba po sutuoktinio mirties sudaręs naują santuoką, buvęs sutuoktinis neįgyja teisės į našlių pensiją.
Asmuo, nesutikdamas su teritorinio Fondo valdybos skyriaussprendimais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais, juos gali skųsti išankstine ne teismo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tokią sprendimų apskundimo tvarką nustatoPensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr. XII-87, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.).Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr.X-1396, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėja skundė jai teisines pasekmės sukeliantįginčijamą VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, sprendžiama, kad ji pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
VadovaujantisValstybinio socialinio draudimo įstatymo18straipsniu, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų; išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 proc. gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (2 dalis). Šio įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.Nuostatų 100 punktas (ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Nr.152redakcija) įtvirtina nuostatą, kad Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 proc. pensijos per mėnesį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eA502-1324/2015, vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, nurodė, jog nurodytas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo18straipsnyje bei 36 straipsnio 6 dalyje, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo44straipsnyje, aiškiai nustato, jog galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos – minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad šis principas, kiek tai susiję su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, yra neatsiejamas nuoValstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo44 straipsnio 3 dalies (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1393 redakcija), pagal kurią, jeigu valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. IšValstybinio socialinio draudimo įstatymo18straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo sprendžiama, kad įstatymų leidėjas iš esmės pasirinko tokį dėl išmokų gavėjų kaltėspermokėtų valstybinio socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį, tam tikrais atvejais, o būtent – kai asmuo gauna kitas (teisėtai paskirtas ir mokamas) socialinio draudimo išmokas, Fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl susidariusių permokų išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų (neviršijant tam tikro nustatyto dydžio).
Sprendžiant dėl asmens teisės į atitinkamą valstybinio socialinio draudimo pensiją, atsižvelgiama į tai, kad šią teisęgarantuojaLietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnis, įtvirtinantis, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, yra nurodęs, kad šioje nuostatoje yra nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas ir kt.). Kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga ( Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginami šios teisės turtiniai aspektai (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Nuosavybės teisių apsaugą garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, iš kurio išplaukia iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimai, keliami galimybei riboti asmens nuosavybės teisę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinama, ar nurodytų nuosavybės teisės ribojimui taikomų sąlygų laikomasi ir socialinės apsaugos srityje tais atvejais, kai pripažįstama, jog asmuo turi teisę į socialinės apsaugos išmoką kaip nuosavybę Pirmojo protokolo prasme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje M. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05; 2012 m. vasario 14 d. sprendimas byloje B. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 36571/06).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminėje praktikoje pripažįstama, kad galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos –permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės (2016 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje A-1629-502/2015, 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-708-822/2016,2016 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-2458-525/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tai, jog įstatymo nustatytais atvejais bei pagrindu susidariusi permoka gali būti išieškoma (išskaičiuojama) iš išmokos gavėjui teisėtai bei pagrįstai mokamų kitų socialinio draudimo išmokų (inter alia valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos), sudaro pagrindą vertinti, jog savo pobūdžiu ši priemonė (išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų) gali būti vertinama kaip asmens nuosavybės teisių ribojimas, kurio pateisinimui, atitinkamai, turi būti keliamos ankščiau nurodytos sąlygos; išmokos gavėjo kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka, ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, t. y. ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo(išplėstinės teisėjų kolegijos2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA502-1324/2015, 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2224/2013).
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1951 m. lapkričio 3 d. sudaryta pareiškėjos ir V. S. santuoka pagal V. S. pateiktą ieškinį dėl ištuokos Panevėžio miesto liaudies teismosprendimu buvo nutraukta 1982 m. spalio 26 d.(b. l. 6, 8-9). Tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas)35 straipsnis nustatė santuokos nutraukimo būdą teismine tvarka.Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad S. S. ir V. S. santuokos nutraukimas Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas 1982 m. sausio 6 d. (b. l. 37). Pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. vykusiuose teismo posėdžiuose tvirtino, kad apie santuokos nutraukimą su sutuoktiniu V. S. niekonežinojusi, iki V. S. mirties jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, sutuoktiniui mirus, jį palaidojo. Pareiškėja teigė, kad jai niekada nekilo abejonių, jog santuoka su sutuoktiniu V. S. galėjo būti nutraukta.
Teismas nenustatė pagrindo nurodytus pareiškėjos paaiškinimus vertinti kaip keliančius pagrįstų abejonių. Tokia išvada daroma atsižvelgus į byloje esančių dokumentų –tuometinio Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 30 d. išduoto Apsikeitimo gyvenamąja patalpa orderio Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laidoti mirusįjį V. S., 2013 m. birželio 19 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą – duomenis, pagal kuriuos pareiškėja įvardinama kaip V. S. žmona(b. l. 92-95, 109-111).Be to, vertinant aukščiau nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, atsižvelgiama į Santuokos ir šeimos kodekso 203 straipsnio 1 dalį, nustačiusią, kad įrašius santuokos nutraukimo įrašą, asmenims išduodami ištuokos liudijimai ir atžymima apie ištuoką sutuoktinių pasuose ar kituose buvusių sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai santuokos nutraukimas registruojamas vieno iš sutuoktinių pareiškimu, apie santuokos nutraukimo įregistravimą turi būti pasiunčiamas pranešimas antrajam sutuoktiniui, jeigu žinomas jo adresas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjai ištuokos liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 48 ). VSDFV Panevėžio skyrius duomenų, patvirtinančių, kad apie santuokos nutraukimo įregistravimąV. Skvirecko pareiškimu ir ištuokos įregistravimą būtų buvę praneštapareiškėjai Santuokos ir šeimos kodekso 203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nepateikė.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo abejoti pareiškėjos, nurodžiusios, kad jog kreipdamasi dėl našlės pensijos skyrimo ji nežinojo apie nutrauktą jos ir V. S. santuoką bei VSDFV Panevėžio skyriui pateiktame prašyme nurodėvisas jai žinomas aplinkybes, sąžiningumu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, vertindamas Fondo valdybos teritorinių skyrių priimtus sprendimus dėl atitikties proporcingumo principui aspektu,yra pažymėjęs, kad būtina įvertinti, ar įgaliotos institucijos veiksmai atitinka gero administravimo principą, reikalaujantį, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, veiktų operatyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eA502-1324/2015, suformulavo aiškinimą, kad tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan.Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jogįgaliotai institucijai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo, privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertintagalimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo, suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir (ar) duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti.
Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys ir VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės paaiškinimai patvirtina išvadą, kad sprendimo skirti pareiškėjai našlės pensiją teisėtumas buvo patikrintas po 14 metų, t. y. po itin ilgo laiko ( b. l. 33, 134-136). Teismo vertinimu, toks ilgas delsimas atlikti 2001 m. lapkričio 13 d. priimto sprendimo peržiūrėjimą, vertintinas kaip nepagrįstas delsimas. Be to, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, kadVSDFV Panevėžio skyrius, spręsdamas klausimą dėl paskirtos našlių pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjai paskirtos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, būtų siekęs įgyvendinti pareiškėjos teisę būti išklausytai bei įsitikinti, kad praėjus 14 metų nuo našlių pensijos paskyrimo, nustatyta faktinė aplinkybė, turinti esminės įtakos skiriant pareiškėjai našlių pensiją, atsirado dėl jos kaltės. Išanalizavus ginčijamų VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo ir Fondo valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo turinį, daroma išvada, kad tiek Fondo valdybos deleguotas administravimo funkcijas vykdančiam teritoriniam skyriui, tiek Fondo valdybai, t. y. subjektams, pagal priskirtą kompetenciją įgyvendinantiems permokėtų socialinių išmokų sumų išieškojimą ir sprendžiantiems klausimą dėl galimybės išieškoti socialinio draudimo išmokų permoką ne teismo tvarka, abejonių dėl pareiškėjos kaltės nekilo.Tai sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju šioms viešojo administravimo institucijomspriimant ginčijamus sprendimus, nebuvo siekiama tinkamai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, motyvuotai įvertinti pareiškėjos gynybinius argumentus bei tai, ar taikoma poveikio priemonė (permokos iš pareiškėjai paskirtos netekto darbingumo/invalidumo pensijos išieškojimas) yra proporcinga pareiškėjos finansinėms galimybėms.
Išanalizavus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos išieškojimo“, pareiškėjai nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus bei turimus duomenis ir dokumentus, todėl aplinkybės, turėjusios reikšmės aukščiau nurodytam sprendimui priimti, buvo ištirtos neobjektyviai, neišsamiai, neatidžiai ir nerūpestingai.
Be to, Lietuvos vyriausiais administracinis teismasyra nurodęs, kad net ir nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, įgaliota institucija nėra atleista nuo pareigos minėtą klausimą spręsti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei užtikrinant, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tai reiškia, kad tiek įgaliotai Fondo valdybos administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje bylojeNr.A-708-822/2016).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1999 m. gruodžio 30 d. neterminuotam laikotarpiui nustatyta pirma invalidumo grupė (b. l. 107-108), jai mokama netekto darbingumo/invalidumo pensija. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas neatitinka proporcingumo ir socialinio teisingumo principo, nes visa finansinė našta perkeliama asmeniui, gaunančiam pajamas iš netekto darbingumo/invalidumo pensijos. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog VSDFV Panevėžio skyrius netinkamai įgyvendino jam deleguotas viešojo administravimo funkcijas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, pagal kurį, sprendžiant dėl sprendimų išieškoti nustatytą permoką proporcingumo aspektu, būtina vertinti, ar galiota institucija vadovavosi gero administravimo principu ir veikė operatyviai. Todėl, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas po itin reikšmingo laiko tarpo nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, visos naštos perkėlimas asmeniui galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų aktas (administracinė byla Nr. eA-1324-502/2015).
Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliamiir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyti reikalavimai, tarp jų - ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais, bei nustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje numatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Socialinio draudimo santykių srityje veikiančios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamaKonstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VSDFV Panevėžio skyrius, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 30 straipsnio 1 dalį, būdamas socialinio draudimo valdymo sistemos struktūrine dalimi, yra atsakingas už operatyvų Fondo lėšų tvarkymą užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Operatyvaus lėšų tvarkymo bei teisingų duomenų apie išmokų gavėjų tvarkymo funkciją VSDFV Panevėžio skyriui priskiria ir Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuostatų 10.1. punktas. Be to, pagal minėtų nuostatų 10.1.3. punktą, VSDFV Panevėžio skyrius yra įpareigotas užtikrinti teisingą valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto skyrimą ir mokėjimą gavėjams. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, o jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjos prašyme ir su juo pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nebuvo tikrintos. Teismo vertinimu, VSDFV Panevėžio skyriaus argumentai, jog Fondo valdybos teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visus asmenų teikiamų dokumentų ir juose nurodytų duomenų, vertinami kritiškai. Sprendžiant dėl VSDFV Panevėžio skyriaus pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, teismas pažymi, jog šis viešojo administravimo subjektas nėra atleistas nuo pareigos patikrinti pareiškėjo prašyme pateiktų duomenų teisingumą. Nuostatų 63 punktas įtvirtina Fondo valdybos teritorinio skyriaus teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Taigi, VSDFV Panevėžio skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kompetentingas priimti sprendimus socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo klausimais, jis disponuojasocialinio draudimo biudžeto lėšomis, todėl yra atsakingas už priimtų sprendimų teisėtumą. Aplinkybė, jog pareiškėjos 2001 m. lapkričio 7 d. pateikti dokumentai nesukėlė abejonių, nepaneigia institucijos pareigos per protingą terminą atlikti jų patikrinimą. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog našlių pensijos mokėjimo S. S. teisėtumo patikrinimas buvo atliktastik po 14 metų, leidžia spręsti, kadVSDFV Panevėžio skyrius, kaip valstybės institucija, veikė aplaidžiai ir be nepateisinamos priežasties ypatingai ilgai delsė patikrinti, ar tinkamai ir teisingai naudojamos Fondo biudžeto lėšos.
Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fondo valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikinami.
Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso (toliau – CK) 6.271straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio4dalį, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytąCK6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimeyra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nustačius, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir naikinamas, įvertinus pareiškėjos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovės atstovo vykdytų mėnesinių išskaitų iš pareiškėjai mokamos netekto darbingumo/invalidumo pensijosper 2015 m. liepos mėn. - 2016 m. gegužės mėn. laikotarpį bei atsižvelgus, jog VSDFV Panevėžio skyrius neginčijo pareiškėjos nurodytos piniginių lėšų sumos, teismas sprendžia, kad yra teisėtas pagrindas priteisti pareiškėjai 575,05 Eurturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjosS. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti S. S. 575,05 (penkis šimtus septyniasdešimt penkiseurus, penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimą iš atsakovėsLietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.