- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- I1-5752-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01086-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (1-3, 4-7 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 11.30 val. grįžo etapu iš Vilniaus areštinės į Šiaulių TI ir buvo įkeltas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 4, kurioje išbuvo 5 valandas. Patalpa labai šalta, tualetas kraupus, nėra klozeto, durų ir privatumo, nemalonus kvapas, metaliniai suoliukai, ant kurių neįmanoma sėdėti. Apie 16-17 val. buvo paskirtas į kamerą Nr. 38 karantino sumetimais karantinuotis 14 dienų dėl COVID-19, nors Vilniaus areštinėje pavojaus užsikrėsti nebuvo, o Šiaulių TI gali užkrėsti darbuotojai, nes vaikšto po kameras patikrinimų metu. Kameroje Nr. 38 buvo kitas suimtasis T. Ž., sulaikytas iš laisvės 2020-05-20 ir neišbuvęs 14 dienų karantine, todėl galėjo sirgti COVID-19 ir jį užkrėsti, pareigūnai neturėjo teisės jo patalpinti vienoje kameroje su tokiu asmeniu. Kameroje Nr. 38 buvo laikomas nuo 2020-05-28 iki 2020-06-05, tualetas tragiškas, sienelė apie 1,5 metro, durų nėra, nors turi būti atskiras kambariukas, sienelės kiauros, nes padarytos iš plastmasės. Visas tualeto kvapas stovi kameroje, sklinda nemalonūs garsai. Tualete sienos apgriuvusios, plytelės nukritusios, tinkas irgi, spintelė surūdijusi, purvina. Ant langų grotos, kurių neturi būti, ant palangės pilna dulkių, langai nevalyti, nes trukdo grotos. Dieninės lempos be apsaugos, ant sienų ir lubų grybelis, nėra kur laikyti drabužių, pastatyti televizoriaus. Higienos priemonių tvarkyti kamerą neduoda, čiužiniai ploni, nei jie, nei pagalvės neatitinka reikalavimų, purvini, dvokia.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (61, 64 b. l.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (62 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (16-23 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių TI laikomų asmenų paskirstymai į kameras vykdomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2018-02-06 įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtinto aprašo 10 punktu, Suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. V-57 ir Šiaulių TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ įstaigoje buvo sustabdytas asmenų lankymasis, masiniai renginiai ir išvykos. Atsižvelgiant į karantino paskelbimą pareigūnai laikėsi teisės aktuose numatytų reikalavimų, tačiau tuo pačiu metu vykdė funkcijas, kad būtų užtikrintas suėmimo vykdymo režimo reikalavimų laikymasis. Šiaulių TI turint informacijos, kad asmenys gali būti užsikrėtę arba turėjo kontaktą su galimai užsikrėtusiais asmenimis, jie paskiriami į kitas kameras ir izoliuojami atskirai.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. TLK-3, šios, kaip ir kitų kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandoms) laikyti, laikino sulaikymo kameros nėra skirtos suimtųjų apgyvendinimui, todėl šioms patalpoms higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ netaikoma. Teisė aktuose nenumatyta, kokia turi būti sienų apdaila ir tinkavimas. Gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti. Laikino sulaikymo kameroje Nr. 3 įrengti suoliukai, kad jie tvarkingi patvirtina pridedama nuotrauka.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo vertinimas, jog kameroje nėra spintelių daiktams ir drabužiams susidėti, neteisingas, nes LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), o po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams susidėti, 14.7 punkte numatyta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti. Iš pridedamos nuotraukos matyti, kad kameroje Nr. 38 yra įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai, jie yra tvarkingi. Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės nenumato spintelių ar kitokių papildomų baldų įrengimo suimtųjų televizoriams laikyti. Pareiškėjo argumentai higienos, šiukšlių maišų neišdavimo grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teisiniais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Pareiškėjui 2020-05-25 ir 2020-05-28 buvo išduotos Aprūpinimo tvarkos apraše numatytos higienos priemonės. Šiukšlių maišų išdavimo nenumato teisės aktai, tačiau asmenys juos gali įsigyti įstaigos parduotuvėje. Metalinių grotų įrengimą ant langų reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad tarp lange įmontuotų grotų yra pakankamo dydžio tarpai, kad kameroje esantys asmenys galėtų nusivalyti dulkes nuo palangių ir atidaryti langus. Nors kamera Nr. 38 dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrinta, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, todėl nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, kad kamera Nr. 38 tvarkinga ir nekelia grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedama nuotrauka.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas T. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-05-28 iki 2020-06-05 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios 2020-06-22 pažymos Nr. 60-16744 (25 b. l.) matyti, kad pareiškėjas T. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-05-28 iki 2020-06-05, viso 9 dienas, kameroje Nr. 38, vienas arba dar su dar vienu asmeniu. Atvykęs į Šiaulių TI 2020-05-28 buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. TLK-3.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (galioja nuo 2020-01-22, toliau - Taisyklės), 4 punktas numato, kad nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) patikrinama jo asmens tapatybė, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami turimi asmeniniai daiktai, atliekama medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, atlikus šiuos veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų; nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos «.....» patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI buvo įkeltas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 4, kurioje išbuvo 5 valandas, ši patalpa labai šalta, tualetas kraupus, nėra klozeto, durų ir privatumo, nemalonus kvapas, metaliniai suoliukai, ant kurių neįmanoma sėdėti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad laikino sulaikymo kameros nėra skirtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimui, pareiškėjas buvo laikomas ne TLK-4, o TLK-3, šios, kaip ir kitų trumpalaikio laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai) vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m. Į bylą atsakovė pateikė ir Šiaulių TI higienos - dezinfekcijos planą 2020-2021 metams (46-49 b. l.), kuriame numatyta, kad laikino sulaikymo patalpų sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien, bei trumpalaikio laikymo kameros Nr. TLK-3 fotonuotraukas (30 b. l.), iš kurių matosi, kad patalpa tvarkinga, švari, įrengti suoliukai ir stalas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Iš byloje esančios 2020-06-22 pažymos Nr. 16744 matosi, kad pareiškėjas T. K. nagrinėjamu laikotarpiu į trumpalaikio laikymo kamerą (TLK-3) buvo patalpintas tik vieną kartą (25 b. l.), byloje nėra duomenų, kad būnant šioje patalpoje pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės laikino sulaikymo patalpų įrengimo nereglamentuoja, higienos norma HN 134:2015 laikino sulaikymo patalpoms netaikoma, pareiškėjo teiginys dėl sąlygų trumpalaikio laikymo kameroje abstraktus, nesusietas su juo pačiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas, patalpindamas pareiškėją į trumpalaikio laikymo kamerą, veikė netinkamai, o pareiškėjas šiose patalpose galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo paskirtas į kamerą Nr. 38 karantino sumetimais 14 dienų dėl COVID-19, nors Vilniaus areštinėje pavojaus užsikrėsti nebuvo, kameroje buvo kitas suimtasis, sulaikytas iš laisvės ir neišbuvęs 14 dienų karantine, todėl galėjo sirgti COVID-19 ir jį užkrėsti, taip pat galėjo užkrėsti Šiaulių TI darbuotojai, kurie nuolat vaikšto po kameras.
Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras pagrindai numatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, kuriame sakoma, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 13 punkte nurodyta, kad nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius. Į bylą pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių TI direktoriaus 2018-02-06 įsakymu Nr. 1/01-45, kurio 10-13 punktuose nurodyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į gyvenamąsias kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, vadovaudamiesi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą, tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m); prieš paskirdami suimtąjį (nuteistąjį) į gyvenamąją kamerą, pareigūnai su juo atlieka tiriamąjį, aiškinamąjį darbą ir pateikia užpildyti anketą; specialistas, patalpindamas į kamerą suimtąjį (nuteistąjį) atsižvelgia į kameroje esančių asmenų skaičių, nustačius, kad patalpinus į kamerą paskirtą asmenį bus pažeista teisė į nustatytą asmeniui minimalų plotą, tokio asmens į kamerą netalpina; suimtieji (nuteistieji), kurie buvo laikinai išvykę iš Šiaulių TI į teismus ir grįžę iš jų tą pačią dieną, jeigu nepaaiškėjo kitos aplinkybės, trukdančios jį laikyti toje pačioje kameroje, paskiriami į tas pačias kameras, kuriose ir buvo laikomi.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-57, Šiaulių TI direktorius priėmė 2020-02-28 įsakymą Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (44 b. l.), kuriuo nuo 2020-02-28 iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo sustabdė Šiaulių TI asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymąsi, masinius renginius, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir palydos, judėjimą, asmenų, laikomų Šiaulių TI, trumpalaikes išvykas į namus bei ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus.
Taigi pareiškėjo teiginys, kad jis į kamerą Nr. 38 buvo patalpintas karantino sumetimais ir kad šioje kameroje jau buvo iš laisvės sulaikytas ir karantino neišbuvęs asmuo visiškai nepagrįstas, nes tokio asmenų talpinimo į kameras bei privalomo 14 dienų karantino tardymo izoliatoriuose teisės aktai nereglamentuoja, pareiškėjas ir pats nenurodo, kad būdamas kameroje Nr. 38 užsikrėtė COVID-19 virusu nuo kameroje buvusio asmens ar Šiaulių TI pareigūnų, pateikia tik pamąstymus, kas būtų buvę, jeigu kitas asmuo ar pareigūnai būtų sirgę nurodytu virusu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo patalpinimo į kamerą Nr. 38 atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 38 tualeto sienelė apie 1,5 metro, kiaura, nes padaryta iš plastmasės, durų nėra, nors turi būti atskiras kambariukas, tualeto kvapas stovi kameroje, sklinda nemalonūs garsai.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (26-27 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 38 pagaminta iš plastikinių dailylenčių, sienelės aukštis – 2,10 m. Į bylą pateiktos ir kameros Nr. 38 fotonuotraukos (29 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atitvertas durimis, sanitariniame mazge yra klozetas, kriauklė, lentynėlė daiktams susidėti, sanitarinio mazgo zona įrengta atokiau nuo miegamosios kameros dalies, kurioje stovi lovos. Taigi pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginį, kad tualeto sienelė buvo tik apie 1,5 metro ir nebuvo durų, ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir kad sanitariniame mazge būtų įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-687-756/2020 ir kt.), todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ir laikyti, kad dėl sanitarinio mazgo įrengimo kameroje Nr. 38 pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 38 sienos apgriuvusios, krenta tinkas, ant sienų ir lubų grybelis, dieninės lempos be apsaugos.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 38 jo laikymo laikotarpiu dėl jos atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams nebuvo tikrinama, nes nebuvo gauta jokių joje laikomų asmenų skundų, į bylą pateikė tik kameros Nr. 38 fotonuotraukas (29 b. l.) bei 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr.61-1455 (28 b. l.), kurioje nurodyta, kad T. K. laikotarpiu nuo 2020-05-28 iki 2019-06-05 su prašymais ir skundais dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių į Šiaulių TI direktorių nesikreipė.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kamera Nr. 38, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, jo laikymo laikotarpiu neatitiko higienos normos reikalavimų. Pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų Šiaulių TI administracijai nesiskundė, nei į visuomenės sveikatos centrą, nei į kitas valstybės institucijas ar organizacijas nesikreipė, o atsakovui nekyla pareiga nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Iš pateiktos fotonuotraukos galima spręsti, kad kamera pakankamai tvarkinga, dienos apšvietimo lempos veikia (29 b. l.). Be to, pareiškėjas nedetalizuoja, kokius nepatogumus jis patyrė dėl kameros būklės, šioje kameroje buvo laikomas tik 9 dienas, todėl toks trumpalaikis buvimas negalėjo jam sukelti tokio pobūdžio išgyvenimų, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje ant langų grotos, kurių neturi būti, ant palangės pilna dulkių, langai nevalyti, nes trukdo grotos, nėra kur laikyti drabužių, pastatyti televizoriaus.
Gyvenamųjų kamerų įrengimą Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktas, kuriame nurodyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Taigi pagal galiojančius teisės aktus metalinės grotos kameros lango angoje yra privalomos, daiktams susidėti ir drabužiams laikyti kamerose yra numatytos spintelės, lentynos ir pakabos, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kad kameroje šių baldų nebuvo, spintelių televizoriui pastatyti teisės aktai nenumato, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI neduoda higienos priemonių kamerai tvarkyti, čiužiniai ploni, nei jie, nei pagalvės neatitinka reikalavimų, purvini, dvokia, tačiau šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kad prašė higienos priemonių kamerai valyti, kada tai buvo, tačiau Šiaulių TI administracija atsisakė jas išduoti, kad dėl čiužinių ar kitos patalynės būklės kreipėsi į pareigūnus, tačiau patalynė jam nebuvo pakeista. Iš įrašų pareiškėjo Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sąskaitoje bei Materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje (31-33 b. l.) matosi, kad pareiškėjas patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprūpintas buvo, šių priemonių gavimą patvirtino savo parašu, pastabų dėl išduodamų priemonių ar patalynės būklės neišreiškė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo aprūpinimo valymo priemonėmis ar patalyne tvarka, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.