Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-764-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2S-764-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12214-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
A. P., J. Ž.
Ieškovas
H. D.
Trečiasis asmuo
S. U., J. U., L. D., V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-764-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12214-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.1.7.11; 3.3.2.5; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1356-435/2018 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovams A. P., J. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys S. U., J. U., L. D., V. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas H. D. ieškinyje prašė atidalinti H. D. ir L. D. priklausančią 541/1501 žemės sklypo dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 1995-08-22 UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą; paskirti ieškovui H. D. ir L. D., bendrai, realiąją 0,514 ha dydžio žemės sklypo dalį, 1995-08-22 UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame Namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtą indeksu „C“; paskirto atsakovams A. P. ir J. Ž. bendrai, realiąją 0,096 ha dydžio žemės sklypo dalį, 1995-08-22 UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame Namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtą indeksais „A“ ir „B“. 2018 m. sausio 22 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovas H. D. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas J. Ž. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės fakto. Nesutiko su ieškinyje išdėstytais motyvais ir pateiktomis aplinkybėmis dėl atsakovo J. Ž. elgesio sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį sutiko su bendro turto – sklypo – atidalinimo reikalavimu. Nesutiko dėl ieškinio argumentų apie siuntimą jam ar abiem atsakovams raginimo-pretenzijos daryti atidalijimo projektą pagal 1995-08-22 patvirtintą planą. Atsakovo A. P. atstovas palaikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, tačiau prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai prašė atmesti. Atsakovo nuomone byla užvesta nepagrįstai, todėl iš ieškovo turėtų būti priteistos atsakovo A. P. patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepime į ieškinį sutiko su J. Ž. pozicija, ją palaikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė ieškovo H. D. atsisakymą nuo ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams A. P. ir J. Ž..Civilinę bylą Nr. e2-1356-435/2018 nutraukė.Priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 145,98 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovo A. P. atstovo advokato D. V. prašymą dėl jo atstovaujamojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo H. D. atmetė.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas raštu atsisakė savo reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priėmė, kadangi imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir civilinę bylą nutraukė.Įvertinus šalių elgesį ir aplinkybes, kuriomis ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas, todėl jį tenkino.Atsakovo A. P. atstovo advokato D. V. prašymą priteisti iš ieškovo 300 Eur atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavimą dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose teismas atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas A. P. galėjo nepatirti esamų bylinėjimosi išlaidų elgdamasis apdairiai. Parengiamojo teismo posėdžio metu tiek pats ieškovas A. P., tiek posėdyje apklausta liudytoja I. P. patvirtino, kad ieškovo siųsta raštelį, apie kurį kalbėjo ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo L. D., jie gavo, jį visiškai ignoravo ir išmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. P. atstovaujamas advokato D. V., prašo nutarties dalį panaikinti iš išspręsti klausimą iš esmės: ieškovo prašymą dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti; atsakovo prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo patenkinti ir jas priteisti atsakovo A. P. naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 str. nuostatas, kurios lemia, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, vertindamas raštelio, kurio net ir pats ieškovas nevertino rimtai, nepateikė jo kopijos į bylą ir neišsaugojo, siuntimo faktą, turinį ir aplinkybes, kurias tas raštelis galėjo sukelti, turėjo pagrindą nustatyti ir nepasisakė, kodėl nenustatė paties ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo, jei kils šalių ginčas dėl raštelio teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad atsakovas niekuomet nebuvo atsisakęs sutikti, kad bendras šalių žemės sklypas butų atidalinamas. Kitokių įrodymų byloje nepateikta. Ieškovas ir jo sutuoktinė pripažino, kad prie rašteli nepridėjo jokių priedų, t.y. plano, projekto, pasiūlymo, ar bent aiškios nuorodos, kad bendraturtis atsakovas suprastų, apie kokį bendrą turtą raštelyje eina kalba ir kaip su juo turėtų būti pasielgta. Ieškovas nepaneigė, jog atsakovas visada buvo linkęs susitarti, bei nepaneigė, kad atsakovas niekada nėra gavęs jokio (įskaitant ir raštelio siuntimo atvejį) normalaus pasiūlymo varianto, į kurį būtų galima reaguoti, nesutikti arba su juo sutikti. Pats ieškovas turi atlikti savo pareigas nepriekaištingai ir įrodyti, kad jis ėmėsi visų protingų pastangų taikiai susitarti su atsakovu. Ieškovas to neįrodė. Taigi, ieškovo ieškinio parengimo išlaidos ir atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo, kaip kalto dėl ieškinio padavimo, t.y. ieškinio ir išlaidų priežastingumo. Maža to, tai atsakovas privalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų (minimaliai, 100 Eur sumą), kad pranešti, jog iš esmės su ieškiniu sutinka. Ieškovas nepaneigė, kad po raštelio 2017 m. vasarį gavimo, atsakovas po kelių mėnesių pats paskambino ieškovui ir pasiūlė nusišienauti dalį bendrajame sklype augančios žolės; ieškovas nei to pokalbio metu, nei kada nors po to nepriminė atsakovui apie ieškovo norą atsidalinti sklypą pagal kokį nors variantą, tačiau žolę nusišienavo. Teismas nevertino, kokie santykiai susiklostė tarp šalių ir kodėl ieškovas nevykdė savo pareigos kooperuotis optimalesniam atidalinimo variantui pasiekti, jei jau pačiam ieškovui toks atidalinimas buvo reikalingas.Tarp antrojo atsakovo ir ieškovo kyla ginčas dėl atidalinimo variantų - antrasis atsakovas pareikalavo atidalinti sklypą į tris dalis, tuo tarpu kai ieškovas - tik į dvi dalis. Vėliau būtent ieškovas visgi sutiko su atidalinimo variantu, kurio reikalavo antrasis atsakovas. Tai vėlgi patvirtina nutarties išvadų nepagrįstumą, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį, kurio vėliau ne tik kad nebepalaikė, bet ir taikiai su kitu atsakovu susitarė atidalinti sklypą į tris, o nebe į dvi dalis.Atsakovo atsiliepimo į ieškinį tekstas turėjo ieškovui sudaryti pagrindą imtis tvarkyti kilusius nesutarimus su antruoju atsakovu ir atsiimti ieškinį dar liepos pabaigoje. Tuomet atsakovas nebūtų patyręs dar 200 Eur papildomų išlaidų dėl atstovavimo 2 teismo posėdžiuose 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. sausio 22 d. ir pasirengimo teismo posėdžiams. Atsiliepime buvo išreikštas aiškus sutikimas su ieškiniu, dėl to ieškovas turėjo pilną pagrindą jei ne atsiimti visą ieškinį, tai bent pašalinti A. P. iš atsakovų. Pasibaigus teismo posėdžiui (2017 m. lapkričio 21 d.) atsakovas dar būdamas teismo salėje ieškovui prašant pasirašė bendrą prašymą (originalą, kitų šalių parašai jame jau buvo) Kauno miesto savivaldybei dėl sklypo pertvarkymo projekto rengimo. Anksčiau tokio dokumento nei originalo, nei prašydamas jį pasirašyti atsakovas ieškovui nebuvo pateikęs ir prašęs pasirašyti. Atsakovo vardu po maždaug valandos po teismo posėdžio, teismui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kurį ieškovui tereikėjo perskaityti ir pasirašyti. Tuo metu atsakovas buvo patyręs vos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų ieškovo netinkamam procesiniam elgesiui įvertinti ir į jį atsikirsti, atstovauti atsakovo interesus teisme. Ieškovas nereagavo į taikos pasiūlymą, nors visus dokumentus tam, kad pradėti sklypo atsidalino procedūras viešojo administravimo institucijose (nebe teisme) jau turėjo.Atsakovo atstovavimas antrajame teismo posėdyje, kuris užtruko apklausiant trečiąjį asmenį ieškovo sutuoktinę ir liudytoją - atsakovo sutuoktinę, sukėlė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimą patvirtinantys įrodymai vėlgi yra pateikti į bylą ir bendrai sudaro 300 Eur.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista iš atsakovo A. P. valstybei 145,98 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei atmestas atsakovo A. P. atstovo advokato D. V. prašymas dėl jo atstovaujamojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo H. D., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekelia klausimo dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.Priėmus ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad byla baigta neišsprendus ginčo iš esmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 94 straipsnio nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, vertindamas raštelio siuntimo faktą, turinį ir aplinkybes, kurias tas raštelis galėjo sukelti, turėjo pagrindą nustatyti ir nepasisakė, kodėl nenustatė paties ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo, jei kils šalių ginčas dėl raštelio teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui A. P. siuntė raginimą-pretenziją daryti atidalijimo projektą pagal 1995 m. rugpjūčio 22 d. patvirtintą planą. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį neigė raginimo-pretenzijos gavimo faktą, tačiau taip pat nurodė, kad gavo ranka rašytą pasiūlymą, kuriame ieškovas prašė paskambinti dėl bendro turto. Atsakovas A. P. 2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad raštelį dėl turto atsidalijimo gavo, jo turinio nesureikšmino, ieškovui neskambino, nurodė, kad sklypo pasidalijimas atsakovui nėra aktualus (2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 20 s.). Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad prie raštelio ieškovas nepateikė plano, projekto, pasiūlymo, ar bent aiškios nuorodos, kad bendraturtis atsakovas suprastų, apie kokį bendrą turtą raštelyje eina kalba ir kaip su juo turėtų būti pasielgta, kadangi iš 2018 m. sausio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio taip pat matyti, kad atsakovui buvo žinomas faktas dėl vykdomų žemės sklypų atidalijimo procedūrų. Be to, atidalijimo projektas nebuvo galutinai parengtas (2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 20 s.). Iš trečiojo asmens L. D. paaiškinimų 2018 m. sausio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad ieškovas jau nuo 2013 metų dėl turto atsidalijimo bendravo su atsakovu A. P.; 2016 metais pats atsakovo sutuoktinę prašė atsakovo mobiliojo telefono numerio, tačiau sutuoktinė nedavė; parašė registruotą laišką dėl turto atsidalijimo ir nurodė, kad atsakovui nesusisiekus ieškovai kreipsis į teismą (2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 49 s.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas gavęs ieškovo raštelį dėl turto atsidalijimo turėjo susisiekti su ieškovu, o neignoruoti ieškovo prašymą ir laikytis pozicijos, kad pats ieškovas po raštelio siuntimo dar turėjo pats susisiekti su atsakovu. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas nevertino, kokie santykiai susiklostė tarp šalių ir kodėl ieškovas nevykdė savo pareigos kooperuotis optimalesniam atidalinimo variantui pasiekti, jei jau pačiam ieškovui toks atidalinimas buvo reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos argumentus paneigia prieš tai nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent ieškovas siuntė atsakovui raštišką prašymą susisiekti su ieškovu dėl turto atsidalijimo, tačiau atsakovas tokį siūlymą ignoravo. Taip pat atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu bei atskirajame skunde nurodo, kad skambino ieškovui, tačiau kitu klausimu, bet ieškovas dėl atsidalijimo nieko neužsiminė. Kaip matyti, atsakovui buvo žinomi ieškovo kontaktai ir jis gavęs ieškovo prašymą turėjo su juo susisiekti. Tačiau kaip matyti, atsakovas pats elgėsi nesąžiningai ignoruodamas ieškovo prašymą, o su ieškovu susisiekdamas tik jam aktualiais klausimais. Nors apeliantas ir nurodo, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kurio vėliau ne tik kad nebepalaikė, bet ir taikiai su kitu atsakovu susitarė atidalinti sklypą į tris, o nebe į dvi dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo pareikštas, nes būtent atsakovas A. P. atsisakė kooperuotis ir bendradarbiauti. Atsakovas J. Ž., gavęs iš ieškovo pasiūlymą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su šiuo pasiūlymu sutiko ir atliko tai patvirtinančius veiksmus (įrašė savo vardą ir pavardę ant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui skirto prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, matyti, jog iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškovu, nesiekė kuo greičiau išspręsti pasiūlymo, nedėjo pastangų išsiaiškinti ieškovui rūpimą sklypo atidalijimo klausimą.Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju tik 2017 m. lapkričio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ( to neneigia apeliantas) buvo gautas apelianto parašas ant prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei valstybei iš atsakovo priteisdamas išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. P. galėjo nepatirti esamų bylinėjimosi išlaidų elgdamasis apdairiai.Apeliantas nurodo, kad atsakovo atstovavimas antrajame teismo posėdyje, kuris užtruko apklausiant trečiąjį asmenį ieškovo sutuoktinę ir liudytoją - atsakovo sutuoktinę, sukėlė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimą patvirtinantys įrodymai vėlgi yra pateikti į bylą ir bendrai sudaro 300 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesuteikia pagrindo atsakovui iš ieškovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. sausio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu būtent atsakovo A. P. atstovas advokatas D. V. pareiškė prašymą apklausti liudytoją (2018 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 16 s.).Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 19,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,99 Eur (devyniolika Eur ir 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė