Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolio Jono Petriko kontoroje 2023-10-13 gautas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai jas grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms, toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Skunde nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai pragyventi, darbui pagal profesiją. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ar neįgaliųjų reikmenis. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Šiuo atveju, pagal antstolio patvarkymą, yra išieškomos viso lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršijo ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2023-10-17 patvarkymu Nr. S-23-172-57899 skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodo, jog antstolis 2023-09-26 priėmė patvarkymą Nr. S-23-172-53548 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ (CPK 624 str. 2 d. „Priverstinio vykdymo priemonės yra“ 1 p. įtvirtinta - išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; CPK 624 str. 2 d. „Priverstinio vykdymo priemonės yra“ 2 p. įtvirtinta - išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis), o ne kaip teigia pareiškėjas, apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šio patvarkymo panaikinti. Priverstinis sprendimo vykdymas savo esme yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko, nevykdančio sprendimo geruoju, atžvilgiu. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog antstolis Jonas Petrikas nukreipė išieškojimą į vieną minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumą. Priešingai, patvarkyme nurodyta, kad vadovaujantis CPK 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Be to, antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų priklausančių V. M., todėl klausimas dėl piniginių lėšų grąžinimo nėra sprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąsias bylas: 1) Nr. 0172/09/01619, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2009-08-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-4039-606/09 dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai; 2) Nr. 0172/10/00736, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2010-03-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-1345-323/10 dėl 173,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo VMI naudai; 3) Nr. 0172/11/00250, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2010-12-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-6678-89/10 dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo VMI naudai; 4) Nr. 0172/11/00257, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2010-12-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-6679-549/10 dėl 173,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo VMI naudai; 5) Nr. 0172/14/02209, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2014-09-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-944-963/2014 dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo VMI naudai. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad visi vykdymo veiksmai paskutiniais metais atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0172/10/00736.

Antstolis 2023-09-26 priėmė patvarkymą Nr. S-23-172-53548 Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 486,56 Eur skolos ir 1110,77 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui V. M. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir pareikalavo Lietuvos kalėjimų tarnybą, nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko V. M. darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. Nr. 0172/10/00736, 127-128 lapai). Šis patvarkymas buvo išsiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai, taip pat patvarkymo kopija išsiųsta pareiškėjui.

Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnio 1 dalis). Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Įstatymų leidėjas, CPK 739 straipsnyje apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį tokių skolininkui priklausančių sumų sąrašą, kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Pagal minėtą straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

Pažymėtina, jog CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Antstolis 2023-09-26 patvarkyme Nr. S-23-172-53548 Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodė vykdyti išieškojimą, išskaičiuojant kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Vertinant minėtą antstolio patvarkymą, teismas sprendžia, kad antstolio surašytas patvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo antstolio patvarkymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis skolininkui būtų apribojęs skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pagal patvarkymą būtų nurašytos skolininko lėšos, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl tokių lėšų grąžinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. M. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/01619, Nr. 0172/10/00736, Nr. 0172/11/00250, Nr. 0172/11/00257, Nr. 0172/14/02209 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.