- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-486-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02842-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- G. R., J. R.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8858-1184/2023, kurioje buvo sprendžiamas ieškovų G. R., J. R. ieškinio atsakovei S. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. pateikti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijos 9 lapą, jog būtų įskaitomas 5 punktas; taip pat pateikti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo sudedamąją dalį - paveldimo turto apyrašo kopiją ir kt.. Teismas nurodė, kad pateikto paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo kopijos 9 lape nėra įskaitomas 5 punktas. Iš šio liudijimo matyti, kad paveldimo turto apyrašas pridedamas prie šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pirmojo egzemplioriaus ir yra šio liudijimo dalis, tačiau ieškovai į bylą nėra pateikę šios sudedamosios dalies, t. y. nėra pateikę paveldimo turto apyrašo kopijos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog 2023 m. kovo 10 d. pretenzijoje ieškovai minėjo, jog palikėjo turtinė teisė (reikalavimas atsakovei) yra įtrauktina į palikėjo turto apyrašą ir yra grąžintina įpėdiniams, todėl ir dėl šios priežasties ieškovai turi į bylą pateikti minimą paveldimo turto apyrašą (jo kopiją). Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog ieškovai yra paveldėję palikėjo Ž. R. turtinę reikalavimo teisę konkrečiai į S. A..
2. Ieškovai šalindami ieškinio trūkumus 2023 m. birželio 27 d. pateikė tik vieną iš nutartyje nurodytą trūkumą – pateikė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijos 9 lapą (fotonuotrauką), su įskaitomu 5 punktu, tačiau kitų nurodytų ieškinio trūkumų ieškovai nepašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovų G. R., J. R. ieškinį atsakovei S. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog paveldimo turto apyrašas yra paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo sudedamoji dalis, o nagrinėtinu atveju, ieškovai nėra pateikę vientiso dokumento su visomis jo dalimis, kaip tai padaryti buvo įpareigojęs teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi, spręstina, kad ieškovai neįvykdė teismo skirto įpareigojimo ir ieškinio trūkumų neištaisė.
5. Teismas nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovai nustatytu terminu nepašalino dalies trūkumų, nurodytų 2023 m. birželio 19 d. nutartyje. Įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog ieškovai ketintų pašalinti visus nutartyje nurodytus trūkumus, ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovams.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai G. R. ir J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir įpareigoti teismą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas neturi teisės nurodinėti šalims, kokiais įrodymais grįsti savo ieškinį (duomenys neskelbtini) kokiais negrįsti. Teismas neturi teisės ieškinio priėmimo stadijoje spręsti ieškinio pagrįstumo.
6.2. Teismo nurodymas pateikti aprašą ir reikalavimas paveldėti būtent „turtinę reikalavimo teisę konkrečiai į S. A.“ nepagrįstas nei materialinės, nei procesinės teisės reikalavimais. Paveldėjimo teisė – universalus teisių ir pareigų perėjimo kitam asmeniui būdas. Tai reiškia, kad pereina, jei palikimas yra priimtas, visos palikėjo turėtos turtinės teisės ir pareigos. Ieškovai tapę paveldėtojais, perėmė visą tėvo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).
10. Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
11. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį laikant nepaduotu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
12. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad iš paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo matyti, kad paveldimo turto apyrašas pridedamas prie šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pirmojo egzemplioriaus ir yra šio liudijimo dalis, tačiau ieškovai į bylą nėra pateikę šios sudedamosios dalies. 2023 m. kovo 10 d. pretenzijoje ieškovai minėjo, jog palikėjo turtinė teisė (reikalavimas atsakovei) yra įtrauktina į palikėjo turto apyrašą ir yra grąžintina įpėdiniams, todėl ir dėl šios priežasties ieškovai turi į bylą pateikti minimą paveldimo turto apyrašą (jo kopiją). Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog ieškovai yra paveldėję palikėjo Ž. R. turtinę reikalavimo teisę konkrečiai į S. A..
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs ir neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų įrodymų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju su ieškiniu jo priėmimo stadijoje pateikti ne visi, teismo nuomone, reikalingi rašytiniai įrodymai (šiuo atveju paveldimo turto apyrašas bei įrodymai, jog ieškovai yra paveldėję palikėjo turtinę reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovę), neleidžia konstatuoti, kad ieškinys formaliai neatitinka jam keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, kad teismas, manydamas, kad konkrečioms aplinkybėms konstatuoti yra būtina pateikti papildomus įrodymus, gali ieškovams siūlyti tokia teise pasinaudoti, tačiau tai yra teisminio bylos nagrinėjimo, o ne procesinio dokumento priėmimo stadijos dalis. Ieškinio pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Esant nurodytoms aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą,
15. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams, neužkerta kelio ieškovams vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, tačiau dėl tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovai, norėdami apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovai nesąžiningai naudotųsi ir piktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismo procesinis sprendimas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovų G. R., J. R. ieškinio atsakovei S. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės ieškovų G. R., J. R. ieškinio atsakovei S. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš (duomenys neskelbtini).
Nutartis neskundžiama.