Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Laimondas Noreika Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-579/2016

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01767-2014-0

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

L. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš L. U. priteista 222,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. nuteistas už tai, kad 2014-11-22, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiam D. B. esant girtumo būsenoje ir nesuvokiant kaltininko veiksmų, pagrobė pastarajam priklausančius daiktus: rankinę, kurios vertė 60 Lt (17,40 Eur), su joje buvusiais daiktais: pinigine, kurios vertė 30 Lt (8,70 Eur), piniginėje buvusiais D. B. asmens dokumentais (vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, darbo pažymėjimu, automobilio „Renault Espace“ registracijos liudijimu, įvairiomis nuolaidų bei vizitinėmis kortelėmis, kurios yra bevertės), ir 20 Lt (5,80 Eur), mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“, kurio vertė apie 200 Lt (58 Eur), fotoaparatą „Samsung Electronic ST30“, kurio vertė 300 Lt (86 Eur), 11 įvairių raktų nuo buto ir nuo darbovietės, kurių bendra vertė apie 100 Lt (29 Eur), darbinį anspaudą, kurio vertė apie 30 Lt (8,70 Eur), USB jungtį, kurios vertė 40 Lt (11,60 Eur), tuo padarydamas D. B. 780 Lt (303,50 Eur) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. U. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismas, spręsdamas, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie nukentėjusiojo veiksmai, kuriais jis provokuotų L. U. nusikalsti (pagrobti nukentėjusiojo turtą). Tuo tarpu nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis D. B. buvo neblaivus ir dėl girtumo būsenos nesuvokė kaltininko veiksmų, negali būti laikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme provokuojančiu ar rizikingu jo elgesiu. Atsižvelgiant į tai, pripažinti apeliantui atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nagrinėdamas nuteistojo skundą, negali bloginti jo padėties labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, todėl ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida netaisytina. Nepaisant to, kad apylinkės teismas, parinkdamas L. U. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vertino ir minėtą nepagrįstai pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija vis dėlto sutinka su L. U. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl vagystės labai gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę pripažįstant L. U. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę, įvertino ir tai, kad L. U. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausia už analogiškus nusikaltimus (nusikaltimai nuosavybei), nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nuo 2014-09-01 iki 2015-06-17 laikotarpiu padarytus nusikaltimus, susijusius su dokumentų klastojimu, taip pat jis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, L. U. yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir iš anksčiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų nesistengia keisti. Todėl teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą, pagrįstai laikė L. U. recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme.

Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad L. U. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti L. U., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius duomenų, rodančių, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, ir, apeliantui nepateikus jokių naujų aplinkybių, kurios lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, skundas atmestinas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, L. U. nusikalstamos veikos aprašyme, nepagrįstai nurodyti materialinės vertės neturintys daiktai – vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, darbo pažymėjimas, automobilio „Renault Espace“ registracijos liudijimas, įvairios nuolaidų ir vizitinės kortelės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad turtas pagal BK 178 ir straipsnį – tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Neturintis vertės daiktas negali būti BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2010). Todėl nagrinėjamu atveju minėtų asmens dokumentų ir kitų daiktų, kurie yra beverčiai, pagrobimas L. U. inkriminuotas nepagrįstai. Tačiau tai nekeičia nuosprendžio esmės ir nuteistojo teisinės padėties (neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui), todėl nuosprendis dėl šios klaidos nekeičiamas, apsiribojant motyvų išdėstymu.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. U., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 17,37 Eur (t. 3, b. l. 6-7). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. U. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. U. apeliacinį skundą atmesti.