Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1. (S)

2015 m. lapkričio 9 d.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ prašo priteisti iš atsakovo A. B. 100 Eur negrąžintą kreditą, 23,48 Eur nesumokėtą paskolos kainą (palūkanas), 22,14 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma pasibaigus kredito grąžinimo terminui, 4,80 Eur delspinigius, 150 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, parengiant ir surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir 200 Eur išlaidas už teisinę pagalbą surašant ieškinį, 108,20 procentus sutartinių palūkanų nuo 100 Eur kredito sumos nuo 2015-09-09 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2015-04-07 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18708 (toliau – sutartis). Ieškovas atsakovui suteikė 100 Eur kreditą. 100 Eur kreditas buvo suteiktas 4 mėnesių terminui. Paskolos kaina – 23,48 Eur. Kadangi, atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovas 2015-06-09 kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Kadangi, atsakovas į ieškovo 2015-06-09 pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį, todėl ieškovas dėl atsakovo skolos, 2015-07-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas, ieškovo pareiškimą priėmė ir 2015-07-09 išdavė teismo įsakymą dėl reikalaujamos sumos išieškojimo, tačiau minėti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Teismas 2015-08-24 nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, nes nebuvo žinoma kita gyvenamoji atsakovo vieta. Tuo pagrindu teismas 2015-09-01 nutartimi nutarė panaikinti 2015-07-09 teismo įsakymą ir ieškovo pareiškimą paliko nenagrinėtu. Ieškovas prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento priimti sprendimą už akių.

Atsakovui A. B. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2015-10-06 viešo paskelbimo būdu (b. l. 9), todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam iškeltą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus: sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, 2015-06-09 pretenziją, PVM sąskaitas faktūras bei paskolos ID 18708 detalizavimo lentelę, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: ieškovas pagal sutartį 2015-04-07 suteikė atsakovui 100 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 23,48 Eur paskolos kaina (mokėjimo palūkanomis). Kreditas buvo suteiktas keturių mėnesių terminui. Tačiau atsakovas jokių įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką nemokėjo ir, kaip nurodo ieškovas, 2015-06-09 pretenzijos išsiuntimo metu buvo įsiskolinęs 64,40 Eur. Per ieškovo nustatytą terminą atsakovas skolos negrąžino ir toliau kredito grąžinimo įmokų nemokėjo.

Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos, teismas pažymi, kad ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarčių kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta sutarties 1.1. punkte. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokėjo kredito grąžinimo įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė sutarties 3.1.1. ir 6.1. punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 Eur bendrą vartojimo kredito sumą ir 23,48 Eur nesumokėtą paskolos kainą (mokėjimo palūkanas).

Teismas nustatė, kad be 100 Eur negrąžinto kredito ir 23,48 Eur nesumokėtos paskolos kainos (mokėjimo palūkanų), ieškovas reikalauja pagal sutarties 7.7. punktą priteisti 22,14 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma pasibaigus kredito grąžinimo terminui, ir 108,20 procentų sutartinių metinių palūkanų už 100 Eur kredito sumą nuo ieškinio surašymo 2015-09-09 iki visiško prievolės įvykdymo. Be to, ieškovas dar reikalauja priteisti 4,80 Eur delspinigius.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, kurios mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį nuo trisdešimties iki septynių šimtų dvidešimties dienų (http://www.easyfinance.lt/). Tačiau kredito gavėjas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visą laikotarpį. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, kuris yra vartotojas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 3 str. 1 d.), darytina išvada, kad prašymas priteisti ir netesybas ir kompensacines palūkanas už pavėluotą mokėjimą negali būti tenkinamas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais net ir suėjus sutartyje numatytam skolininko piniginių prievolių įvykdymo terminui gali būti reikalaujama joje numatyto dydžio palūkanų, tarsi sutartis tebebūtų vykdoma, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, taip pat ir kompensacines, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas. Todėl ieškovui priteistini jo reikalaujami 4,80 Eur delspinigiai, paties ieškovo apskaičiuoti iki 2015-09-09 taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, o reikalavimai priteisti kompensacines palūkanas atmestini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, nesumokėtą kredito mokesčio dalį ir priteistus delspinigius.

Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo mokėtina tik trys ketvirtadaliai paprastojo minimalaus žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur. Ši ieškovo sumokėta suma, jos nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nes už mažesnį reikalavimą vis tiek mokėtinas toks pats minimalus žyminis mokestis ir taikant CPK 93 straipsnio 1 dalį, priteistina iš atsakovo ieškovui.

Remiantis naujai formuojama kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 350,00 Eur (150 Eur + 200 Eur) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, 150 Eur buvo sumokėti UAB „Krajonas“ už teismo įsakymo parengimą ir dar 200 Eur buvo sumokėti UAB „Krajonas“ už ieškinio parengimą. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, teisinės konsultacijos ir procesinių dokumentų parengimo išlaidos nėra priskiriamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, o yra priskiriamos atstovavimo išlaidoms. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos atskirai išskirtos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaip numatyta CPK 56 straipsnio 2 dalyje, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, o taip pat tų juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai juridiniam asmeniui atstovauja CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus advokatą, advokato padėjėją ar vieną iš bendrininkų, negali būti priteistos. Pažymėtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo šioms prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms taikyti pagrįstumo ar realumo kriterijus, lyginti su Rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio advokatams ar advokato padėjėjams nustatytais dydžiais, nes paslaugas suteikė ne CPK 56 straipsnyje nurodytas asmuo, galintis būti atstovu. Kadangi ieškovas prašo priteisti 350 Eur išlaidas, kurias patyrė pasinaudojęs kitų juridinių asmenų, o ne advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus, reikalavimas šias išlaidas priteisti yra aiškiai nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos ir tarp šalių neskirstytinos.

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) skolą, 23,48 Eur (dvidešimt trijų eurų keturiasdešimt aštuonių centų) kredito mokestį, 4,80 Eur (keturių eurų aštuoniasdešimt centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.