- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1146/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
- Atsakovas
- Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2505-262/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų atvirajame konkurse,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „InnoForce“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, prašydamas: pripažinti neteisėtais atsakovo 2012 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. S-1640 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo)“ atsakymus į 1, 2, 3 ir 4 klausimus; pripažinti neteisėtu atsakovo 2012 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. S-1672 nurodytą atsakovo sprendimą pretenziją atmesti; pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis ginčijamas Pirkimo dokumentų sąlygas - 3.1.11 punkto 2 dalį ir 3 dalį, 3.1.12.1 punkto dalį dėl reikalavimo būti vadovavusiam bent 1 projektui, kurio metu būtų modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema, 3.1.12.4. punkto dalį dėl reikalavimo turėti patirtį įgyvendinant bent 1 projektą, kurio metu buvo modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „InnoForce“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė sustabdyti atsakovo vykdomo atvirojo konkurso „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“ (pirkimo Nr. CVP IS 128413) pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą 5 327 062 Lt sumai, įpareigojant ieškovą sumokėti šią sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją šiai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi patenkino atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą UAB „InnoForce“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą - iki 2013 m. vasario 1 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 5 327 062 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „InnoForce“ padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis naikintina.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su laikinu atsakovo turtinių ar/ir kitų teisių ribojimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu gali būti pažeidžiamos jo teisės, pavyzdžiui, atsakovas gali patirti nuostolių. Viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, yra atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 str. 1 d.). Taigi, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, šalių interesų pusiausvyrą garantuoja toks CPK įtvirtintas reglamentavimas, kai atsakovas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu pritaikymo galintis patirti nuostolių, turi teisę ne tik į tokių nuostolių atlyginimą, bet ir teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, reikalauti užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo eigoje dėl ieškovo padėties pokyčių tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-826/2013).
Kaip jau minėta šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „InnoForce“ prašymą nagrinėjamoje byloje pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė sustabdyti atsakovo vykdomo atvirojo konkurso „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“ (pirkimo Nr. CVP IS 128413) pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovo teigimu, dėl šių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis galimai patirs nuostolių, todėl prašė teismo užtikrinti šių nuostolių atlyginimą. Skundžiama 2013 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos prašymą užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir įpareigojo ieškovą UAB „InnoForce“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą - iki 2013 m. vasario 1 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 5 327 062 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Tačiau, susipažinus su informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, paaiškėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1024/2013, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo galimus nuostolius kildina iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnyko pagrindas užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą CPK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas patyrė kokius nors nuostolius per trumpą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti, išnykus pagrindui taikyti šią procesinę priemonę (CPK 146 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog paaiškėjus, kad atsakovas vis dėlto patyrė nuostolių dėl nagrinėjamoje byloje trumpą laiką pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis turės galimybę kreiptis į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos prašymą užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.