- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-1024/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02914-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų atvirajame konkurse.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo UAB „InnoForce“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „InnoForce“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais 2012 m. lapkričio 21 d. Perkančiosios organizacijos rašte Nr. S-1640 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo)“ atsakymus į 1, 2, 3 ir 4 klausimus; pripažinti neteisėtu 2012 m. lapkričio 27 d. Perkančiosios organizacijos rašte Nr. S-1672 nurodytą Perkančiosios organizacijos sprendimą pretenziją atmesti; pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis ginčijamas Pirkimo dokumentų sąlygas, - 3.1.11 punkto 2 d. ir 3 d., 3.1.12.1 punkto dalį dėl reikalavimo „turi būti vadovavęs bent 1 (vienam) projektui, kurio metu būtų modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema“; 3.1.12.4 punkto dalį reikalavimo „turi turėti patirtį įgyvendinant bent vieną projektą, kurio metu buvo modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema“.
Siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties. Nurodė, kad jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, t.y. jei pirkimas nebūtų stabdomas, o vėliau paaiškėtų atsakovo sprendimų neteisėtumas, kiltų klausimas dėl žalos ieškovui atlyginimo, sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai šalims sukeltų nemažai nepatogumų ir nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „InnoForce“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė atsakovo vykdomo atvirojo konkurso „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“ (pirkimo Nr. CVP IS 128413) pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Teismas pažymėjo, kad tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas konkurso laimėtojas, kuris kviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Teismas sprendė, kad nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t.y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų neįmanoma. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, ir jo teikiama socialine ir ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl jo pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Teismas sprendė, kad iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Taigi nesustabdžius pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas, ieškovas nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti viešame pirkime, o teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes sąlygotų galimų naujų ginčų atsiradimą. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, tame tarpe uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui; atsižvelgiant į tai, kad siekiant nepažeisti viešojo intereso pirkimo procedūros turi būti vykdomos, pirkimo sutartis sudaryta ir pradėta vykdyti nedelsiant, prašo panaikinti skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismo nutartimi ir leisti nutartį panaikini laikinąsias apsaugos priemones vykdyti skubiai.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Iš skundžiamos nutarties neįmanoma nustatyti, kad teismas, priimdamas nutartį, tinkamai atliko pareikštų reikalavimų ir įrodymų įvertinimą. Atsakovo 2012 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. S-1672 „Dėl pretenzijos“, kurio patvirtinta kopija buvo pateikta teismui kartu su ieškovo ieškiniu, pateikiami išsamūs argumentai, kodėl ieškovo pateikta pretenzija buvo atmesta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad net neigiamos ieškovui bylos baigties atveju nebus jokių garantijų, kad ieškovo pasiūlymas taps laimėtoju. Pagal dabartinę situaciją, pirkimas, kurio sąlygos yra ginčijamos, jau yra peržengęs pasiūlymų pateikimo stadiją, t.y. minėtame pirkime jau yra atplėšti vokai su pasiūlymais, kurie buvo gauti iš Ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Insoft“ ir UAB „Atea“ bei ūkio subjektų grupės, susidedančios iš NORTAL UAB ir NORTAL AS. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pasiūlymo šiam pirkimui nepateikė.Viešuoju pirkimu (atviru konkursu „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“), dėl kurio pirkimo sąlygų ieškovas pateikė ieškinį, numatoma įsigyti paslaugas, reikalingas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamam Projektui „Administracinių procedūrų, susijusių su valstybės ir savivaldybių institucijų išduodamais leidimais, perkėlimas į elektroninę terpę“, įgyvendinti. Projekto pagrindinis tikslas – veiksmingai panaudojant informacines ir ryšių technologijas, sukurti patogias, lengvai pasiekiamas ir naudingas elektronines administracines paslaugas verslui, teikiamas valstybės ir savivaldybių institucijų. Projektu siekiama: 1) vystyti administracinių procedūrų atlikimo elektroninėmis priemonėmis galimybes (sukurti elektronines prašymų formas, perkelti į elektroninę terpę valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamas administracines paslaugas) ir 2) panaudojant Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo (sąveikumo) sistemos (toliau – VAIISIS) infrastruktūrą, vystyti valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamų elektroninių administracinių paslaugų plėtrą bei didinti šių administracinių paslaugų prieinamumą. Realizavus elektronines paslaugas, verslo subjektams bus suteikta galimybė daugumą šiuo metu fiziniu būdu atliekamų žingsnių atlikti elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, nebereikės vykti į instituciją pateikti prašymo ir kitų reikalingų dokumentų fiziniu būdu, nebereikės rengti ir pateikti dokumentų, kuriuose nurodoma valstybės registruose saugoma informacija, nebereikės vykti į banką ir gauti mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad valstybės rinkliava yra sumokėta. Remiantis projekto įgyvendinimo metu numatomų realizuoti paslaugų apimtimi, bendra ekonominė – socialinė nauda vidutiniškai lygi 1,96 mln. Lt per metus. Taigi neįvykdžius pirkimo ir projekto, akivaizdžiai nebus sudarytos sąlygos tam tikriems verslo subjektams patogiai ir operatyviai gauti tam tikras administracines paslaugas. Todėl akivaizdu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir neįgyvendinus projekto ženkliai nukentės ir vienareikšmiškai bus pažeistas viešasis interesas. Projektu įsigyjamos paslaugos finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas ir įsisavinimas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktų ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nustatyta tvarka. Patenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iškiltų reali grėsmė atsakovui neįgyvendinti projekto veiklų Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytais terminais ir neįsisavinti Projektui skirtų Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pažymi, kad pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį atsakovo įgyvendinamos veiklos turi būti atliktos iki 2014 m. vasario 28 d. ir jos turės esminę įtaką ne tik Projekto vykdytojo, partnerių (4) ir dar 8 valstybės ir savivaldybių institucijų atliekamoms veikloms, bet ir kito Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ įgyvendinamom veiklomis.Projektas įgyvendinamas 2007 – 2013m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpio pabaigoje, todėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimai bei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytais terminais iškyla reali grėsmė ne tik neįgyvendinti projekto, neįsisavinti Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų, bet ir patirti neplanuotas išlaidas iš valstybės biudžeto.LR CPK 423⁸ str. 4 d. numatyta, kad sprendimas viešųjų pirkimų byloje turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, o CPK 423⁹ str. 3 d. nustatyta, kad sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Esant nurodytam reglamentavimui, laikinosios apsaugos priemonės maksimaliai galiotų apie 100 dienų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atviro konkurso „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“ pirkimų dokumentų Techninės specifikacijos 1 ir 2 prieduose yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų, kurios bus perkeliamos į elektroninę erdvę Projekto apimtyje, sąrašas ir diegimo darbai galutinai turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo sutarties su diegėju įsigaliojimo. Jei laikinosios apsaugos priemonės liks galioti, įgyvendinti projektą iki 2014 m. vasario 28 d. bus neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „InnoForce“ teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Restruktūrizavimo administratorius atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovui nepateikus savo pasiūlymo pirkime, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes dabartinėje stadijoje nėra galimybės šalių grąžinti į pradinę padėtį. Ieškovas nurodo, kad jis šioje byloje prašo pripažinti neteisėtais Perkančiosios organizacijos veiksmus atsakant į ieškovo pateiktus pirkime paklausimus bei atmetant pateiktą pretenziją, bet prašo pripažinti neteisėtais Pirkimo dokumentų punktus, nustatančius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurių perkančioji organizacija nepagrindė nei pretenzijos pateikimo stadijoje, nei teikdama atsiliepimą į ieškinį.Atskirajame skunde atsakovas pakartoja ginčijamų pirkimo sąlygų tariamą pagrindimą. Dalis tokių pagrindimų gali būti išspręsta tik nagrinėjant bylą iš esmės, nes yra susiję su specialiomis žiniomis informacinių technologijų srityje ir tai negali būti tinkamai įvertinta nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Atsakovo teiginiai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešasis interesas yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas nepateikia jokių konkrečių faktų ir įrodymų apie tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirs kelią įgyvendinti pirkimą ateityje, jei ieškinys būtų atmestas. Atsakovas nepateikia jokių faktų ar įrodymų, jog, esant reikalui, nebūtų galimybės pratęsti projekto įgyvendinimo termino. Atskirajame skunde yra niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog projekto bendra ekonominė nauda lygi 1,96 mln. Lt per metus, o tokius skaičiavimus atsakovas privalėtų pagrįsti. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad ketinama sudaryti sutartis yra susijusi su viešuoju interesu ta prasme, kad sustabdžius pirkimo procedūras galėtų žymiai nukentėti visuomenės interesas. Viešojo intereso pažeidimą atsakovas bandė įrodinėti prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Pirkimo objektas – Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas ypatingos skubos tvarka, t.y. nestabdant prikimo procedūrų net dėl kilusio ginčo, šiuo atveju negali būti laikomas aukštesniu gėriu nei VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtintų tikslų pasiekimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš nurodytos reglamentacijos darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ginčijant atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos vykdomo atviro konkurso „Valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę ir elektroninių prašymų formų realizavimo paslaugų įsigijimas“ (pirkimo Nr. CVO IS 128413) procedūras, taikymo.
Viešasis interesas – tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias bylos aplinkybes. Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais 2012 m. lapkričio 21 d. Perkančiosios organizacijos rašte Nr. S-1640 „Dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo)“ atsakymus į 1, 2, 3 ir 4 klausimus; pripažinti neteisėtu 2012 m. lapkričio 27 d. Perkančiosios organizacijos rašte Nr. S-1672 nurodytą Perkančiosios organizacijos sprendimą pretenziją atmesti; pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis ginčijamas Pirkimo dokumentų sąlygas, - 3.1.11 punkto 2 d. ir 3 d., 3.1.12.1 punkto dalį dėl reikalavimo „turi būti vadovavęs bent 1 (vienam) projektui, kurio metu būtų modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema“; 3.1.12.4 punkto dalį reikalavimo „turi turėti patirtį įgyvendinant bent vieną projektą, kurio metu buvo modernizuojama trečios šalies sukurta informacinė sistema“. Ieškovas įrodinėja, kad Perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetiškai turi būti ginamas viešasis interesas laiku įvykdyti viešojo pirkimo procedūras operatyviai įgyvendinant pagrindinį projekto tikslą - palengvinti asmenims galimybes veiksmingai panaudojant informacines ir ryšių technologijas, sukurti patogias, lengvai pasiekiamas ir naudingas elektronines administracines paslaugas verslui, teikiamas valstybės ir savivaldybių institucijų. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs ne tik su pirkimo tiekėjų ir perkančiosios organizacijos, bet ir su kur kas platesnio subjektų rato interesais. Iš byloje esančio Projekto finansavimo ir administravimo sutarties turinio matyti, kad atsakovo įgyvendinamos veiklos turės esminę įtaką 3 partnerių - Kauno miesto savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybės Ignalinos rajono savivaldybės administracijų ir dar 8 valstybės ir savivaldybių institucijų atliekamoms veikloms. Pažymėtina ir tai, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. T-37 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. T-84“Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V „Elektroninės valdžios paslaugos“ valstybės projektų sąrašo Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02 patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytas projektas buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą (b.l. 79).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į kitą faktinę aplinkybę - pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašytą 2011 m. rugsėjo 19 d., projektas turi būti įgyvendintas iki 2014 m. vasario 28 d. Nors aptariamu atveju net ir esant CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje ir CPK 423⁹ straipsnio 3 dalyje nurodytiems trumpiems viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminams, tačiau įvertinus bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimo stadiją (teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme nepaskirtas), galimą apeliaciją byloje, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendinti projektą iki 2014 m. vasario 28 d. bus sudėtinga ar net neįmanoma. Vadinasi, kils grėsmė šioje byloje prioritetiškai ginamam viešajam interesui – komplikuosis minėto Projekto įgyvendinimas, neapibrėžtam laikui bus atidėtas valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamų administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę perkėlimo paslaugų įsigijimo procesas, kuriuo siekiama sukurti patogias, lengvai pasiekiamas ir naudingas elektronines administracines paslaugas dėl verslo, teikiamos valstybės ir savivaldybių institucijų. Taigi ieškovo prašomų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio tenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad siekiant nepažeisti viešojo intereso, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o viešojo pirkimo procedūros turi būti tęsiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, pateikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio sumą (b.l. 78). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas tenkintas, minėta žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovo UAB „InnoForce“ atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188772433) 100,00 Lt (vienas šimtas litų) žyminio mokesčio sumokėto už atskirąjį skundą.