- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-826/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tirola“, I. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Tirola“ ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6241-431/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“ ir I. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo buvo atsisakyta užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar egzistuoja pagrindas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Auto Express“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Tirola“ ir I. B. 640 390,69 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (vėliau ieškinį tikslino). Vilniaus apygardos teismas 2012-10-22 nutartimi ieškovo UAB „Auto Express“ reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 640 390,69 Lt sumai areštavo atsakovams UAB „Tirola“ ir I. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 640 390,69 Lt sumos, uždraudė disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leido atsiskaityti su ieškovu UAB „Auto Express“. Iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovei I. B. naudotis lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis, o atsakovui UAB „Tirola“ – išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Atsakovas UAB „Tirola“ prašo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą - įpareigoti ieškovą UAB “Auto express” įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1219 098,10 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodo, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas atsakovo kilnojamas turtas ir banko sąskaitos. Tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo komercinę veiklą (riboja galimybę gauti pajamas, vykdyti sandorius) ir gali sukelti nuostolių. Nuo 2012 metų pradžios atsakovo pajamos ir pelnas augo, todėl, tikėtina, būtų augęs ir ateityje, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones aktyvi atsakovo veikla tapo neįmanoma, todėl planuotų pajamų atsakovas negaus. Vidutinis bylos nagrinėjimo laikotarpis – 2 metai, todėl pagrįstai tikėtini minimalūs atsakovo nuostoliai per šį laikotarpį yra 1 193 098,10 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012-11-22 nutartimi netenkino atsakovo UAB „Tirola“ prašymo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
Teismas nurodė, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama užtikrinti jų atlyginimą, turi pagrįsti realią tokių nuostolių atsiradimo tikimybę ir preliminarų dydį. Taikyti nuostolių, atsirandančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą teismas gali nustatęs, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė ir kad dėl ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamų nuostolių atlyginimą, teismo vertinimu, nepatvirtina galimų nuostolių, kylančių iš 2012-10-22 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negaus planuotų pajamų, o aplinkybė, kad nuo metų pradžios atsakovo pajamos bei pelnas augo, neįrodo, jog atsakovo pajamos bei pelnas būtų augę ir ateityje. Atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius, atsiradusius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovui neįrodžius nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumo, ieškovo turtinė padėtis neturi esminės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai „Tirola“ UAB ir I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 219 098,10 Lt arba pateikti šiai sumai Lietuvoje registruoto banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui „Tirola“ UAB atlyginimo užtikrinimui. Šio įpareigojimo ieškovui neįvykdžius, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Galimybė atsakovui prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą skirta užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti reikalingo prielaidos: egzistuoja nuostolių tikimybė (tą patvirtina aplinkybė, kad atsakovas nebegali normaliai veikti) ir tai, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismui, sprendžiančiam nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo klausimą, nebūtina turėti įrodymus, kad nuostoliai tikrai atsiras, pakanka nustatyti nuostolių atsiradimo tikimybę (atsakovo nuostoliai turi būti realiai prognozuotini), nebūtina nustatyti konkretų jų dydį.
3. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriko atsakovo mokėjimai, veikla.
Pagrindinė atsakovo „Tirola” UAB veikla - krovinių pervežimų organizavimas, todėl savalaikis atsiskaitymas su partneriais itin svarbus. Atsakovas vežimo paslaugose atlieka tik tarpininko vaidmenį, todėl didžioji dalis pajamų yra skirta sąnaudoms (atsiskaitymams su vežėjais, kitais tiekėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis, etc.). Didžioji areštuotų lėšų dalis priklauso ne atsakovui, o tretiesiems asmenims. Siekiant padaryti tik atsakovui priklausančių lėšų rezervą areštui, atsakovui tektų gauti apie 6 500 000 Lt pajamų, kas, esant areštui, nėra įmanoma.
Pats ieškovas siekia trikdyti atsakovo veiklą - pateikti įrodymai, kad ieškovas įmones ragina neatsiskaitinėti su atsakovu.
4. Nuo metų pradžios atsakovo pajamos ir pelnas augo, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones aktyvi atsakovo veikla tapo neįmanoma. Kadangi vidutinis bylos nagrinėjimo laikotarpis - dveji metai, pagrįstai tikėtini minimalūs atsakovo nuostoliai - 1 193 098,10 Lt (vidutinis mėnesinis atsakovo pelnas 99 424,84 Lt x 2 metai).
Jeigu būtų areštuotos lėšos atsakovo banko sąskaitoje, jų atžvilgiu būtų galima taikyti „pinigų kainos“ principą, t.y. atsakovo nuostolius sudarytų palūkanos nuo sulaikytų pinigų (pritaikius vidutinę 2% dydžio 24 mėnesių palūkanų normą, galima palūkanų suma nuo arešto sumos apie 26 000 Lt). Tai taip pat papildomi atsakovo nuostoliai.
5. Ieškovui atsakovo galimų nuostolių suma yra didelė. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto ir jo pajamos yra sumažėję, todėl finansinė padėtis, tikėtina, nėra gera.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Atsakovas turėjo pagrįsti, kad nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai realūs. Atsakovo nurodyti argumentai (kad pelnas 2012 metais augo), taip pat pateikti nuostolių paskaičiavimai nėra pakankamas pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas neįrodė, kad planuojamų pajamų negaus būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcinga priemonė apsaugoti ieškovo turtinius interesus. Pirmiausia areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir tik jo nepakankant lėšos, iš kurių leidžiama atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį ir mokesčius.
3. Ieškovo turtinė padėtis yra gera (nebegauna pajamų iš atsakovo nuviliotų klientų, tačiau gauna iš likusių klientų), todėl, prireikus, ieškovas būtų pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šalių teisės civiliniame procese yra grindžiamos lygiateisiškumo principu. Nė viena proceso šalis nėra labiau privilegijuota, teismas visuomet turi siekti šalių interesų pusiausvyros, o vienos šalies procesinės teisės atitinka kitos šalies teises.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama, kad ginčo šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį nepakistų, asmens, kurio atžvilgiu pareikšti reikalavimai, nepablogėtų. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su laikinu atsakovo turtinių ar/ir kitų teisių ribojimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu gali būti pažeidžiamos jo teisės. Viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, yra atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakovo teisę prašyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šalių interesų pusiausvyrą garantuoja toks CPK įtvirtintas reglamentavimas, kai atsakovas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu pritaikymo galintis patirti nuostolių, turi teisę ne tik į tokių nuostolių atlyginimą, bet ir teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, reikalauti užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo eigoje dėl ieškovo padėties pokyčių tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, atitinkamai ir taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teismui nebūtina turėti neabejotinų įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Gali būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas. Todėl prašanti užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą šalis turi įrodyti tiek nuotolių atsiradimo tikimybę, priežastinį ryšį tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tikėtinų nuostolių bei pagrįsti tikėtiną nuostolių dydį.
Šioje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumo, o atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamų nuostolių atlyginimą, nepatvirtina galimų nuostolių.
Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo pajamos nuo metų pradžios augo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad jo pajamos augtų ar išliktų tokios pačios ir ateityje, nepriklausomai nuo to, ar teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones areštuotos ir atsakovo lėšos, taip pat dar nepakankamas įrodymas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas tikėtinai patirs nuostolius. Taigi, atsakovas ne tik kad nepateikė įrodymų, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaus pajamų ar jos sumažės, bet ir nepagrindė galimų nuostolių potencialaus dydžio. Atsakovo kaip potencialių nuostolių dydis nurodytas prognozuotas atsakovo 2 metų pelnas. Taigi atsakovo vertinimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis apskritai nebegalės veikti, siekti pelno. Šios atsakovo prielaidos byloje neįrodytos. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo pajamų areštas potencialiai gali trikdyti atsakovo atsiskaitymus ar turėti įtakos veiklos apimties sumažėjimui, tačiau paskaičiavimų, kokia apimtimi veiklos, o tuo pačiu ir pelno sumažėjimą gali sąlygoti būtent laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, į bylą nepateikta. Potencialių nuostolių tapatinimas su visu prognozuotu pelnu nepagrįstas, todėl laikytina, kad atsakovas neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti potencialių nuostolių dydį.
Atsakovo argumentas, kad jo nuostolius taip pat sudaro palūkanos, apskaičiuotos nuo taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuotų lėšų sumos, taip pat atmestinas. Atsakovo teigimu, lėšos jam reikalingos atsiskaityti su verslo partneriais. Byloje nėra duomenų, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuotas lėšas atsakovas būtų ketinęs naudoti palūkanoms gauti, todėl už šias lėšas mokėtinos ir negautos palūkanos nėra atsakovo nuostoliai.
Šie motyvai yra pakankami išvadai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota ir naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.