- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7575-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00204-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., D. G., G. G.
- Advokatai
- Zita Jurgaitienė, Vytautas Ptašinskis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. L., D. G., G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. B., atstovaujama advokato Vytauto Ptašinskio, kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po V. G. mirties. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės 2003-12-22 teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota jos tėvų valdžia ir globėja paskirta senelė V. G.. O Akmenės rajono apylinkės teismas 2011-10-04 nutartimi paskyrė V. G. pareiškėjos S. B. turto administratore. Senelei (duomenys neskelbtini) mirus kai pareiškėjai (vaikaitei) S. B. buvo (duomenys neskelbtini), 2020-09-22 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į Utenos apylinkės teismą su pareiškimu dėl naujo nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos pareiškėjos S. B. nustatymo. Pareiškime buvo nurodyta, jog rūpintoja V. G. yra hospitalizuota ligoninėje, o S. B. patiria senelio S. G. psichologinį ir fizinį smurtą, kaltinama vagystėmis ir kitais nebūtais dalykais, vadinama necenzūriniais žodžiais. 2020-09-14 buvo priimtas teismo sprendimas paimti nepilnametę S. B. iš nesaugios aplinkos ir ją apgyvendinti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose.
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-10-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-544-335/2021 S. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) S. G. mirė ir po senelio S. G. mirties pareiškėja S. B. kreipėsi į paveldėjimo bylą užvedusį notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pradėjus rūpintis paveldėjimo klausimais, pareiškėjai tapo žinoma, jog per įstatymo nustatytą terminą palikimas, atsiradęs po senelės V. G. mirties, liko nepriimtas.
Kadangi senelės mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė, ji pagrįstai tikėjosi, kad visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus atliks arba senelis S. G. arba nuolatinis rūpintojas ir turto administratorius – Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai. Tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo atlikti. Nurodė, koks jos žiniomis (paduodant pareiškimą) yra likęs velionės V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėja siekia paveldėti:
- ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);
- ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);
- ¼ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Iki tol jai nebuvo žinoma koks konkretus turtas priklausė senelei.
Po V. G. mirties užvedus paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas R. L. (velionės dukteriai) į proporcingą turto dalį.
Pareiškėjos vertinimu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tokį terminą atnaujinti. Jos atstovas teismo posėdyje tokią poziciją palaikė, prašė tenkinti pareiškimą ir iš suinteresuoto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Jame nurodė ir teismo posėdyje iš naujo nagrinėjant bylą jos atstovė paaiškino, kad po V. G. – R. L. motinos – mirties, t. y. praėjus 3 savaitėms pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų ir ji tapo pilnamete, todėl visus veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti pati savarankiškai. Esą palikimui priimti turėjo du mėnesius ir savaitę laiko. O Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai jai tapus pilnamete, neturėjo teisės ar pareigos už S. B. pateikti pareiškimo notarui ar atlikti kitus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Laikė, kad nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, o tik bandoma sugraudinti teismą. Pareiškėja R. L. buvo sakiusi, kad paliktas Akmenės mieste turtas (1/2 dalis buto) jai neaktualus, nes yra su dideliu kreditoriniu įsiskolinimu už namo renovaciją.
Nurodė ir tai, kad turtas, dėl kurio priėmimo norima terminą atnaujinti, faktiškai nėra V. G. turtas, nes po jos mirties pareiškimą priimti atsiradusį palikimą pateikė kitas pirmos eilės įpėdinis K. G. (jos netikras brolis). Pareiškimas priimti palikimą paduotas (duomenys neskelbtini), paskutinę termino dieną ir nespėjus atlikti kitų veiksmų, K. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas turto nepriėmė ir jis nepriklauso V. G., nors VĮ Registrų centre ji vis dar nurodoma kaip turto savininkė. Ji, R. L., būdama ketvirtos eilės įpėdinė, kai niekas iš pirmesnės eilės įpėdinių jo palikimo nepriėmė, išreiškė valią jį priimti kreipdamasi į Visagino I-ąjį notarų biurą. Kadangi terminas palikimui priimti praleistas, dėl jo atnaujinimo spręs teismas.
Suinteresuotų asmenų D. G. ir G. G. atstovas atsiliepimu sutiko su S. B. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir teiginiais, prašė jį tenkinti. Pritarė tam, kad velionės V. G. mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė ir nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės – jos senelės mirtis, rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimas bei senelio smurtas, o taip pat ir jos gyvenimiškos patirties stoka sąlygojo, jog pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Nors teisę jos vardu priimti palikimą galėjo įgyvendinti ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, tačiau tokia teise institucija savalaikiai nepasinaudojo, ko pasekoje pareiškėjai taip pat galėjo susidaryti įspūdis, kad jokių papildomų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, atlikti nereikia. Pažymėjo, jog pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui, atsiradusiam po velionės V. G. mirties, suinteresuotų asmenų (advokato atstovaujamųjų) interesai nebus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. Palikėja V. G. turėjo 4 vaikus: G. B. (mirusi, kai pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus), R. L. (suinteresuotas asmuo byloje), G. K. (pareiškimo dėl palikimo priėmimo nėra pateikusi) ir K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)).
Nustatyta, kad 2023-06-28 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi buvo atnaujintas terminas nepilnamečių D. G. ir G. G. įstatyminei atstovei A. A. (vaikų motinai) priimti palikimą vaikų vardu, atsiradusį po jų tėvo K. G. mirties.
2023-09-25 Visagino 1-ojo notarų biuro notarė A. S. išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad po velionio K. G. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo kreipėsi mirusiojo vaikai. Taigi pagal šį liudijimą paveldimo turto pagal įstatymą įpėdiniai yra nepilnametės D. G. ir G. G., priėmusios tėvo K. G. palikimą ir jos taip pat turės teisę paveldėti ir K. G. priklausiusią palikimo dalį, atsiradusią po V. G., t. y. jų senelės mirties.
Pagal CK 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldį tą turto dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Nustačius, kad velionė V. G. nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties atsiradęs palikimas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjos S. B. motina G. B. mirė iki palikimo atsiradimo po motinos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), todėl ir pareiškėja laikytina savo senelės V. G. turto paveldėtoja, kuri kaip vaikaitė kartu su kitais paveldinčiais turi teisę paveldėti palikėjos turto dalį, kuri būtų tekusi jos motinai G. B..
Kaip akcentavo pareiškėja ir tai nustatyta bylos duomenimis, mirus V. G., ji buvo nepilnametė ir jai net nebuvo žinoma koks konkretus turtas priklausė senelei. Ji pagrįstai tikėjosi, kad visus su palikimo priėmimu veiksmus atliks arba senelis S. G., arba nuolatinis rūpintojas ir turto administratorius – Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai. Tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo. Pilnamete jis tapo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 3 savaitėms po V. G. mirties ir teismo vertinimu būtent dėl jauno amžiaus, teisinių žinių, gyvenimiškos patirties stokos ir apskritai sudėtingų jos gyvenimo aplinkybių ji dėl objektyviai pateisinamų priežasčių praleido terminą pateikti pareiškimą senelės palikimui priimti. Nesutiktina su R. L. ir jos atstovės argumentais, neva tapusi pilnamete ji „puikiai“ galėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises, nes palikimui priimti dar turėjo 2 mėnesius ir savaitę. Akcentuotina, jog pati R. L., gimusi (duomenys neskelbtini) ir būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus, taigi su didesne gyvenimiška patirtimi pati praleido terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti po brolio K. G. mirties bei nurodžiusi svarbias nuo jos valios nepriklausančias termino praleidimo priežastis, prašė teismo jį atnaujinti (LITEKO, civ. byla Nr. e2YT-3831-1147/2023). Tačiau Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi byla nutraukta, nustačius, kad K. G. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinės G. ir D. G., o ji, R. L. kaip ketvirtos eilės įpėdinė, brolio turto nepaveldi. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjos (jaunos giminaitės) atžvilgiu jau laikėsi priešingos ir nenuoseklios pozicijos, su kuria teismas nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatytas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėja jai ypač aktualiu artimos giminaitės – mirusios senelės – palikimo priėmimo klausimu būtų pasielgusi nerūpestingai ar aplaidžiai.
Nustatęs, kad suinteresuotų asmenų – nepilnamečių D. G. ir G. G. – interesai nebus pažeisti, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laiko, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą jos naudai iš suinteresuoto asmens R. L. priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose, kadangi jose paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių, dalyvaujančių asmenų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme numatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pozicijos byloje buvo priešingos – tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo R. L. (jos atstovė) prašė netenkinti pareiškimo, pirmiau priimtą jai nepalankią teismo nutartį skundė atskiruoju skundu ir dėl to procesas užsitęsė, todėl pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjos naudai priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos pobūdį, į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį gali priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
Teismo vertinimu, prašoma priteisti 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma, nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, nagrinėjamu atveju laikytina aiškiai per didele. Pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo surašymas nereikalavo specialių žinių, byloje nereikėjo rinkti daug įrodymų. Pats bylinėjimosi procesas, net ir įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, viso truko nepilnus 10 mėnesių, jų metu buvo surengti du žodiniai teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 2,5 val. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šios išlaidos mažintinos per pusę ir iš R. L. pareiškėjos naudai priteistina 1 000 Eur dydžio suma.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė patyrė 13,28 Eur pašto išlaidų ir šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatytą terminą priimti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą pagal V. G. paskutinę gyvenamąją vietą.
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tūkstantį eurų bylinėjimosi išlaidų S. B..
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.