Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko jau senokai, gal žiemos metu, buvo diena, lauke buvo šviesu. Jis važiavo arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) troleibusu. Jam važiuojant troleibusu, į troleibusą įlipo kontrolė ir paprašė jo parodyti bilietą. Jam parodžius bilietą, kontrolierė pasakė, kad jis bilieto nepasižymėjo ir išlaipino jį iš troleibuso, nurodė jam eiti į autobusiuką. Bilietą jis turėjo, tik nepamena, ar buvo atsižymėjęs bilietą, ar ne. Jį išlaipino prie (duomenys neskelbtini), netoli jo namų. Kontrolierė paėmė jo bilietėlį, sakė, kad jo neatiduos, jį visaip vadino, pradėjo rodyti į jį, juoktis iš jo, todėl jis nesusilaikė, buvo išprovokuotas ir spyrė kontrolierei. Nepamena tiksliai, kaip jį kontrolierė vadino, bet tai galėjo būti necenzūriniai žodžiai. Jis taip pat ją visaip vadino. Labai gailisi dėl šio poelgio. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ konduktore - kontroliere. 2023 m. balandžio 2 d. su kolegomis G. K. ir J. K. išvyko į autobusų stoteles tikrinti viešojo transporto, kas važinėja nesusimokėję už bilietą. Apie 17.30 val. atvykę adresu (duomenys neskelbtini). Į „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimo stotelę, jai su kolegomis įlipus į troleibusą, ji nuėjo į troleibuso galą, jos kolegė G. K. nuėjo į troleibuso pradžią, o J. K. nuėjo iki troleibuso vairuotojo, kad užpildytų dokumentus. Nuėjus jai į troleibuso galą ir pradėjus bilietų tikrinimą pastebėjo, kad gale, kairėje pusėje, sėdi du vaikinai. Priėjus jai prie jų, paprašė pateikti bilietą. Vienas iš vaikinų pateikė kortelę, kurią patikrino ir viskas buvo tvarkoje, o kitas vaikinas pateikė „Žiogo“ kortelę, kurią patikrinus per bilietų tikrinimo aparatą, jai parodė, jog bilieto nerasta. Vaikinas iškart jai pasakė, kad bilietas yra atžymėtas ir viskas tvarkoje. Tuo metu ji nuėjo prie savo kolegės G. K. su vaikino „Žiogo“ kortele ir paprašė, kad ji patikrintų per savo bilietų tikrinimo aparatą, ar vaikinas važiuoja troleibuse su bilietu. G. K. bilietų tikrinimo aparatas taip pat parodė, jog bilietas yra neatžymėtas, tai reiškia, kad vaikinas važiavo be bilieto. Vaikinas jai pradėjo sakyti, kad jam yra 15 metų, tuo metu ji paprašė jo asmens tapatybės kortelės, kad įsitikintų, kiek jam yra metų, nes 15 metų jiems yra netaikoma atsakomybė. Vaikinas paaiškino, kad jokio dokumento su savimi neturi. Ji jo paprašė, kad jis išliptų iš troleibuso ir nueitų iki jų transporto priemonės, kad galėtų patikrinti per savo sistemą jo tikslius asmens duomenis. Kadangi troleibuse buvo daug žmonių, ji kartu su vaikinu išlipo iš troleibuso ir jis ant jos viešoje vietoje, girdint ir matant aplinkiniams žmonės, pradėjo šaukti ir įžeidinėti, sakydamas: „atiduok mano mėnesinę kortelę, kurvos“, taip pat kitus necenzūrinius žodžius, kurių dabar neatsimena, taip demonstruodamas nepagarbą jai ir kitiems aplinkiniams, kurie buvo autobusų sustojimo stotelėje. Stovint jai lauke, autobusų sustojime, laikant rankoje minėto vaikino „Žiogo“ kortelę, jis staiga prie jos pribėgo ir iš kairės kojos spyrė jai į dešinės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu ji iškart pasakė, kad kviečia policiją. Išgirdę jos žodžius vaikinai pasišalino. Tuo metu nuėjusi į tarnybinį autobusiuką paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir paaiškino situaciją. Po kurio laiko vaikinai vėl grįžo atgal prie autobusų stotelės sustojimo ir iškart atėjo kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo aiškinti, kad atiduotų vaikino kortelę, nes jis yra nepilnametis ir nieko jie nepadarys. Ji vyriškiui paaiškino, kad kortelę atiduos policijos pareigūnams. Ji daugiau nieko su jais nebekalbėjo, laukė tarnybiniame autobusiuke, kol atvyks pareigūnai. Belaukiant atvyko medikai, kurie ją apžiūrėjo ir nustatė dešinės pusės rankos ir krūtinės sumušimą, į gydymo įstaigą vykti ji atsisakė. Ji yra pasipiktinusi tokiais įžūliais ir nepagarbiais nepilnamečio veiksmais, įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat buvo sustabdyta jos darbo veikla. Kadangi kiekvienas darbuotojas turi kūno kamerą, visas konfliktas buvo įrašytas (1 t., b. l. 13–22).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliere-konduktore. 2023 m. balandžio 2 d. kartu su kolegomis kontroliere-konduktore D. Ž. ir apsaugos darbuotoju J. K. apie 17.19 val. atvyko į autobusų sustojimą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su kolege D. pradėjo tikrinti beveik kiekvieną atvažiavusį troleibusą ir autobusą, o kolega Jonas nueidavo prie vairuotojo, kad pastarasis pasirašytų reikiamus patikrinimo dokumentus. Prisimena, kad apie 18.44 val., į autobusų sustojimą atvažiavo troleibusas, važiuojantis maršrutu „(duomenys neskelbtini)“ ir garažinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Jai su kolegomis įlipus į troleibusą, ji pradėjo tikrinti keleivius, sėdinčius troleibuso priekyje, o D. nuėjo tikrinti keleivius, sėdinčius troleibuso gale. Ji tikrino dviejų merginų bilietus ir dokumentus, kai išgirdo triukšmą, kilusį troleibuso gale. Matė, kad troleibuso gale sėdėjo du jai nepažįstami jaunuoliai, prie kurių stovėjo D.. Girdėjo, kad vienas iš jaunuolių šaukė, kad D. jam atžymėtų bilietą ant komposterio-bilietų tikrinimo aparato, nes jis turi mėnesinį bilietą. Girdėjo, kad D. vaikinui sakė, jog patikrinusi jo „Žiogo“ kortelę nemato, kad jis turėtų įsigijęs mėnesinį bilietą. Tada D. priėjo prie jos ir paprašė, kad ji su savo komposteriu patikrintų vaikino „Žiogo“ kortelę. Patikrinusi taip pat nustatė, kad bilietas yra neatžymėtas, tai reiškė, kad jaunuolis neturėjo įsigijęs mėnesinio važiavimo viešuoju transportu bilieto ir važiavo be bilieto. Jaunuolis toliau šaukė, kad D. atžymėtų jo bilietą. Prisimena, kad jie visi, t. y., ji, D., minėti du vaikinai ir dvi merginos, kurių bilietus ji tikrino, stovėjo troleibuso viduryje. Kadangi patikrinusi merginų bilietus nustatė, kad viena jų važiavo be lengvatą patvirtinančio dokumento, paprašė troleibuso vairuotojo atidaryti troleibuso duris, kad jie galėtų išlipti iš troleibuso. Kiek prisimena, pirma iš troleibuso išlipo dvi merginos, po to ji, paskui ją D. ir du minėti vaikinai. Kadangi viena iš merginų neturėjo lengvatą patvirtinančio dokumento, jai reikėjo surašyti administracinių nusižengimų protokolą, todėl šią merginą vedėsi prie jų tarnybinio autobusiuko, o jos draugė pasiliko stovėti prie autobusų stotelės. Girdėjo, kad vaikinas, kuris važiavo be bilieto, toliau šaukė ant D., kad ji grąžintų jam jo „Žiogo“ kortelę, tačiau ar plūdo ją necenzūriniais žodžiais ji negirdėjo. Einant link tarnybinio autobusiuko ji išgirdo tokį garsą, lyg būtų kažkas su delnu „davęs“ per striukę. Atsisukusi pamatė, kad D. abejomis rankomis yra susiėmusi už krūtinės, o minėti du vaikinai bėgo nuo autobusų sustojimo link gyvenamų namų kiemų. Kad D. būtų sušukusi kažką, to nebuvo. Mano, kad ji tiesiog pasimetė. Kolega Jonas nuo D. stovėjo 4-5 metrų atstumu, todėl ji nežino, ar jis matė įvykį. Ji pati nematė. Ji kartu su mergina, važiavusia be bilieto, nuėjo ir atsisėdo į jų tarnybinį autobusiuką. Netrukus į autobusiuką atėjo D., kurios ji paklausė „kas buvo?“, o ji jai atsakė, kad vaikinas, kuris važiavo be bilieto, jai įspyrė tiesiai į širdį, sakė, kad skauda, sakė, jog turi problemų su spaudimu, todėl kviesis greitąją medicinos pagalbą ir policiją, sakė, kad jai negera. Matė, kad po kurio laiko minėti du vaikinai sugrįžo į autobusų sustojimą ir D. kalbėjo su jais, sakė, kad viskas bus perduota policijai. Po to matė, kad prie vaikinų priėjo vyriškis, kaip suprato, tai buvo vaikino, kuris važiavo be bilieto, tėtis. Tada D. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Vaikino tėtis labai rėkė ant D., sakė, kad atiduotų jo sūnaus „Žiogo“ kortelę, kad jie neturi teisės tos kortelės paimti. Taip pat girdėjo, kad vyriškis sakė, kad jo sūnus yra neįgalus, turi 2 grupės invalidumą, kad jos jį išprovokavo, todėl jis panaudojo smurtą prieš D. Tada ji to vyriškio paklausė, jeigu jo sūnus yra neįgalus, ar jis gali naudoti fizinę jėgą prieš kitus, tačiau vyriškis jai į šį klausimą neatsakė, jis tiesiog visą laiką šaukė ir nesiklausė jų. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo D., tačiau į gydymo įstaigą nesivežė. Kokius sužalojimus medikai D. nustatė ji nežino, tačiau D. tik minėjo, kad jos labai aukštas kraujo spaudimas ir medikai davė jai vaistų. Ji yra pasipiktinusi tokiais jaunuolio įžūliais veiksmais, kad jis viešoje vietoje triukšmavo, ne tik trukdė kolegės darbą, tačiau ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tokie jaunuolio veiksmai jai nėra priimtini. Prisimena tik, kad jaunuolis, spyręs D., vilkėjo juodos spalvos striukę ir ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Nori paminėti, kad autobusų sustojime buvo nemažai žmonių. Kiek po įvykio kalbėjo su kolega Jonu, jis jai minėjo, kad jis matė kaip jaunuolis įspyrė D. (1 t., b. l. 86–90).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „D(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareigose. 2023 m. balandžio 2 d. kartu su kolegomis kontrolierėmis-konduktorėmis D. Ž. ir G. K., vakarėjant, tikslaus laiko neprisimena, atvyko dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimą, esantį netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. sustabdė patikrinimui troleibusą, kai su kolegėm įlipo į troleibusą, kolegės nuėjo tikrinti keleivių bilietų, o jis priėjo prie vairuotojo paduoti pasirašyti tikrinimo ataskaitoje. Matė, kad D. ėjo tikrinti keleivių bilietus į troleibuso galą. Girdėjo, kad tarp D. ir jam nepažįstamo jaunuolio, kuris vilkėjo ar tai pilkos spalvos, ar juodos spalvos striukę, tiksliai neprisimena, vyko pokalbis, matė, kad D. bilietų tikrinimo aparatas užsidegė raudonai, kai ji patikrino minėto jaunuolio elektroninę „Žiogo“ kortelę, kas reiškė, kad vaikinas važiavo be bilieto. Tada pamatė, kad D. priėjo su „Žiogo“ kortele prie G., kad ji su savo aparatu patikrintų, ir G. aparatas taip pat užsidegė raudonai. Girdėjo, jog vaikinas šaukė D., kad ji atžymėtų dabar jo tą bilietą. D. atsakė, kad negali atžymėti jo bilieto. Taip yra, kad sistemoje viskas matosi, jog buvo patikrinta kortelė, kurios bilietas buvo neatžymėtas, matosi užfiksuotas pažeidimas. Girdėjo, kad vaikinas D. sakė, kad yra nepilnametis, tačiau ar jis sakė, kiek jam yra metų, jis negirdėjo. Kartu su šiuo vaikinu važiavo kitas jaunuolis, kaip suprato, jo draugas, kuris vilkėjo raudonos spalvos striukę. Po to, D. vaikinui pasakė, kad jis eitų kartu su ja iki kontrolės automobilio, kad D. galėtų nustatyti jo asmens tapatybę ir jo amžių. Jie visi išlipo iš troleibuso. D. iškėlusi nešė vaikino elektroninę „Žiogo“ kortelę, o jis su draugu ėjo D. iš paskos. G., tuo metu, pažeidėją-merginą vedėsi į jų kontrolės autobusiuką, o jis nuo D. stovėjo 3-4 metrų atstumu. Jaunuolis, vilkėjęs juodos ar pilkos spalvos striukę, kuris važiavo be atžymėto bilieto, D. sakė, kad ji atiduotų jo kortelę, plūdo D. necenzūriniais žodžiais, siuntinėjo ją, sakė atiduoti jam kortelę. D. jaunuoliui pasakė, kad jis eitų iki automobilio, kad ji galėtų nustatyti jo amžių bei tapatybę ir atiduos jam jo kortelę. Tuomet vaikinas, vilkėjęs juodos ar pilkos spalvos striukę, priėjo prie D. ir jiems stovint vienas priešais kitą, vaikinas koja spyrė vieną kartą D. į dešinę ranką ir į dešinę krūtinės pusę, kaip tik į tą vietą, kur buvo D. kūno kamera. Po spyrio D. rankomis užsiėmė už dešinės pusės krūtinės ir už dešinio šono, o vaikinas, spyręs D., ir jo draugas pabėgo. Su D. kalbėjo, kad reikia iškviesti policiją. Netrukus pamatė, kad prie autobusų sustojimo sugrįžo D. spyręs jaunuolis ir jo draugas. Taip pat už kelių minučių į sustojimą atvažiavo „BMW“ markės automobilis, iš kurio išlipęs vyriškis jiems prisistatė jaunuolio tėvu. Jis visų jų kontrolierių paklausė, kodėl atėmė jo vaiko kortelę, sakė, kad jam ją grąžintų. D. vyriškiui pasakė, kad yra iškviesta policija, dabar ji jokios kortelės neduos. Vyriškis pasakė, kad jūs čia keikiatės, špygas rodot, iškeikėt tą vaiką, išprovokavot spyriui, galėjot tą vaiką paleisti. D. tuomet dar kartą pasakė, kad yra iškviesta policija. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo D., tačiau į gydymo įstaigą nesivežė, vietoje ją apžiūrėjo. Kokius sužalojimus medikai D. nustatė jis nežino, tačiau policija D. nurodė kreiptis į medicinos įstaigą dėl sužalojimų nustatymo. D. po įvykio buvo labai sukrėsta, išsigandusi, visa iš baimės drebėjo. Įvykio metu ji buvo apsivilkusi striukę. Šis įvykis jį sukrėtė psichologiškai, jis jaučiasi nesaugiai dirbdamas savo darbą. Jis yra pasipiktinęs tokiais jaunuolio įžūliais veiksmais, kad jis viešoje vietoje triukšmavo, ne tik trukdė jų visų trijų darbą, nes po spyrio jų trijų darbuotojų darbo krūvis teko jam ir kolegei G., tačiau ir D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nori paminėti, kad autobusų sustojime buvo nemažai žmonių. Mano, kad vaikiną, kuris įspyrė D., jis galėtų atpažinti iš jo veido bruožų, jo veidas buvo toks įsimintinesnis, iš akių formos, šviesaus gymio ir šviesaus veido. Pamena, kad jaunuolis vienu metu buvo užsidėjęs striukės kapišoną (1 t., b. l. 93–97).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 2 d., apie 19 val. vakare, prie (duomenys neskelbtini), jis su savo draugu A. K. troleibusu važiavo iki „Expresso“ ir paskui prie (duomenys neskelbtini) buvo sustojus kontrolė. Jis į troleibusą įlipo per vienas duris, o A. per kitas duris, todėl jis nematė ar A. atsižymėjo troleibuse savo „Žiogo“ kortelę. Jis, įlipdamas, nusipirko troleibuse bilietą. Buvo du kontrolieriai, stambi moteris virš 40 metų ir vyresnis vyras, tikslaus amžiaus nepasakys, irgi virš 40 metų. Stambi moteris-kontrolierė, patikrinusi A. „Žiogo“ kortelę, pasakė, kad čia yra vienkartinis bilietas. A. kaip ir pradėjo „šakotis“, pasidarė truputį agresyvus ir sakė kontrolierei, kad čia ne vienkartinis bilietas. Kontrolierė A. sakė, kad eitų iki jų kontrolės mašinos, nes jo bilietas neatžymėtas. Taip pat kontrolierė klausė, kiek A. metų, o jis atsakė, kad jam yra septyniolika. Tada kontrolierė, laikydama A. už rankos, jį išsivedė iš troleibuso. Jis ėjo paskui kontrolierę ir A.. Tada kontrolierė A. pasakė, kad eitų iki būdelės ir bandė jį vestis link kontrolierių mašinos, tačiau A. spyrė stambiai moteriai-kontrolierei į „šikną“. Ar kontrolierei skaudėjo, kai A. jai spyrė, jis nežino, bet po to ji išsikvietė dvi greitąsias. Po spyrio, kontrolierė norėjo sulaikyti, pačiupti A., tačiau jis spėjo pabėgti toliau nuo jos, o jis tiesiog stovėjo. Kontrolierė dar sakė A. „ateik ateik“, pradėjo jį filmuoti. Po to, A. išsikvietė savo tėtį, kuris bandė atsiimti iš kontrolierės „Žiogo“ pažymėjimą. Įvykį galėjo matyti viena mergina, kurios jis nepažįsta, ji išlipo iš kontrolierių autobuso. Po šio įvykio buvo susitikęs su A., apie šį įvykį kalbėjo, A. jo klausė ar jis matė kaip susimokėjo jis už bilietėlį. Taip pat A. jo klausė „ar gerą įspyriau?“. Įvykio metu jis vilkėjo raudonos spalvos striukę, o A. vilkėjo juodos spalvos striukę (1 t., b. l. 114–117).

Liudytoja R. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio mėn. pradžioje, apie 18 val., kuomet ji su mokyklos drauge V. L. važiavo troleibusu, matė, kad troleibuso gale sėdėjo trys jai nepažįstami vaikinai. „(duomenys neskelbtini)“ sustojime jas sustabdė trys bilietų kontrolieriai, dvi moterys ir vienas vyras. Viena moteris buvo blondinė, apie 50 m. amžiaus, o kita kontrolierė buvo surištais rudais plaukais, ji buvo jaunesnė, iki 30 m. amžiaus. Jaunesnė kontrolierė patikrino jos ir draugės bilietus. Kadangi ji neturėjo mokinio pažymėjimo, jaunesnė kontrolierė ją išsivedė iš troleibuso į savo kontrolierių autobusiuką, kad surašytų jai administracinės teisės pažeidimo protokolą. Matė, kad vyresnė kontrolierė tikrino dviejų jai nepažįstamų vaikinų bilietus ir po to girdėjo, kad kontrolierė sakė, jog reikia ir jiems išlipti, nes, kiek suprato, vienas iš vaikinų ar neturėjo bilieto, ar nebuvo susimokėjęs, tiksliai pasakyti negali, bet suprato, kad kontrolierė kalba su jais dėl to. Iš troleibuso išlipo ji pirma su jaunesne kontroliere ir savo drauge Vita, o po to išlipo vyresnė kontrolierė su tais dviem jaunuoliais. Lipant girdėjo, kad kažkuris iš vaikinų sakė negražius žodžius, t. y., keiksmažodžius vyresnei kontrolierei, tačiau pagal balsus negali pasakyti, kuris tai vaikinas buvo. Po to, jai einant paskui jaunesnę kontrolierę į jų kontrolės autobusiuką, Vita liko stovėti netoliese, autobusų sustojime. Netrukus prie kontrolierių autobusiuko atėjo vyresnė kontrolierė ir pasakė jaunesnei kontrolierei, kuri sėdėjo kartu su ja autobusiuke, kad vienas iš tų dviejų vaikinų jai įspyrė. Kiek prisimena, vyresnė kontrolierė ranka parodė, kad jai įspyrė į dešinį šoną. Ji, sėdėdama kontrolierių autobusiuke matė, kaip tie du jaunuoliai pabėgo iš autobusų sustojimo. Po to, vyresnė kontrolierė pasakė, kad kviečia policiją ir atsisėdo į autobusiuką pas jas. Netrukus abu vaikinai sugrįžo į autobusų stotelę, kur atvyko ir, kaip ji suprato, kažkurio iš tų dviejų vaikinukų tėtis bei pradėjo iš pradžių gražiai kalbėti su vyresne kontroliere, prašė, kad ji atiduotų, kaip suprato, jo vaiko pažymėjimą. Kontrolierė pasakė, kad atiduos pažymėjimą, kai atvažiuos policija. Vėliau pamatė, jog atvyko policija, o ji su drauge išvyko. Ji buvo pasipiktinusi dėl tokio vaikino elgesio, kadangi toks elgesys tikrai nederamas, dėl jo buvo sutrikdyta kontrolierių darbinė veikla (1 t., b. l. 120–123).

Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. I. yra jos mokyklos draugė, su kuria ji 2023 m. balandžio mėnesį, važiavo „15“ troleibusu. „Saulėtekio“ sustojime į troleibusą įlipo du jai nepažįstami vaikinai, kurie, kiek ji matė, neatsižymėjo bilietų troleibuse, nebuvo nei išsitraukę mobilių telefonų, kad atsižymėtų bilietus. Vienas jų vilkėjo kažką raudonos spalvos ir abu buvo apsivilkę sportinius rūbus. Pavažiavus troleibusu vieną sustojimą, „(duomenys neskelbtini)“ sustojime pamatė, kad troleibusą, kuriuo važiavo, stabdo bilietų kontrolė. Ji dar R. pasakė, kad vaikinukai neatsižymėjo bilietų ir dabar tikriausiai juos išmes kontrolė iš troleibuso, todėl sustojus troleibusui, laukė, kas bus toliau. Į troleibusą įlipo 3 kontrolieriai, dvi moterys ir vienas vyras. Vyriškis kontrolierius buvo vyresnis apie 50 m. amžiaus, viena kontrolierė moteris buvo taip pat vyresnė, apie 50 m. amžiaus, blondinė, o kita kontrolierė buvo jaunesnė, apie 20-30 m. amžiaus, rudais plaukais. Sustojus troleibusui, girdėjo, kaip vaikinukai pradėjo tarpusavyje šnabždėtis, sakydami „ką darysim, ką sakysim“. Po to, priėjo, kiek prisimena, jaunesnė kontrolierė ir pradėjo tikrinti jų bilietus. R. neturėjo su savimi pasiėmusi mokinio pažymėjimo, nors buvo už bilietą susimokėjusi per telefono programėlę, todėl jaunesnė kontrolierė jai pasakė, kad R. turės eiti iki kontrolierių autobusiuko surašyti dokumentus. Kiek prisimena, prie vaikinukų priėjo vyresnė kontrolierė, kuri paprašė jų parodyti bilietus. Vienas iš vaikinų padavė kontrolierei „Žiogo“ kortelę, kurią kontrolierė patikrino ir pasakė, kad kortelė yra neaktyvuota, t. y., bilietas yra neatžymėtas. Vaikinas tada kontrolierei pradėjo aiškinti, kad jam kortelę papildė, kortelėje yra pinigų ir jis tikrai atžymėjo bilietą. Po to, prisimena, kad R. kartu su jaunesne kontroliere išlipo iš troleibuso, o ji išlipo paskui jas. Tada iš troleibuso išlipo vyresnė kontrolierė, kuri rankoje turėjo vieno iš vaikinų „Žiogo“ kortelę, o paskui ją išlipinėjo tie du vaikinai. R. su jaunesne kontroliere nuėjo į kontrolierių autobusiuką, kuris stovėjo sustojime, o ji liko laukti jų šalia autobusiuko, kai išgirdo kažkokį trenksmą. Net nesuprato realiai, kas įvyko, tačiau atsisukusi pamatė, kad abu vaikinai bėga nuo troleibuso už gyvenamųjų namų. Po to girdėjo, kaip vyresnė kontrolierė sakė kitiems kontrolieriams, kad vienas iš vaikinų jai įspyrė, tačiau į kur ji sakė, kad jai įspyrė, ji neprisimena. Po to tik girdėjo, kad vyresnė kontrolierė sakė, kad jai labai skauda krūtinę. Netrukus į sustojimą atvyko kažkoks vyriškis, kuris, kaip suprato, yra vaikinų pažįstamas, nes jis iškart nuėjo aiškintis pas vyresnę kontrolierę, klausdamas, kodėl ji paėmė „Žiogo“ kortelę. Kontrolierė atsakė, kad kvies policiją, kortelę atiduos atvykus pareigūnams ir taip pat sakė, kad vienas iš vaikinų jai įspyrė. Yra pasipiktinusi, neigiamai vertina tokius vaikino veiksmus, ji buvo šokiruota, kad jis panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje, prieš suaugusį žmogų, tuo labiau prieš moterį. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta kontrolierių darbinė veikla, nes buvo iškviesta net policija (1 t., b. l. 131–134).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jo sūnus. Jo uošvienė prieš keletą dienų A. nupirko vadinamą nuolatinį bilietą, t. y. „Žiogo“ kortelę, kad jis galėtų važinėti Kauno viešuoju transportu. Taip pat žino, kad uošvienė tą kortelę buvo papildžiusi, tačiau kokia suma, jis nežino. 2023 m. balandžio 2 d., vakarop, apie 18.30-19.00 val., jis buvo netoli namų, kai jam paskambino A. ir paklausė jo ar jis gali atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), nes kontrolė atėmė jo „Žiogo“ kortelę, dabar jos neatiduoda. Jis sūnui pasakė, kad tuoj bus. Netrukus atvažiavo į autobusų sustojimą, ir pamatė prie kontrolės autobusiuko stovinčius du kontrolierius, vyrą ir moterį, bei vieną moterį kontrolierę, sėdinčią autobusiuke. A. su savo draugu, kurį jis pažįsta iš matymo, jo kontaktinių duomenų nežino, stovėjo nuo kontrolierių kokių 4-5 metrų atstumu. A. jam pasakė, kad kontrolė paėmė jo kortelę. Jis sūnui pasakė eiti sėsti į jo mašiną, o jis pats vienas priėjo prie kontrolės darbuotojų aiškintis situacijos, kas čia nutiko. Kai priėjo, paklausė kontrolierės, kas čia blogai su tuo pažymėjimu, taigi sūnus turi nuolatinį. Kontrolierė atsakė, kad jo sūnus neatžymėjo bilieto. Jis tuomet kontrolierei pasakė „gal jūsų aparatas neveikia?“, o ji atsakė, kad viskas čia gerai, čia viskas veikia. Po to kontrolierė pradėjo jam sakyti, kad jo vaikas jai įspyrė į užpakalį. Visą laiką ji minėjo, kad A. jai įspyrė į kažkokį tai užpakalį, o ne į petį. Po to, jis pasakė, kad kontrolierė grąžintų jam jo sūnaus „Žiogo“ kortelę, tačiau ji pasakė, kad neatiduos. Jis jai tuomet pasakė, kad jie mokėjo pinigus už tą kortelę ir ji privalo ją atiduoti, tačiau kontrolierė pasakė, kad atiduos kortelę, kada atvyks policija. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos darbuotojai, kurie apžiūrėjo kontrolierę. Po šio įvykio kalbėjo su A., jis klausė ar jis spyrė kontrolierei į užpakalį, sūnus jam atsakė, kad nespyrė jai į jokį užpakalį. Papildomai parodė, kad A. nėra piktybinis, „gerietis“, jis yra „degtukas“, gali iš pykčio parėkauti, nes jis turi Hiperkinezinio elgesio sutrikimą, mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimą, dėl ko turi neįgalumą. A. yra psichiatrų žinioje, jis dėl neįgalumo nustatymo yra gydęsis Kauno klinikų vaikų skyriaus stacionare. Dėl A. ligos jam gydytojai yra išrašę kasdien vartoti „Concerta“ vaistus ir dar vienus vaistus, kurių pavadinimo neprisimena. Jis kartu su žmona prižiūri, kad sūnus vaistus vartotų atsakingai ir kasdien. Jų šeima yra žinoma vaiko teisių apsaugos darbuotojams ir socialiniams darbuotojams, kadangi sūnus ankščiau bėgdavo iš namų. Namuose viskas būdavo gerai, A. suteiktos tikrai geros gyvenimo sąlygos, tačiau jo tą bėgimą iš namų įtakodavo draugai, jis pabėgdavo iš namų, tačiau negalvodavo apie pasekmes, negalvodavo, kad jis su žmona pergyvens dėl jo. Jis sakydavo, jog pabėga iš namų, o po to bijo grįžti namo, nes bijo jų reakcijos ir pasekmių dėl jo pabėgimo (1 t., b. l. 147–150).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. K. iš jam pateiktų atpažinimui 6 vaikinų fotonuotraukų, atpažino vaikiną, pažymėtą fotonuotraukoje Nr. 6 – A. K., kaip tą, kuris 2023 m. balandžio 2 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), kolegei D. Ž. koja spyrė vieną kartą į dešinę ranką ir į dešinę krūtinės pusę. Vaikiną atpažįsta iš bendrų veido bruožų, iš akių, jam jo toks veidas įsimintinesnis, nei pailgas, nei apvalus (1 t., b. l. 100–107).

Iš 2023 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2023 m. balandžio 2 d. vaizdo ir garso įrašai, kuriuose matoma, kaip į troleibusą įlipa du vaikinai: vienas su tamsios spalvos drabužiais, su juodos spalvos kepure su snapeliu ir uždėtu kapišonu (toliau ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip įtariamasis A. K. ), o kitas vaikinas su raudonos spalvos striuke su kapišonu ir tamsios spalvos kelnėmis. Vaikinai atsisėda už vieno iš keleivių. Kitoje stotelėje į troleibusą įlipa trys kontrolieriai – žemas vyras su uniforma ir juodos spalvos kepure (toliau ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip liudytojas J. K.) ir dvi moterys su uniformomis, viena iš jų aukšta ir šviesiais plaukais (toliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kaip nukentėjusioji D. Ž.), o kita žema moteris, su juodos spalvos kapišonu (toliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kaip liudytoja G. K.), šalia kurių, autobusų sustojime matomas stovintis baltos spalvos autobusiukas. Nukentėjusioji kontrolierė D. Ž. nueina link troleibuso galo, kur sėdi kaltinamasis A. K. ir jo draugas. Matoma, kaip A. K. paduoda nukentėjusiajai savo žalios spalvos kortelę. Vaikinai bando kažką aiškinti moteriai, bet ji galimai paprašo eiti kartu su ja, tačiau vaikinai lieka sėdėti savo vietose, matoma, kaip tarp asmenų vyksta pokalbis. Galiausiai, vaikinai išlipa iš troleibuso kartu su nukentėjusiąja D. Ž.. Vėliau matoma, kaip vaikinai pabėga nuo autobusiuko. Toliau matomas vaizdas iš kontrolės autobusiuko vidaus, kuriame sėdi G. K. ir keleivė, kurią moteris išlaipino iš troleibuso. Su kamera yra kontrolierė D. Ž., o priekyje autobusiuko dešinėje pusėje sėdi J. K.. Liudytoja G. K. klausia nukentėjusiosios, kur jai įspyrė, ši atsako, kad iš kojos, liudytoja siūlo nukentėjusiajai kviesti policiją. Vėliau matoma, kaip nukentėjusioji, kalbėdama telefonu su policija, nurodo, kad bandė išsodinti vaiką, kuris buvo be bilieto, o minėtas vaikas prieš maždaug 10 minučių jai įspyrė iš kojos tiesiai palei širdį, nurodo, kad ji vos kvėpuoja, jai sukilęs spaudimas. Nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini)stotelėje. Įrašuose taip pat girdima, kaip liudytojas J. K. teigia matęs, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai ir kartu su draugu pabėgo. Vėliau matyti, kaip visi asmenys kalbasi lauke, prie autobusiuko. Atvykęs kaltinamojo tėtis prašo kontrolierės atiduoti jo vaiko pažymėjimą, nukentėjusioji nurodo, kad vaiko pažymėjimas buvo paimtas, kadangi jis nepasižymėjo bilietėlio, neatiduos, laukia policijos, kadangi kaltinamasis jai įspyrė, tą matė ir liudytojai. Kaltinamojo tėtis nurodo, kad kaltinamasis jai įspyrė, kadangi ji norėjo jį išvežti. Nukentėjusioji nurodo, kad ji norėjo patikrinti jo dokumentus, kas yra atliekama autobusiuke. Atvykus pareigūnams, nukentėjusioji paaiškina, kad šalia stovintis vaikinas buvo be bilietėlio, ji liepė jam išlipti, jis nesutiko eiti, pradėjo ją keikti ir išlipęs iš troleibuso jai įspyrė (2 t., b. l. 11–24).

Iš 2023 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–35).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. Ž. nurodė, jog atpažįsta antrą vaikiną viršutinėje eilėje, nuotraukoje Nr. 2 – A. K.. Tai tas pats vaikinas, apie kurį davė parodymus savo apklausų metu. Šį jaunuolį ji atpažįsta iš bendrų veido bruožų, iš plaukų, iš akių. Vaikinas įvykio metu vilkėjo juodos spalvos striukę (1 t., b. l. 46-53).

Iš 2023 m. balandžio 3 d.–2023 m. gegužės 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 654/2023(02), matyti, kad D. Ž. objektyvių sužalojimų po užduotyje nurodytos traumos nebuvo nustatyta. Sužalojimo žymių nebuvimas neatmeta galimybės, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis D. Ž. galėjo patirti sąlyginai nedidelės energijos traumą kietu buku daiktu, kuri nepaliko pastebimų morfologinių požymių arba buvę minimalūs pakitimai iki medikų apžiūros 2023 m. balandžio 3 d. 08.36 val., išnyko. Neabejotina, kad tokia trauma galėjo sukelti fizinį skausmą. Nesant sužalojimo žymių, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir nėra galimybės motyvuotai atsakyti į kitus pateiktus klausimus (1 t., b. l. 81–83).

Iš 2023 m. balandžio 2 d. policijos pareigūno vyr. patrulio J. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023 m. balandžio 2 d., dirbant kartu su Kauno apskrities VPK RV 5 skyriaus specialistu A. Ž. ir Lietuvos policijos mokyklos kursantu D. S., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai prieš 10 min. kojomis į pilvą spyrė nepilnametis vaikas. GMP atsisako. Laukia vietoje kartu su nepilnamečio tėvu. Praneša transporto kontrolės darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja D. Ž., gim. 1967m., kuri paaiškino, kad vykdant viešojo transporto bilietų kontrolę, atvykus troleibusui, įlipus į troleibusą ir vykdant bilietų į patikrą paaiškėjo, kad pas vieną iš keleivių yra neatžymėtas „Žiogo“ bilietas, D., pasiėmus asmens „Žiogo“ bilietą ir paprašius asmens eiti kartu iki tarnybinio automobilio, asmuo jau buvo išlipęs iš troleibuso ir eiti kartu atsisakė, pranešėjai dar kartą paprašius eiti kartu iki tarnybinio automobilio, asmuo atsisakė ir pasakė „Žiurke, atiduok bilietą“. Šiai atsisakius atiduoti bilietą, asmuo smūgiavo vieną kartą iš dešinės kojos pranešėjai į dešinę ranką, taip sukeldamas pranešėjai fizinį skausmą ir pabėgo. Po kiek laiko į įvykio vietą grįžo smūgiavęs asmuo A. K., gim. 2006 m., kartu su savo tėvu M. K., gim. 1984 m. M. K. paaiškino, kad sūnus sukonfliktavo su bilietų kontroliere dėl to, kad sūnus, tariamai, važiavo troleibusu, nepažymėjęs „Žiogo“ bilieto, tačiau sūnus aiškino, kad bilietą žymėjo, kodėl neatsižymėjo, nežino. Sūnus teigė, kad iki tarnybinio automobilio eiti atsisakė, bet pranešėjai su koja nesmūgiavo. Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada 1520, pilietę D. Ž. apžiūrėjo ir konstatavo dešinės rankos sumušimą (2 t., b. l. 26).

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K- 3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. 2023 m. balandžio 2 d. viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vartojus fizinį smurtą nukentėjusiosios D. Ž. atžvilgiu ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei šiais savo veiksmais sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios D. Ž. parodymais, liudytojų G. K., J. K., A. K., R. I., V. L., M. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų medžiaga, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog 2023 m. balandžio 2 d. jam važiuojant troleibusu, prie jo priėjo kontrolierė ir patikrinus jo bilietėlį, pasakė jam, kad jo bilietėlis nepažymėtas, paėmė iš jo bilietėlį, o jį patį išlaipino iš troleibuso, todėl jis, supykęs, kad kontrolierė jam neatiduoda bilietėlio, jai įspyrė. Nukentėjusioji D. Ž. patvirtino, kad troleibuse patikrinusi kaltinamojo bilietėlį, pamatė, kad jo bilietėlis buvo nepažymėtas, todėl išlaipino vaikiną iš troleibuso ir atsisakė atiduoti jo bilietėlį, iki kol bus patikrintas šio amžius, tačiau vaikinas pradėjo ant jos šaukti, ją įžeidinėti ir iš kairės kojos spyrė jai į dešinės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko ji išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

Kaltinamojo nusikalstamą veiką taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai. Nukentėjusiosios kolegė, kartu su ja troleibuse buvusi liudytoja G. K. nurodė, kad girdėjo, kaip troleibuse įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kadangi vaikinas nebuvo atsižymėjęs troleibuso bilieto, dėl ko kolegė išlaipino minėtą vaikiną iš troleibuso, o šis ant D. vis šaukė, kad ji jam grąžintų jo kortelę. Liudytoja nurodė, kad tuomet ji išgirdo tokį garsą, lyg kažkas būtų delnu trenkęs per striukę, o atsisukusi pamatė, kaip D. abejomis rankomis yra susiėmusi už krūtinės, D. jai pasakė, kad vienas iš vaikinų jai įspyrė tiesiai į širdį, teigė, kad jai skauda, sakė, jog turi problemų su spaudimu, todėl kviesis greitąją medicinos pagalbą ir policiją, sakė, kad jai negera. Liudytojas J. K., taip pat tuo metu dirbęs kartu su nukentėjusiąja, patvirtino, kad D. išlaipinus kaltinamąjį iš troleibuso, vaikinas, tuo metu vilkėjęs juodos ar pilkos spalvos striukę, ant jos šaukė, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, ir galiausiai koja spyrė vieną kartą D. į dešinę ranką ir į dešinę krūtinės pusę, po ko D. rankomis užsiėmė už dešinės pusės krūtinės ir už dešinio šono, o vaikinas, spyręs D., ir jo draugas, pabėgo. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl to, kad kaltinamasis nebuvo atsižymėjęs bilietėlio, patvirtino ir liudytojos R. I. bei V. L.. Abi liudytojos teigė girdėjusios, kaip nukentėjusioji sakė kitiems kontrolieriams, kad vienas iš vaikinų jai įspyrė, o liudytoja V. L. taip pat teigė girdėjusi kažkokį trenksmą, po kurio matė abu vaikinus nubėgant nuo autobusiuko. Tai, kad kaltinamasis įspyrė nukentėjusiajai, patvirtina ir kartu su kaltinamuoju buvusio jo draugo, liudytojo A. K. parodymai, kad kontrolierei bandant A. vestis iki autobusiuko, kad patikrintų jo amžių, šis jai įspyrė, o po įvykio su A. kalbant apie tai, jo A. klausė „ar gerą įspyriau?“.

Vaizdo įrašų medžiagoje taip pat užfiksuota, kaip nukentėjusioji išlaipina kaltinamąjį iš troleibuso, po ko matyti, kaip kaltinamasis ir su juo buvęs vaikinas pabėga nuo autobusiuko ir girdima, kaip nukentėjusioji savo kolegoms pasako, kad vienas iš vaikinų jai spyrė iš kojos. Vėliau matoma ir tai, kad nukentėjusioji apie įvykį praneša policijos pareigūnams, nurodydama, kad bandė iš troleibuso išlaipinti bilietėlio neturėjusį vaiką, tačiau šis maždaug prieš 10 minučių jai įspyrė iš kojos tiesiai palei širdį, dėl ko ji vos kvėpuoja, jai sukilęs spaudimas. Girdėti, kaip liudytojas J. K. patvirtina matęs, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodo ir atvykusiems policijos pareigūnams.

Tai, kad prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą vartojo būtent A. K., patvirtina policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, o taip pat ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose matyti, jog nukentėjusioji D. Ž. iš bendrų veido bruožų, plaukų bei akių, o liudytojas J. K. iš bendrų veido bruožų ir akių, atpažino A. K., kaip asmenį, 2023 m. balandžio 2 d. spyrusį nukentėjusiajai D. Ž. ir sukėlusį jai fizinį skausmą. Kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo prieš ją vartoto smurto buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog 2023 m. balandžio 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kaltinamajam spiriant nukentėjusiajai į žastą, D. Ž. galėjo patirti sąlyginai nedidelės energijos traumą kietu buku daiktu, ir tai neabejotinai galėjo jai sukelti fizinį skausmą, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, kad po spyrio į dešinį žastą, nukentėjusioji buvo susiėmusi už krūtinės, sakė, kad jai skauda, kad jai sukilo spaudimas, ji blogai jaučiasi. Suduoti smūgiai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė fizinį skausmą ir tai buvo A. K. neteisėto, pavojingo elgesio pasekmė.

Ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartotas viešoje vietoje, matant tiek nukentėjusiosios kolegoms, tiek ir troleibuso keleiviams. Liudytojai nurodė, kad tokie kaltinamojo A. K. veiksmai jiems buvo nepriimtini, sukrėtė juos psichologiškai, sukėlė pasipiktinimą, sutrikdė kontrolierių darbą, kadangi dėl įvykio buvo kviečiama policija bei greitoji medicinos pagalba. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai – fizinio smurto vartojimas, buvo ne tik įžūlūs – jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bet ir sukėlė realias pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką.

Kaltinamasis, nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau jau paauglys, pakaltinamas, lankantis ugdymo įstaigą ir turintis suvokimą apie visuotinai priimtinas elgesio ir moralės normas, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys – spyris nukentėjusiajai į žastą, visa tai darant viešoje vietoje, matant šalia buvusiems kitiems asmenims, yra akivaizdžiai nederamas elgesys, pažeidžiantis visuotinai priimtinas elgesio taisykles, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir galintis sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai jis spyrė todėl, jog ši neatidavė jam bilietėlio, visaip jį vadino, tai rodo, kad asmuo norėjo taip elgtis ir bendrais bruožais numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Aptarti kaltinamojo veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius tyčinio fizinio skausmo sukėlimo vartojant fizinį smurtą bei viešosios tvarkos sutrikdymo požymius, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis, kai vartojamas fizinis smurtas, apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir pasekmes, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnį.

A. K. buvo kaltinamas viešąją tvarką sutrikdęs įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais. Įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais kaltinime įvardijamas necenzūrinių žodžių vartojimas ir fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismų praktikoje smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešoje vietoje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį, tačiau vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020), o ne fizinio smurto naudojimas. Byloje nėra duomenų, kad savo veiksmais kaltinamasis būtų apskritai gadinęs kokį nors turtą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes iš veikos aplinkybių šalintina aplinkybė, kad jis viešąją tvarką bei rimtį sutrikdė ir vandališkais veiksmais. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, nes byloje pripažinta, kad kaltinamasis viešąją rimtį ir tvarką sutrikdė įžūliais veiksmais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad A. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, 17 metų amžiaus. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas, nusikalto neatlikęs bausmės, neišnykus teistumui, taip pat baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes iš parduotuvių, baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 45–67). Kaltinamasis gydosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre (2 t., b. l. 104), taip pat konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2019 m. birželio 20 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (F10.2) (2 t., b. l. 96), tačiau 2023 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistės išvadoje Nr. 104MS-59/2023 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių medicininių duomenų, jog A. K. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Dėl jam nustatytų sutrikimų (žalingas kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, hiperkinezinis bei socializuoto elgesio sutrikimai) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 114), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, atsižvelgiama į tai, kad A. K. gyvena su abiem tėvais ir jaunesniu broliu. Šeima gyvena dviejų kambarių būste, butas su visais patogumais, tvarkingas. A. K. gyvena viename kambaryje su jaunesniu broliu. Šeimos narių tarpusavio santykiai darnūs. Tėvai šeimoje augančiais vaikais rūpinasi. Visa šeima kartu važiuoja pas senelius, taip pat bendrauja su kitais giminaičiais. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai šeima žinoma nuo 2019 m. balandžio 4 d., kuomet buvo gauta informacija dėl gatvėje tarp nepilnamečių kilusio konflikto, kuriame dalyvavo ir A. K.. A. K. anksčiau dažniau įsitraukdavo į nusikalstamas veikas, kuomet berniukas negrįždavo namo sutartu laiku, tėvai jo ieškodavo patys, neradę kreipdavosi į policiją. Tėvai dėl netinkamo vaiko elgesio kreipėsi specialistų (psichologo, psichiatro) pagalbos, geranoriškai bendrauja su A. K. lankoma mokykla ir anksčiau šeimai pagalbą teikusiais socialinių paslaugų centro darbuotojais. Vaiko tėvams dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams Kauno miesto VTAS administracinė atsakomybė taikyta nebuvo.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad A. K. turi draugų, tačiau su bendraamžiais draugiški santykiai dažniausiai būna trumpalaikiai. Šiuo metu vaikinas neformaliojo ugdymo veikloje nedalyvauja, laisvalaikį leidžia su šeima, draugais, mėgsta klausytis muzikos. Iš (duomenys neskelbtini) A. K. charakteristikos matyti, kad A. K. pamokas lanko nereguliariai, jeigu atvyksta, neišbūna iki galo. Mokinys pamokų metu išeina iš klasės vidury pamokos, dažnai būna nedrausmingas, neatidus, pamokų metu kalba telefonu. Dažnai mokinys išeidamas išsiveda ir kitus mokinius. Mokinys labai uždaras, nebendrauja nei su klasės mokytojais, nei su mokiniais. Bendrauja su kitų klasių mokiniais, linkusiais pažeidinėti taisykles. A. kitus mokyklos mokinius, ypač jaunesnius, moko žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, vėlavimas į mokyklą, mokyklinės aprangos nedėvėjimas ar striukės nenusivilkimas pamokų metu. Mokykloje buvo jaunesnės klasės tėvų nusiskundimų dėl grasinimų fiziškai susidoroti su mokiniu. A. tėvai apie tai buvo informuoti. Mokinys linkęs meluoti, negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. A. tėvai domisi sūnaus elgesiu, padeda sūnui atlikti užduotis namuose. Tėvai deda pastangas, kad sūnus baigtų mokyklą. Pats A. neturi motyvacijos mokytis. Mokinys neturi uniformos, ignoruoja mokytojų pastabas ir prašymus laikytis taisyklių, dažnai neturi mokymosi priemonių.

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. MT 255-25 pažymėta, kad A. K. buvo atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, elgesio ir bendrieji mokymosi sutrikimai. Rekomenduota pritaikyti bendrąsias pagrindinio ugdymo programas, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalbą.

Iš 2023 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistės išvados Nr. 104MS-59/2023 matyti, kad iš pateiktų medicininių dokumentų (UAB „Saulės šeimos medicinos centro“ PSC ambulatorinė asmens sveikatos istorija, LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorija, Respublikinio priklausomybės ligų centro pateikta informacija), sužinota, kad A. K. nuo 2019 m. sausio mėn. reguliariai konsultuojamas vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nustatyti ribiniai intelektiniai gebėjimai, gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl tabako, alkoholio vartojimo, priklausomybės alkoholiui sindromo, nustatytas hiperkinezinis elgesio sutrikimas, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas.