- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2-2033-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28743-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovei Agnei Urnavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei G. V. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės G. V. dėl Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N12/1333 nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, skirtų socialinio būsto nuomai, esančių (duomenys neskelbtini).
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1333; iškeldinti atsakovę G. V. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdomos patikėjimo teise ir esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
3. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir ginčo Butą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2019 m. gegužės 13 d. Savivaldybės administracija gavo V. S. prašymą skirti kitą savivaldybės būstą vietoje šiuo metu nuomojamo kambario, adresu (duomenys neskelbtini), arba iškeldinti atsakovę iš ginčo Buto ir skirti V. S. šeimai visą dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad atsakovė girtauja, naktimis neleidžia jos šeimai miegoti, gąsdina vaikus bei grasina pačiai V. S.. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ reaguodama į gautą informaciją, siūlė V. S. apsigyventi kitose patalpose, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau V. S. šių patalpų atsisakė, kadangi gretimame bloko tipo kambaryje gyveno kita romų tautybės šeima. V. S. taip pat buvo informuota ir apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, nuomojantis būstą privačioje rinkoje. Tačiau V. S. teigimu, susirasti nuomai tinkamą butą privačioje rinkoje jai yra sudėtinga dėl romų tautybės. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” darbuotojai lankėsi pas atsakovę, kalbėjosi su atsakove dėl jos elgesio V. S. šeimos atžvilgiu.
8. Ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Verkių policijos nuovadą, prašydama informuoti dėl V. S. skundų dėl Bute gyvenančios atsakovės veiksmų, viešosios tvarkos pažeidimų ar kitokio netinkamo elgesio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas informavo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, kad V. S. dėl atsakovės elgesio į policiją kreipėsi ne kartą: 2019 m. balandžio 30 d. komisariate registruotas pranešėjos V. S., pareiškimas ROIK 0119000213671, 2019 m. gegužės 3 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000218630, 2019 m. gegužės 31 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000273897, 2019 m. lapkričio 2 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000592167, 2019 m. lapkričio 30 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000645717, 2020 m. kovo 10 d. registruotas pranešimas ROIK 0120000128545, 2020 m. gegužės 6 d. registruotas pranešimas ROIK0120000236507, 2020 m. gegužės 12 d. registruotas pranešimas ROIK 0120000247303.
9. 2020 m. gegužės 11 d. ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ gavo Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. birželio 10 d. V. S. šeimai taikoma atvejo vadyba, o nuo 2019 m. birželio 18 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, ir (ar) atkūrimo) paslaugos Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ informuota, kad 2020 m. gegužės 5 d. V. S. telefonu susisiekė su socialine darbuotoja bei paprašė ją palydėti į jai priklausantį socialinio būsto kambarį. Moters teigimu, dėl kaimynės G. V. neadekvataus elgesio, ji negali pakliūti į butą. Socialinė darbuotoja nedelsiant su V. S. nuvyko į Butą ir V. S. bandant pakliūti į jai priklausantį kambarį, V. S. iš atsakovės G. V. sulaukė grasinimų ją nužudyti. Moteris buvo agresyviai nusiteikusi, vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktinei situacijai aštrėjant, buvo nuspręsta kviesti policijos pareigūnus. Tačiau dėl šalyje tuo metu paskelbto karantino bei policijos pareigūnams pranešus, kad, jei šiuo metu pavojus gyvybei negresia, jie neatvyks, V. S. policijai raštu pateikė įvykio pranešimą. V. S. teigimu, gyvendama šiame bute, ji nuolat patiria baimę bei įtampą, atsakovė G. V. nuolat triukšmauja ir būna neblaivi. Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto socialinės paramos centras pažymėjo, kad atsižvelgiant į esamą V. S. šeimos situaciją, iškyla grėsmė vaikų saugumui.
10. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės tendencingą netinkamą bei agresyvų elgesį greta gyvenančių asmenų atžvilgiu patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad ir 2017 m. bei 2018 m. buvo gauti pranešimai dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio kitų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio (girtavimo, agresyvaus elgesio, įžeidinėjimų) yra pažeidžiamos mažamečių vaikų teisės į saugią aplinką, kyla grėsmė jų saugumui, ko pasekoje jie negali gyventi išnuomotame būste. Remiantis nurodytu, ieškovė daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos būtinos sąlygos bei teisiniai pagrindai nutraukti Sutartį ir iškeldinti atsakovę iš Buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė G. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Atsakovė nurodė, kad ji su savo sutuoktiniu A. G. ir V. S. 6 asmenų šeima gyvena viename dviejų kambarių bute. Jie naudojasi 18,70 kv. m. kambariu, o V. S. šeima – 12,87 kv. m patalpomis. Virtuve, koridoriumi, tualetu bei vonia naudojasi bendrai. Atsakovės teigimu, konfliktinė situacija yra pačios ieškovės buvo užprogramuota iš anksto, kai 2019 m. kovo 5 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis su V. S.. Pastarosios 6 asmenų šeimai buvo suteiktos akivaizdžiai per mažos patalpos, t. y. 12,87 kv. m., todėl V. S. siekia visais įmanomais būdais pasigerinti savo gyvenimo sąlygas. Ji nuolatos kelia konfliktus, šmeižia atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams, nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus. Tas faktas, kad V. S. dėl jos ne kartą kreipėsi į policiją, atsakovės vertinimu, savaime neįrodo, jog atsakovės elgesys buvo netinkamas. Atsakovei nėra pritaikyta jokia nuobauda ar dėl jos veiksmų kaip nors kitaip konstatuotas koks nors pareiškėjos ar jos šeimos narių teisų pažeidimas.
13. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didelė V. S. šeima nuolatos užima bendrąsias patalpas, tuo apsunkindami atsakovės galimybes jomis naudotis. Realiai iš bendros virtuvės atsakovė su vyru buvo išprašyti ir negalėjo ja naudotis, nors ten buvo visa atsakovei priklausanti įranga - baldai, viryklė, šaldytuvas. Galiausiai, šaldytuvą ir viryklę V. S. šeima sugadino. Be to, V. S. šeimos netinkamu elgesiu buvo nepatenkinti ir kiti namo gyventojai. Atsakovės teigimu, pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog atsakovė pažeidė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1333 ir netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas gyventi V. S. ir jos šeimai.
14. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė dubliką, kuriame teigia, kad skirtingai nei nurodo atsakovė G. V. teismui pateiktame atsiliepime, nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė sudarė neįmanomas sąlygas gyventi kitai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomininkei V. S. bei jos nepilnamečiams vaikams. Šį faktą nepaneigiamai patvirtina ta aplinkybė, kad V. S. kartu su vaikais šiuo metu glaudžiasi pas pažįstamus. Įvertinus šią aplinkybę, atsakovės teiginiai, kad pati V. S. kelia konfliktus, vertintini kaip nepagrįsti. Juo labiau, ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė teismui nė vieno jos atsiliepime nurodytus teiginius pagrindžiančio įrodymo.
15. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio kitų asmenų atžvilgiu policijai buvo teikti pareiškimai ir anksčiau, t. y. juos teikė kiti asmenys, dar prieš V. S. apsigyvenant ginčo bute. Nagrinėjamu atveju teikiant ieškinį teismui dėl atsakovės iškeldinimo būtent ir yra ginamos kitų asmenų teisės, negana to – mažamečių bei nepilnamečių vaikų. Dėl atsakovės elgesio V. S. bei jos vaikų atžvilgiu, tiek V. S., tiek ir jos vaikai negali gyventi jiems teisėtai suteiktame būste. Maža to, Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto socialinės paramos centras nurodė, kad dėl atsakovės elgesio kyla grėsmė V. S. vaikų saugumui. Vaikai, gyvendami ginčo bute, jautė įtampą bei baimę.
Atsiliepimas
16. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodo, jog vien tas faktas, kad V. S. dėl atsakovės ne kartą kreipėsi į policiją, savaime neįrodo, jog pastarosios elgesys buvo netinkamas. Atsakovei G. V. nėra pritaikyta jokia administracinė nuobauda, dėl jos veiksmų taip pat nėra konstatuotas koks nors V. S. ar jos šeimos narių teisų pažeidimas, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas,
17. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. G. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
18. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-04-14 įsakymu Nr. A30-1111, buvo išnuomotos O. M. (vienai gyventi). Kartu ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-05-28 pranešimas patvirtina, atsakovė konfliktavo ir su ankstesne kambario nuomininke O. M.. Be to, atsakovei buvo siūloma keltis gyventi į kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė atsisakė.
19. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai nurodė, kad atsakovė G. V. apie 30 metų serga psichikos liga - paranoidine šizofrenija. Ši diagnozė, atsakovės atstovo vertinimu, paaiškina atsakovės poelgį tam tikrose situacijose.
20. Tretysis asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove kartu gyvena jau 8 metus. Su V. S. ir jos vyru nei tretysis asmuo, nei atsakovė nekonfliktavo. Pati V. S. į svečius kviesdavosi romų tautybės draugus, kurie bute rūkydavo, triukšmaudavo. V. S. su savo vyru nuolat būdavo užėmę virtuvę, todėl tretysis asmuo su atsakove virtuvėje beveik nesilankydavo. Be to, V. S. nuolat be jokios priežasties kviesdavo policiją
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. L. (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja) paaiškino, kad tarp atsakovės ir V. S. nuolat kildavo konfliktai. Dėl susiklosčiusios situacijos liudytoja 2020 m. liepos mėnesį buvo atvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, butas buvo visiškai nuniokotas, prirūkytas, spynos išlaužytos, el. viryklė sudaužyta. Atsakovė aiškino, kad čia viskas priklauso jai ir niekas neturi teisės naudotis virtuve, kad ji jokios kaimynystės su V. S. ir jos šeima neves, neleis V. S. naudotis el. virykle, kurią ir pati atsakovė G. V. sudaužė. Atsakovė šaukė, rėkė, elgėsi neadekvačiai, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo tarpu V. S. nėra piktybiška. Ji labai rūpinasi savo vaikais.
22. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė) nurodė, kad nuo 2019-06-10 V. S. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarp atsakovės ir V. S. nuolat kildavo konfliktai. Dėl susiklosčiusios situacijos liudytoja 2020 m. liepos mėnesį buvo atvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, butas buvo visiškai nuniokotas, prirūkytas, spynos išlaužytos, el. viryklė sudaužyta. Atsakovė aiškino, kad čia viskas priklauso jai ir niekas neturi teisės naudotis virtuve, kad ji jokios kaimynystės su V. S. šeima neves. Atsakovė šaukė, rėkė, elgėsi neadekvačiai, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Liudytojos nuomone, vaikai tokiose sąlygose tikrai gyventi negali. Pati V. S. nėra piktybiška. Ji labai rūpinasi savo vaikais.
23. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja) paaiškino, kad nuo 2019-06-10 V. S. šeimai taikoma atvejo vadyba. V. S. nuolat skundėsi savo kaimyne G. V., jos elgesiu. 2020-05-05 V. S. telefonu susisiekė su liudytoja bei paprašė ją palydėti į jai priklausantį socialinio būsto kambarį. Moters teigimu, dėl kaimynės G. V. neadekvataus elgesio, ji negali pakliūti į butą. Liudytoja su V. S. nuvyko į butą ir V. S. bandant pakliūti į jai priklausantį kambarį, V. S. iš G. V. sulaukė grasinimų, nuolatinių įžeidinėjimų. Tuo metu atsakovė buvo agresyviai nusiteikusi, vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktinei situacijai aštrėjant, buvo nuspręsta kviesti policijos pareigūnus. Tačiau dėl šalyje tuo metu paskelbto karantino bei policijos pareigūnams pranešus, kad, jei šiuo metu pavojus gyvybei negresia, jie neatvyks, V. S. policijai raštu pateikė įvykio pranešimą. Liudytojos teigimu, V. S. skundėsi, kad, gyvendama šiame bute, nuolat patiria baimę bei įtampą, atsakovė G. V. nuolat triukšmauja ir būna neblaivi. Tuo tarpu pati V. S. yra tvarkinga moteris, labai rūpinasi savo vaikais.
24. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad nuo pat gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pradžios, tarp atsakovės ir liudytojos kilo konfliktai. Dėl kaimynės G. V. neadekvataus elgesio, 2020-05-05 ji negalėjo pakliūti į butą. Tuomet ji susisiekė su socialine darbuotoja bei paprašė ją palydėti į jai priklausantį socialinio būsto kambarį. Socialinė darbuotoja su V. S. nuvyko į butą ir V. S. bandant pakliūti į jai priklausantį kambarį, liudytoja iš atsakovės G. V. sulaukė grasinimų ją nužudyti. Liudytoja taip pat paaiškino, kad atsakovė nuolat girtavo, jos ir jos mažamečių vaikų atžvilgiu elgėsi agresyviai, ją įžeidinėjo, tyčiojosi bei grasino. Siekdama apsaugoti save ir savo nepilnamečius vaikus, ji iš buto išsikraustė ir šiuo metu gyvena pas pažįstamus.
25. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. paaiškino, kad atsakovę pažįsta jau 30 metų. Atsakovė G. V. yra draugiška, bei geranoriška moteris. Apie ją nieko blogo negali pasakyti. Atsikrausčius V. S. ir jos šeimai, pas juos pradėjo lankytis romų tautybės žmonės. Prie laiptinės nuolat stovėjo 4 vaikiški vėžimėliai. Tai tiek pačiai liudytojai, tiek ir kitiems namo kaimynams labai nepatiko.
26. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. J. nurodė, kad atsakovę pažįsta jau 30 metų. Atsakovė G. V. yra draugiška, geranoriška, bei bendraujanti moteris, ja galima pasitikėti. Tačiau atsikrausčius V. S. šeimai, laiptinėje atsirado vežimėliai, baldai, pastoviai atvažiuodavo policija.
27. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad atsakovė G. V. yra rami, gera moteris. Apie ją nieko blogo negali pasakyti. Tačiau atsikrausčius V. S. šeimai, laiptinėje atsirado betvarkė, stovėjo baldai, vaikiški vežimėliai. Namas visiškai pasikeitė.
28. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja S. Š. (Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytoja) nurodė, kad atsakovei G. V. yra nustatyta lėtinė progresuojanti psichikos liga paranoidine šizofrenija. Šia liga atsakovė serga apie 30 metų. Stacionare gydėsi dažnai. Paskutinį kartą gydyta 2021 m. liepos mėn. Atsakovė taip pat yra linkusi nutraukti vaistų vartojimą, t. y. medikamentinį gydymą, todėl tokie paūmėjimai yra tokie dažni. Jeigu atsakovė lankytų dienos stacionarą, tai šie psichikos ligos simptomai būtų blėstantys, ne tokie intensyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 minėtas socialinis būstas buvo perduotas ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 2012 m. rugpjūčio 10 d. su atsakovė G. V. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1333, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas kambarys Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė ir jos sutuoktinis.
30. Ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1333 ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš nurodyto socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje numatytu pagrindu – dėl netinkamo elgesio kitų kartu gyvenančių asmenų atžvilgiu.
31. 2012 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N12/1333 15 punkte numatyta nuomininko pareiga butu naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir ar naudotojų teisės bei interesai.
32. Sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas reglamentuoja CK 6.611 straipsnis, numatantis, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi nuomininko pareiga butu/gyvenamosiomis patalpomis naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų kartu gyvenančių asmenų teisės bei interesai – viena iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
33. Kaip patvirtina bylos medžiaga, tarp ieškovės ir atsakovės ginčas kilo iš esmės tuomet, kai Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016-2019 metų programos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-410, pagrindu, buvo suteiktas socialinis būstas V. S.. Minėtoji programa numato, kad savivaldybė suteikia gyvenamąsias patalpas romų šeimoms, norinčioms išsikelti iš Kirtimų taboro, arba skiria iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų būsto nuomos dalies kompensacijoms iš privataus sektoriaus asmenų. Taigi, 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1964, 2019 m. kovo 5 d. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT19/0315 su V. S.. Šia sutartimi V. S. šeimai (jai ir trims jos nepilnamečiams vaikams) laikinai buvo išnuomotas kambarys ginčo Bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), t. y. V. S. buvo apgyvendinta tame pačiame bute, kur gyvena atsakovė.
34. Įsikėlus V. S. į Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovės prasidėjo nesutarimai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. 2019 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu skirti jai kitą savivaldybės būstą vietoje šiuo metu nuomojamo kambario, adresu (duomenys neskelbtini), arba iškeldinti atsakovę iš ginčo Buto ir skirti jos šeimai visą dviejų kambarių butą adresu, (duomenys neskelbtini). Prašyme V. S. nurodė, kad atsakovė girtauja, naktimis neleidžia jos šeimai miegoti, gąsdina vaikus bei grasina pačiai V. S.. Ieškovė reaguodama į gautą prašymą, siūlė V. S. apsigyventi kitose patalpose, tačiau pastaroji atsisakė, nes siūlomo būsto kaimynystėje, jau gyveno kita romų tautybės šeima, o pasinaudoti privačių nuomotojų paslaugomis V. S. negali, dėl prieštaringo požiūrio į romų tautybės asmenis. Ieškovė dėl susiklosčiusios padėties lankėsi pas atsakovę, kalbėjosi su ja dėl jos elgesio V. S. šeimos atžvilgiu, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.
35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Verkių policijos nuovadą, prašydama informuoti dėl V. S. skundų dėl Bute gyvenančios atsakovės veiksmų, viešosios tvarkos pažeidimų ar kitokio netinkamo elgesio. Iš 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pranešimo Nr. 1.35-20/2052 matyti, kad V. S. dėl atsakovės elgesio į policiją kreipėsi ne kartą: 2019 m. balandžio 30 d. komisariate registruotas pranešėjos V. S., pareiškimas ROIK 0119000213671, 2019 m. gegužės 3 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000218630, 2019 m. gegužės 31 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000273897, 2019 m. lapkričio 2 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000592167, 2019 m. lapkričio 30 d. registruotas pranešimas ROIK 0119000645717, 2020 m. kovo 10 d. registruotas pranešimas ROIK 0120000128545, 2020 m. gegužės 6 d. registruotas pranešimas ROIK0120000236507, 2020 m. gegužės 12 d. registruotas pranešimas ROIK 0120000247303. Minėti pranešimai registruoti būtent dėl to, kad atsakovė būdama neblaivi triukšmauja, konfliktuoja, elgiasi nepagarbiai V. S. ir jos šeimos narių atžvilgiu, grasina su V. S. fiziškai susidoroti. Taigi per nepilnus gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), metus, V. S. net aštuonis kartus dėl atsakovės netinkamo elgesio kreipėsi į policiją. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė.
36. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-05-11 ieškovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2020-05-05 V. S. telefonu susisiekė su socialine darbuotoja bei paprašė ją palydėti į jai priklausantį socialinio būsto kambarį. Moters teigimu, dėl kaimynės G. V. neadekvataus elgesio, ji negali pakliūti į butą. Nedelsiant socialinė darbuotoja su V. S. nuvyko į Butą ir V. bandant pakliūti į jai priklausantį kambarį, V. S. iš G. V. sulaukė grasinimų ją nužudyti. Moteris buvo agresyviai nusiteikusi, vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktinei situacijai aštrėjant, nuspręsta kviesti policijos pareigūnus, tačiau dėl šalyje tuo metu paskelbto karantino bei policijos pareigūnams pranešus, kad, jei šiuo metu pavojus gyvybei negresia, jie neatvyks, V. S. policijai raštu pateikė įvykio pranešimą. V. S. teigimu, gyvendama šiame bute, nuolat patiria baimę bei įtampą, atsakovė G. V. nuolat triukšmauja ir būna neblaivi. Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto socialinės paramos centras pažymėjo, kad atsižvelgiant į esamą V. S. šeimos situaciją, iškyla grėsmė vaikų saugumui. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, t. y. pati V. S., Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos, bei Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė.
37. Teismo posėdžio metu apklaustos Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos taip pat nurodė, jog pati atsakovė joms yra pasakiusi, kad atsakovė jokios kaimynystės su V. S. šeima neves ir padarys viską, kad V. S. ir jos šeima šiame Bute negyventų.
38. Pažymėtina, kad atsakovės tendencingą netinkamą bei agresyvų elgesį greta gyvenančių asmenų atžvilgiu patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-05-28 pranešimas, kuriame nurodyta, kad ir 2017 m. bei 2018 m. buvo gauti pranešimai dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio kitų asmenų atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-04-14 įsakymu Nr. A30-1111, buvo išnuomotos O. M. (vienai gyventi), tačiau atsakovė, remiantis aukščiau minėtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019-05-28 pranešimu, konfliktavo ir su šia kambario nuomininke, t. y. O. M. ir jos draugu D. L.. Taigi dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio greta gyvenančių asmenų atžvilgiu policijai buvo teikiami pareiškimai ir anksčiau, t. y. juos teikė kiti, dar prieš V. S. apsigyvent ginčo Bute, kartu su atsakove gyvenantys asmenys.
39. Galiausiai, faktą, kad atsakovė sudarė neįmanomas sąlygas V. S. šeimai gyventi Bute, patvirtina ir ta aplinkybė, jog V. S. ir jos šeima, turėdama teisę gyventi išnuomotame ginčo būste, šiuo metu gyvena kitur, t. y. pas pažįstamus.
40. Nagrinėjamu atveju taip pat ypač svarbu tai, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio (girtavimo, agresyvaus elgesio, įžeidinėjimų) yra pažeidžiamos mažamečių vaikų teisės į saugią aplinką, kyla grėsmė jų saugumui, ko pasekoje jie negali gyventi išnuomotame būste.
41. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
42. Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog atsakovė nesilaikė 2012 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N12/1333 15 punktu prisiimto įspareigojimo nepažeisti kitų kartu gyvenančių asmenų teisių ir interesų. Atsakovė netinkamu, bei agresyviu elgesiu tikėtinai sudarė neįmanomas sąlygas gyventi ginčo Bute V. S. ir jos šeimai, ko pasekoje V. S. su savo šeima buvo priversta išsikraustyti gyventi kitur, t. y. pas pažįstamus.
43. Kaip matyti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio išdėstytų paaiškinimų, atsakovė savo nesutikimą su ieškovės pateiktu ieškiniu grindžia tuo, jog dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp atsakovės ir V. S. yra kalta pati ieškovė. Atsakovės teigimu, V. S. 6 asmenų šeimai buvo suteiktos akivaizdžiai per mažos patalpos, t. y. 12,87 kv. m., todėl ji siekia visais įmanomais būdais pasigerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės dėstoma pozicija, kadangi, kaip jau minėta, dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio greta gyvenančių asmenų atžvilgiu policijai buvo teikiami pareiškimai jau ir anksčiau, t. y. juos teikė kiti, dar prie V. S. apsigyvent ginčo Bute, kartu su atsakovė gyvenantys asmenys, todėl akivaizdu, atsakovės netinkamas bei agresyvus elgesys greta gyvenančių asmenų atžvilgiu yra tendencingas, pasikartojantis. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, V. S. šeimai kambarys ginčo Bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas laikinai, t. y. iki tol, kol atsiras V. S. ir jos šeimai tinkamas socialinis būstas.
44. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2018-10-18 ir 2018-11-08 vykusiuose ieškovės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžiuose buvo priimti nutarimai siūlyti atsakovei apžiūrėti savivaldybės vieno kambario būstus, esančius adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 12 d. bei 2018 m. spalio 22 d. ieškovė siuntė atsakovei pasiūlymus dėl būstų apžiūrėjimo. Tačiau atsakovė atsisakė keltis į šias jai siūlomas gyvenamąsias patalpas. Svarbu ir tai, jog pati atsakovė 2019-07-16 prašymu, t. y. V. S. jau gyvenant ginčo Bute, prašė ieškovės skirti jai kitas gyvenamąsias patalpas vietoje šiuo metu nuomojamų patalpų. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė siuntė atsakovei pasiūlymą dėl vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo. Tačiau atsakovė dėl neaiškių priežasčių atsisakė keltis ir į šias jai siūlomas gyvenamąsias patalpas, taip išvengiant konfliktų su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis. Taigi atsakovės teiginys, jog dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp atsakovės ir V. S. yra kalta pati ieškovė, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
45. Dėl atsakovės argumento, jog jai yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, kas atsakovės nuomone, paaiškina jos poelgius tam tikrose situacijose, teismas visų pirma norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kaip jau minėta, atsakovei ne kartą buvo siūloma apžiūrėti vieno kambario būstus, kur atsakovė galėtų gyventi viena ir taip išvengti konfliktų su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, tačiau atsakovė visus kartus atsisakydavo. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytoja, atsakovė yra linkusi nutraukti vaistų vartojimą, t. y. medikamentinį gydymą, todėl psichikos paūmėjimai (atkryčiai) yra tokie dažni. Atsakovė taip pat turi teisę lankyti dienos stacionarą, tačiau ji to nedaro. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojos teigimu, jeigu atsakovė lankytų dienos stacionarą, tai psichikos ligos simptomai būtų blėstantys, ne tokie intensyvūs. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė dėl jai diagnozuotos psichikos ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taigi teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovei yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį ir nepažeidinėti kitų kartu gyvenančių asmenų teisių bei interesų.
46. Dėl atsakovės teiginio, jog V. S. šeimos netinkamu elgesiu yra nepatenkinti kiti namo gyventojai, teismas pastebi, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti namo gyventojai, t. y. liudytojai R. B., L. J. ir V. P., paaiškino, jog jie apskritai yra nepatenkinti romų tautybės žmonių intergracija ir nesutinka, jog šie žmonės gyventų jų name. Byloje apklausti liudytojai nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė V. S. ir jos šeimos netinkamas elgesys. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog į ginčo Butą atsikrausčius V. S. šeimai, namo laiptinėje atsirado baldai, vaikiški vežimėliai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog V. S. ir jos šeimos elgesys buvo netinkamas, todėl šis atsakovės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
47. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti būsto sąvoka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. birželio 16 d. didžiosios kolegijos sprendimo Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207). Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 35). Apibendrinus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu. Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima ir apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.
49. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Atsakovė G. V. bute gyvena apie 30 metų, nuo pat namo, kuriame yra ginčo Butas, statybos pabaigos, kito būsto atsakovė neturėjo ir neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra vertintinas kaip atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas. Tačiau toks ribojimas gali būti pateisinamas egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms.
50. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už tokį nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo apsisprendimą kiekvienu konkrečiu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).
52. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė netinkamu bei agresyviu elgesiu greta gyvenančių asmenų atžvilgiu sudarė neįmanomas sąlygas gyventi ginčo Bute V. S. ir jos šeimai, ko pasekoje V. S. su savo šeima buvo priversta išsikraustyti gyventi kitur ir šiuo metu gyvena pas pažįstamus. Teismo vertinimu, tai sudaro teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir taikyti teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, iškeldinant atsakovę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės socialiniai darbuotojai ne kartą lankėsi pas atsakovę, kalbėjosi su atsakove dėl jos elgesio V. S. šeimos atžvilgiu. Tačiau tai jokių rezultatų nedavė. Dar daugiau, atsakovės netinkamas bei agresyvus elgesys greta gyvenančių asmenų atžvilgiu yra tendencingas, pasikartojantis, kadangi, kaip byloje nustatyta, dėl atsakovės agresyvaus, įžeidžiančio elgesio greta gyvenančių asmenų atžvilgiu policijai buvo teikiami pareiškimai jau ir anksčiau, t. y. juos teikė kiti, dar prieš V. S. apsigyvent ginčo Bute, kartu su atsakovė gyvenantys asmenys. Atsakovei taip pat ne kartą buvo siūloma apžiūrėti vieno kambario būstus, kur atsakovė galėtų gyventi viena ir taip išvengti konfliktų su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, tačiau atsakovė visus kartus dėl neaiškių priežasčių atsisakydavo. Taigi byloje nustačius, kad atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, teismas spendžia, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra proporcinga priemonė. Teismo vertinimu, atsakovės teisė į būstą negali būti priešpastatoma kitų asmenų teisėms į jų būsto neliečiamybę ir normalų naudojimąsi savo būstu.
53. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra taip pat pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; socialinė parama neturi virsti privilegija. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas „Dėl teisės į socialinį būstą“). Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovė teismo metu, atsakovė turi sutuoktinį bei pilnametį sūnų, kurie taip pat turi pareigą remti atsakovę ne tik moraliai, bet ir materialiai (CK 3.27 straipsnis, CK 3.205 straipsnis).
54. Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotus įstatymo ir sutarties pažeidimus, jų tarpusavio ryšį, kompleksiškumą, teismas daro išvadą, kad sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas šiuo atveju yra pakankamai proporcinga priemonė, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1333 ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.612 straipsnis).
55. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
57. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. Nr. (8.1)TP-20-T-2406-11983 taip pat yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
58. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“, įmonės kodas 124568293 ir atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1333.
Iškeldinti atsakovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant atsakovei G. V. kitos gyvenamosios vietos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.