Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Byla Nr. ATP-334-309/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-05-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
ATP-334-309/2014
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00494-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-334-309/20142Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00494-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskr. VPK) atstovo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo J. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30 ¹ straipsnį, paskirta 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d., 21.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,79 promilės), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir atsitrenkė į jį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, asmenys nenukentėjo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskr. VPK atstovas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą.

Mano, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nutarime konstatavo, jog priimant nutarimą atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas dirba, ūkininkauja, turi ilgametį vairavimo stažą, į tai, kad neblaivumas nedaug viršijo leistiną normą, bei į susiklosčiusias ypatingas aplinkybes dėl šeimos. Remiantis šiomis priežastimis taikė ATPK 30¹ straipsnį.

Apelianto teigimu, tai, kad J. Z. dirba ir ūkininkauja, nėra pagrindas švelninti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Nutarime įvardintos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės bei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

Nors teismas nutarime nurodė, kad J. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau 2014 m. sausio 27 d. J. Z. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, ir tai teismas turėjo vertinti kaip vieną iš sunkinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 32 straipsnyje.

Kiekvienas pilietis darydamas teisės pažeidimą turi suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencinių tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Apelianto nuomone, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Z. prašo Tauragės apskr. VPK apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą.

Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visapusiškai ir objektyviai išanalizavo byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Tauragės apskr. VPK mano, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo netinkamai taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šioje byloje yra visuma aplinkybių leidžiančių konstatuoti, kad J. Z. paskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią nuobaudą, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tai, kad J. Z. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai, kad J. Z. dirba, ūkininkauja, yra gerai charakterizuojamas, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Teismas įvertina, kad J. Z. anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau nebaustas už šiurkščių ar esant neblaiviam padarytų pažeidimų padarymą. Taip pat įvertina tai, kad J. Z. nustatytas 0,79 promilių (po paklaidos – 0,75 promilių) neblaivumas. Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad J. Z. vairavo automobilį esant išskirtinei situacijai t. y. dėl to, jog gavo pranešimą apie tai, kad dingo jo brolio sūnus ir dėl to vyko pas jį. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo Js. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai ir M. Z. mirties liudijimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad J. Z. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau yra ypatinga ir išskirtinė, bei sudaranti pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismo nuomone, šiuo atveju paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams nėra simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą J. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas