- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1811-265/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Silver star agencies“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys E. K. (E. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Silver star agencies“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius E. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus “Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai” nustatyta tvarka, paduodama pareiškimą skolininkui dėl skolos išieškojimoKlaipėdos miesto apylinkės teismas pagal kreditoriaus pareiškimą 2015 m. balandžio 30 d. išdavė teismo įsakymą dėl 10 000 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-09-30 - iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 56 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš L. K. kreditoriaus E. J. naudai.Skolininkė L. K. 2016 m. spalio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.2015 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreditoriui pasiūlė per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti skolininkui ieškinį.2015 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovo E. J. ieškinys atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo ieškinį ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. įsakymą.Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnyje numatytą pareigą ikisutartinių santykių metu elgtis sąžiningai, nes 2013 m. gegužės 11 d. atsakovė L. K. paėmė iš ieškovo 10 000,00 Eur avansą už parduodamas 113 m² ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Duomenys neskelbtini, ir raštu patvirtino, kad pinigus gavo ir įsipareigojo juos grąžinti, jeigu sandoris neįvyks dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad atsakovė ir jos sutuoktinis I. K. buvo UAB „Silver star agencies“ akcininkai, kad akcininkai įgaliojo atsakovę atstovauti bendrovę visais klausimais, susijusiais su patalpų pirkimo–pardavimo sandoriu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 ieškovui E. J. iš UAB „Silver star agencies“ buvo priteista 10 000,00 Eur suma kaip be pagrindo įgytas turtas, tuo pagrindu 2015 m. vasario 3 d. išduotas vykdomasis raštas, o kadangi UAB „Silver star agencies“ neturi jokio turto ir išieškoti nėra galimybės, prašo išieškoti iš atsakovės L. K. remdamasis tuo, kad ji asmeniškai raštiškai įsipareigojo grąžinti ginčo sumą.Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 10 000,00 Eur suma buvo paimta atstovaujant UAB „Silver star agencies“ patalpų pirkimo–pardavimo metu, veikiant kaip įgaliotam bendrovės asmeniui. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 ieškovui E. J. iš UAB „Silver star agencies“ buvo priteista 10 000,00 Eur suma kaip be pagrindo įgytas turtas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės manymu, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad tos pačios šalys apsikeitė procesine padėtimi. Nurodė, kad rašytinis pakvitavimas jau yra įvertintas kaip rašytinis įrodymas išnagrinėtoje byloje, kur buvo konstatuota, kad ginčo suma buvo perduota atsakovei L. K. kaip UAB „Silver star agencies“ darbuotojai ir pakvitavimo negalima vertinti kaip asmeninio L. K. įsipareigojimo. Taip pat pažymėjo, kad šis pateiktas ieškinys ir civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 pateiktas ieškinys skiriasi nurodytomis aplinkybėmis – tiek turto kaina, tiek sandorio sudarymo aplinkybėmis. Trečiasis asmuo E. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui E. J. iš UAB „Silver star agencies“ jau yra priteista 10 000,00 Eur suma.Trečiasis asmuo UAB „Silver star agencies“ su pareikštu ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Silver star agencies“ nėra bankrutavusi ar restruktūrizuota įmonė, ji veikia, tačiau šiuo metu jos vienintelio akcininko sprendimu veikla buvo laikinai sustabdyta dėl apyvartinių lėšų trūkumo, o atsiradus galimybei, t. y. atnaujinus veiklą, atsiskaitys su kreditoriumi (ieškovu). Pažymėjo, kad patalpos, dėl kurių buvo duodami ginčo rankpinigiai, nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „Silver star agencies“, o ne atsakovei. Taip pat pažymėjo, kad nėra atsakovės atsakomybės juridinės sudėties.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 esantys dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 ieškovui E. J. iš UAB „Silver star agencies“ buvo priteista 10 000 Eur suma kaip be pagrindo įgytas turtas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismas nurodytą sprendimą 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32-730/2015 paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-3639-794/2014 atsakove buvusi UAB „Silver star agencies“ neturi jokio turto ir nėra galimybės išieškoti, nesudaro pagrindo reikšti naują ieškinį. Be to, ieškovui jau yra išduotas vykdomasis raštas. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatavo, kad abiejose civilinėse bylose reikalavimai buvo pareikšti tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai nustatė, kad civilinės bylos Nr. e2-1128-838/2016 ir Nr. 2-3639-794/2014 yra tapačios. Pažymėjo, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje yra paduotas kitu pagrindu, nei susijusioje byloje, taip pat nesutampa bylos šalys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei L. K. iš ieškovo E. J. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui E. K. iš ieškovo E. J. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė liudytojui I. K. iš ieškovo E. J. 385,01 Eur išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį.Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimų nepatikslino, teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir argumentus bei išsakytus motyvus bylą nagrinėjant iš esmės pirmo proceso metu. Pažymėjo, kad atsakovė patalpų pirkimo–pardavimo metu veikė kaip įgaliotas bendrovės asmuo, jokių asmeninių įsipareigojimų dėl pinigų grąžinimo atsakovė L. K. nedavė. Nurodė, kad aplinkybės – tai, kad šalys bendravo, kad minėtose patalpose buvo atsakovės asmeninis biuras ir panašios aplinkybės, nepaneigia atsakovės sąžiningumo fakto, nes ieškovui nebuvo siurprizas, kad patalpos, dėl kurių kilo ginčas, buvo juridinio asmens patalpos ir tai visur buvo išviešinta. Konstatavo, kad abiejose civilinėse bylose reikalavimai buvo pareikšti tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad liudytojas I. K. patyrė 385,01 Eur išlaidų, susijusių su atvykimu iš Belgijos į teismo posėdį Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir grįžimu atgal. Atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas I. K. buvo kviestas į teismo posėdį ieškovo atstovo iniciatyva, iš ieškovo E. J. priteisė 385,01 Eur sumą liudytojui I. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pažeista pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą ir vertinti įrodymus.
12.2. Teismas neteisėtai perkėlė pareigą ieškovui kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, taikyti ir aiškinti teisės normas; pažeidė CPK 90 straipsnio nuostatas, dėl ko ieškovas nepagrįstai įpareigojamas atlyginti išlaidas, susijusias su liudytojo atvykimu į teismo posėdį; teismas visiškai neištyrė ir neįvertino bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Apelianto teiginiai, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo – nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme priimant nutartį bylą nutraukti byla neišnagrinėjama, nevertinami įrodymai, nenustatinėjami materialiniai teisiniai santykiai ir ginčas tarp šalių neišsprendžiamas, todėl teigti, jog remiantis CPK 71 straipsnio 1 dalimi, teisėja negalėjo nagrinėti bylos iš esmės po to, kai buvo priėmusi nutartį bylą nutraukti, nėra jokio teisinio pagrindo.
13.2. Apelianto argumentai dėl nemotyvuoto sprendimo taip pat nepagrįsti, nes teismas savo išvadas pagrindė ir motyvavo.
13.3. Iki šio ieškinio pateikimo teismui ieškovui buvo gerai žinoma, kad I. K. gyvena ir dirba Belgijoje. Ieškovas prašymą iškviesti liudytoją pateikė teismo posėdžio metu ir tuomet turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl privalėjo atlyginti išlaidas, susijusias su I. K. atvykimu iš Belgijos į teismo posėdį Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir grįžimu atgal.
13.4. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nurodė, jog išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir toks teismo sprendimas yra pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
Vienas iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų susijęs su argumentu, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apelianto teigimu teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Minėta norma taikytina tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylą iš esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimą jis pakartotinai nagrinėja tą pačia bylą iš esmės, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus (CPK 71 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nutraukęs civilinę bylą jos iš esmės neišnagrinėjo, t. y. nevertino įrodymų, nenustatė materialinių teisinių santykių ir ginčo tarp šalių neišsprendė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, nors apeliaciniam skunde kelia abejones dėl teisėjos L. G. šališkumo, tačiau gražinus bylą nagrinėti teisėjai L. G. iš naujo, nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad civilinę bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas.Kitas apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas susijęs su argumentu, kad teismas neteisėtai perkėlė pareigą ieškovui kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, taikyti ir aiškinti teisės normas. Apeliantas taip pat nurodo, jog sprendime paminėtas faktinių aplinkybių konstatavimas yra visiškai nemotyvuotas ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai.Šios nutarties 11 ir 12 punktuose minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, pažymėjo, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje yra paduotas kitu pagrindu nei susijusioje byloje, taip pat nesutampa bylos šalys, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu atmetė ieškinį vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinės bylos nutraukimo pagrindus. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad abiejose civilinėse bylose reikalavimai buvo pareikšti tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutarties 25 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atlikti teisinę ginčo kvalifikaciją, įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, juos tinkamai kvalifikuoti, parinkti taikytiną teisės normą, taip pat, esant būtinybei, pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio dalyką ar/ir pagrindą.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį šalių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ieškovas ieškinio reikalavimų nepatikslino, tačiau kaip jau minėta šioje nutartyje, ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos ištirti bylos aplinkybes, kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pritaikius teisės, taikytinos ginčui, normas, išspręsti šalių ginčą. Iš pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad teismas netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. teismas netyrė vienašalio L. K. sandorio sudarymo aplinkybių, šalių valios turinio, ikisutartinių santykių turinio, šalių elgesio prieš ir po sandorio sudarymo ir kitų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, taip pat nenustatė tarp šalių egzistavusio teisinio santykio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei konstatavus, kad teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis bylos nutraukimo pagrindus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
Išanalizavusi aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra nereikšminga nagrinėjamoje byloje šios nutarties priėmimo metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.