Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. B. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovui V. B. dėl 128 570,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (pasirašytinai) 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą V. B. IĮ. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 22 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimis patvirtino V. B. IĮ kreditorių finansinius reikalavimus, bendra suma – 128 570,50 Eur. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, įmonės savininkas ir vadovas nuo 2011 m. sausio 19 d. V. B..

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pripažino V. B. IĮ bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 20 str. 7 d. numatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumų, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 išaiškino, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., Nr. 3K-3-130/2011).

8. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

9. Atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti turinčiais prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.) 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad atsakovas, būdamas V. B. IĮ vadovu, netvarkė buhalterinės apskaitos, nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tokiais veiksmais dar labiau pablogindamas finansinę įmonės, kuri nuo 2016 m. pabaigos ir taip buvo nemoki, padėtį. Dėl tokio sąmoningai netinkamo įmonės valdymo V. B. IĮ negali įvykdyti savo prievolių įmonės kreditoriams, t. y. negali patenkinti kreditinių reikalavimų, kurie patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 22 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimis.

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio ar vadovo veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 str. 3 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis kartu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 str. 3 d. pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų.

11. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

12. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojama, jog bankroto byloje nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 22 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimis patvirtino V. B. IĮ 128 570,50 Eur kreditinių reikalavimų sumą, todėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sudaro 128 570,50 Eur.

13. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 128 570,50 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos 128 570,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

15. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, paliktinos galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 939 Eur, tenkinus ieškinį, valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

17. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovei bankrutavusiai V. B. individualiai įmonei, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 128 570,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų, 50 centų) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 128 570,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 939 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

2019 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.