- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-885-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02232-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- A. P., N. M., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. P., N. M., J. Š., trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Vilniaus energija“, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 2000-10-05 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 41 buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei A. P., o nuomos sutartimi Nr. 42 – J. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-24 įsakymu Nr. 30-2069 J. Š. šeimai buvo išnuomotas socialinis būstas (duomenys neskelbtini), o 2010-02-02 buto patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad J. Š. išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. P. nuomos mokesčio nemoka nuo 2007-07-01, todėl jos skola 2009-09-30 sudarė 351, 01 Lt. Be to, atsakovei nemokant už šilumos energiją, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimu iš ieškovo buvo priteista 2 781, 95 Lt skola už šilumos energiją, 5 proc. metinės palūkanos, bei 678, 00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas vykdydamas šį teismo sprendimą 2010-01-13 iš viso sumokėjo 4 579, 61 Lt. Su atsakove A. P. sudarytos nuomos sutarties 6 punkte buvo susitarta, kad nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas ji turi sumokėti iki kito mėnesio 10 dienos. 2008-01-16 ir 2008-10-15 raštais atsakovė buvo įspėta dėl susidariusio įsiskolinimo ir galimo iškeldinimo. 2010-02-02 buto patikrinimo akte Nr. 867 buvo nustatyta, kad be A. P. bute dar gyvena N. M. ir mažametis A. M. Nors J. Š. išsikėlė iš buto, ji kartu su kitais atsakovais buvo šilumos energijos naudotoja, todėl turi atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir nevykdomos pareigos ieškovas patyrė žalą – turėjo apmokėti priteistos skolos sumą. Dėl šių priežasčių ieškovas prašė teismo nutraukti 2000-10-05 numos sutartį sudarytą su A. P.; iškeldinti A. P., N. M. ir A. M. su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų A. P., N. M. ir J. Š. 3 579, 61 Lt ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2011-05-30 teismo nutartimi ieškovo pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl 1 000 Lt skolos sumos buvo priimtas ir byla šioje dalyje buvo nutraukta.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu.
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Ieškovas, kaip patalpų savininkas, yra apmokėjęs UAB „Vilniaus energija“ įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2008-12-31 viso 3 579, 61 Lt. Po šios skolos priteisimo yra susiformavęs naujas 1 594, 53 Lt einamųjų mokėjimų įsiskolinimas. J. Š. atsiskaitymui už šilumos energiją naudojosi (duomenys neskelbtini) priskirtu kodu 1744503 ir savo skolas yra apmokėjusi.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir N. M. 1 179, 61 Lt Vilniaus miesto savivaldybės naudai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Nurodė, jog nuomos sutartimi su atsakove A. P. ginčo patalpa neterminuotai išnuomota A. P. ir jos šeimos nariams. Bute šiuo metu faktiškai gyvena ir juo naudojasi pagrindinė buto nuomininkė A. P., jos sugyventinis N. M. ir jų sūnus A. M. A. P. ir N. M. gyvena kartu nesudarę santuokos, tačiau kartu augina bendrą vaiką, veda bendrą ūkį, todėl N. M. ir A. M. yra pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis), kurie ginčo bute gyvena teisėtai, remiantis 2000-10-05 nuomos sutartimi Nr. 41.
2000-10-05 d. nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. Nuomos sutarties 6.3 punktas nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas iškeldinamas kartu su visais šeimos nariais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas daugiau kaip 6 mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Ieškinio padavimo teismui metu ieškovas nurodė, jog įsiskolinimas už butui tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją sudarė 5 599, 47 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7582-600/2009 iš Vilniaus miesto savivaldybės priteista 2 781, 95 Lt skola už minėtam butui tiektą šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“. 2009-09-30 buvo susidariusi 351, 01 Lt nuomos mokesčio skola nuo 2007 m. liepos mėn. Proceso metu skola UAB „Vilniaus energija“ sumažėjo iki 1 413, 09 Lt, be to, šiai sumai atsakovas N. M. išdavė UAB „Vilniaus energija“ paprastąjį vekselį, o šiuo ieškiniu prašoma priteisti suma sumažėjo iki 1 179, 61 Lt, kadangi atsakovas N. M. proceso metu dalinai padengė įsiskolinimą, sumokėdamas ieškovui 2 400 Lt. Nuomos mokestis ieškovui nebuvo mokamas nuo 2008-04-30 ir tik 2010 m. sausio mėn. pradėtas nuomos mokesčio mokėjimas ir susidariusios skolos dengimas. Nuomos mokestis nebuvo mokamas daugiau kaip šešis mėnesius, o tai reiškia, kad atsakovai nuolatos (daugiau kaip 6 mėn.) pažeidinėjo savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir šis nuomos sutarties pažeidimas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo CK 6.611 straipsnio pagrindu. Tačiau nuomos mokesčio skola proceso metu buvo padengta. Šalys netgi siekė sudaryti taikos sutartį byloje. Be to, šalių pasirašyta sutartis galimybę nutraukti nuomos sutartį numato tik tuo atveju, kai nuomininkas daugiau nei 6 mėnesius nemoka nuomos mokesčio, o komunalinių paslaugų mokesčio nesumokėjimas nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė A. P. ir jos šeima nuomos mokesčio, ir mokesčio už šilumos energiją pilnai nesumokėjo dėl to, kad yra socialiai remtina šeima, atsakovė serga paranoidine šizofrenija, kuri yra nepertraukiamos eigos ir rezistentiška gydymui, dėl ligos atsakovei nustatytas 35 procentų dydžio darbingumas ir ji nuolatos gydosi ligoninėje (t. 1, b. l. 179). Atsakovė dėl ligos ne tik nuolatos gydosi ligoninėje, bet ir negali dirbti, todėl niekur nedirba, gyvena tik iš 628, 94 Lt dydžio invalidumo pensijos ir 21, 32 Lt socialinės pašalpos (t. 1, b. l. 184). Atsakovas N. M. nedirba, registruotas darbo biržoje, jo pajamas sudaro 380 Lt. Atsakovai augina nepilnametį vaiką – A. M., gim. 2000-08-01, kuris kartu su atsakovais gyvena ginčo patalpoje. Kadangi atsakovai padengė nuomos mokesčio skolą, ir šiuo metu nuomos mokesčio skolos nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad daugiau atsakovai nepažeidinės nuomos sutarties nuostatų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Skola už šilumos energiją taip pat yra dengiama ir mažėja. Nuomos mokesčio įsiskolinimas ir įsiskolinimas už šilumos energiją susidarė iš esmės dėl sunkios atsakovų turtinės padėties, kadangi atsakovė A. P. yra nors iš dalies darbinga, tačiau faktiškai dėl ligos pobūdžio, dėl to, kad labai dažnai ir ilgus laikotarpius praleidžia besigydydama ligoninėje, negali dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų, išgyvena tik iš invalidumo pensijos, kad išlaiko nepilnametį vaiką, N. M. taip pat yra bedarbis, atsakovai pagal išgales stengiasi padengti susidariusias skolas ir stengiasi tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, todėl įvertinus visa tai, pirmosios instancijos teismas laikė, jog padarytas nuomos sutarties pažeidimas nėra piktavališkas, o sąlygotas sunkios atsakovų turtinės padėties. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nuomos sutartis remiantis CK 6.611 straipsniu negali būti nutraukta, o nuomininkai iškeldinti nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Būsto praradimas laikomas radikaliausia teisės į būstą apribojimo forma. Teisės aktai ir teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kadangi nuomos mokesčio skolos šiuo metu nėra, o skola už šilumos energiją mažėja, nuomos sutarties nutraukimas su neįgalia atsakove ir jos su mažamečiu vaiku iškeldinimas iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas, reikštų tai, kad ne tik atsakovai bet ir nepilnametis vaikas netektų paskutinio gyvenamojo būsto. Teismas nurodė, kad dėl atsakovės A. P. neįgalumo sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius turėtų spręsti klausimą dėl jos apgyvendinimo. Atsakovę apgyvendinus pensionate, ieškovas turėtų mokėti už jos apgyvendinimą po 1 500 Lt per mėnesį, todėl nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas prieštarauja ekonomiškumo principui ir neatitinka viešojo intereso. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas vertinant su padarytu sutarties pažeidimu reikštų neproporcingai griežtą civilinės atsakomybės taikymą, kas pažeistų atsakovų teises. Be to, nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų su nepilnamečiu vaiku A. M. iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimus teismas atmetė.
Taip pat pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai privalėjo ginčo laikotarpiu mokėti mokesčius už butui tiektą šilumos energiją ir priteisė nesumokėtą sumą iš atsakovų, nurodydamas, kad atsakovų A. P. ir N. M. pareiga mokėti mokesčius už šilumos energiją, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra solidari.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti dalyje, kuria atmestas reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti 99, 22 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad viena pagrindinių nuomininko pareigų yra reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 30 d. atsakovai nepadarė nei vienos įmokos už nuomą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs prievolės pažeidimą, nepagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje. Taip pat apeliantas nurodo, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Todėl teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi rūpintis jais, bet tokia pareiga tenka ir savivaldybės vaiko teisų apsaugos tarnybai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl nepilnamečio vaiko iškeldinimas iš ginčo buto, pažeistų jo interesus, neproporcingai apsunkintų jo teisės į minimalias būsto sąlygas įgyvendinimą. Ieškinio patenkinimo atveju, Vaiko teisų apsaugos tarnyba vykdytų teisės aktų nustatytus pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą.
Apeliantas nurodo, kad toks teismo sprendimas pažeidžia teises asmenų, kurie yra įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Šiuo metu socialinio būsto laukia 6 010 šeimų, kai kurie iš jų socialinio būsto laukia 10 ir daugiau metų, todėl ieškinio dalies dėl iškeldinimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visas įsiskolinimas ieškovui yra pilnai sumokėtas. Prašo priteisti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už atsiliepimo surašymą iš apelianto pagal pateiktą pažymą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2000-10-05 buvo sudarytos dvi gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp UAB „Bendruva“ kaip nuomotojo ir A. P. bei J. Š. kaip nuomininkių. Sutartimi Nr. 41 nuomotojas suteikė nuomininkei A. P. (su šeimos nariais) neterminuotam naudojimui atskirą kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), 11, 75 kv. m bendrojo (naudingo) ploto, o sutartimi Nr. 42 nuomotojas suteikė atsakovei J. Š. (su šeimos nariais) neterminuotam naudojimui atskirą kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), 11, 75 kv. m bendrojo (naudingo) ploto. Iš 2009-09-10 BĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena J. Š., A. P., A. M., A. Š., J. Š. ir kt. asmenys. 2009 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2069 Dėl socialinio būsto išnuomojimo E. G. ir kitiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išnuomojo J. Š. trijų asmenų šeimai dviejų kambarių 44, 64 kv. m bendro (naudingojo) ploto socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Iš 2010-02-02 buto patikrinimo akto matyti, kad faktiškai butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi A. P., N. M. ir A. M., o J. Š. yra išsikėlusi iš šio buto. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė nutraukti 2000-10-05 nuomos sutartį Nr. 41 su A. P. ir iškeldinti atsakovus A. P. ir N. M. su jiems priklausančiu turtu ir nepilnametį A. M. iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė ginčą dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kuomet ieškovas – ginčo buto savininkas, kreipėsi į teismą dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo bei prašė atsakovus iškeldinti iš jam priklausančių patalpų. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims forma. Nurodytu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti konstitucinį socialinio solidarumo principą, pagal kurį, valstybė, būdama socialiai orientuota, privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Už socialinio būsto nuomos pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai); sprendžiant tokį ginčą turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Kai ginčo šalis sieja socialinio būsto nuoma, teismas turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.
Be to, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, tačiau tais atvejais, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti, tokia pareiga atsiranda valstybės ir savivaldybės institucijoms. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą ir į tai, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo bute atsakovai teisėtai gyvena jau daugiau kaip dvylika metų, kartu gyvena nepilnametis sūnus. Materialinė atsakovų padėtis yra sunki, atsakovė A. P. nedirba, serga paranoidine šizofrenija, nuolat gydosi ligoninėje, atsakovas N. M. nedirba, registruotas darbo biržoje. Atsakovai augina nepilnametį sūnų. Šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt. Atsakovai prasidėjus šiam teisminiam ginčui, ėmėsi priemonių įsiskolinimams atsakovui sumažinti, šiuo metu skolų ieškovui nėra. Nagrinėjamoje byloje nuomininkė su šeima teisėtai gyvena socialiniame būste, kuris jai suteiktas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ji negali tinkamai vykdyti nuomos sutarties sąlygų, t. y. dėl sunkios turtinės padėties, socialinio būsto sutarties nutraukimas ir nuomininkės ir jos šeimos narių iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų. Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiomis aplinkybėmis nuomos (ir kt.) mokesčių nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, padaryta tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (CK 6.611 straipsnį).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Ieškovė prašė priteisti iš apelianto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą pagal pateiktą pažymą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tokių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės 99, 22 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pranešimu atsakovei apie iškeltą civilinę bylą (t.1, b. l. 86-89), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 50 Lt (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. P. ieškovui Vilniaus m. savivaldybei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.