Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-25153-1157/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
e2VP-25153-1157/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34083-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Suinteresuotas asmuo
S. K., J. K.
Advokatai
Sigitas Čepas, Lina Alksnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-25153-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34083-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.2.3.1; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Gaidelienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. K. (išieškotojui), suinteresuoto asmens (išieškotojo) atstovui advokatui Sigitui Čepui, suinteresuoto asmens (skolininkės) atstovei advokatei Linai Alksnienei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ingos Karalienės prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: J. K. (skolininkė), S. K. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja antstolė Inga Karalienė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama skirti suinteresuotam asmeniui J. K. (skolininkė) iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad vykdymui buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3568- 1157/2022 dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Skolininkė J. K., išieškotojas S. K.. Nepilnamečiai vaikai: R. K., gim. 2018 m. spalio 23 d., K. K., gim. 2014 m. rugpjūčio 23 d., ir S. K., gim. 2010 m. gegužės 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-22-139-7753 priimtas vykdomasis dokumentas (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) vykdyti, taip pat priimtas raginimas Nr. S-22-139-7755 įvykdyti sprendimą, t. y. laikytis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Šie procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei J. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti su žyma „nurodytu adresu gyvena užsieniečiai“. Pakartotinai procesiniai išsiųsti skolininkei per jos darbovietę (duomenys neskelbtini), kurie įteikti J. K. 2022 m. birželio 27 d. (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Skolininkė nesusisiekė ir nepateikė jokios informacijos apie nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymą ar svarbias jos nesilaikymo priežastis.

4. 2022 m. liepos 13 d. gautas išieškotojo atstovės B. K. prašymas dėl sprendimo nevykdymo – laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymo. Prašyme nurodyta, kad nepilnamečių vaikų mama J. K. ignoruoja nustatytą bendravimo tvarką, nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais. 2021 m. rugsėjo mėnesį J. K. išsivežė vaikus į Vilnių, o 2022 m. kovo mėnesį juos išsivežė į Turkiją. Su vaikais S. K. nebendravo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Pridėjo SMS susirašinėjimą.

5. 2022 m. liepos 20 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-139-14118, įpareigojant J. K. per septynias dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymąsi. Šis patvarkymas ir prašymo (pareiškimo) kopija skolininkei išsiųsti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat į jos darbovietę (duomenys neskelbtini). Darbovietė pateikė informaciją, kad minėtas patvarkymas J. K. buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 4 d.

6. 2022 m. liepos 15 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo nuspręsta kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su prašymu pateikti turimą informaciją apie S. K. ir J. K. bendravimą su nepilnamečiais vaikais ir rekomendacijas dėl tolimesnio teismo sprendimo – laikinos bendravimo tvarkos vykdymo (sprendimo įgyvendinimo galimybes, sprendimo vykdymo priemonių pobūdį, jų vykdymo tvarką ir pan.).

7. 2022 m. rugpjūčio 2 d. antstolės kontoroje gautas Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. liepos 29 d. pranešimas Nr. 1SD-7704 dėl informacijos pateikimo. Pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. buvo atlikti nepilnamečių R. K., K. K. ir S. K. situacijos vertinimai, šeimai nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba. Pažymėjo, kad nuo 2021 m. gruodžio 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. 2022 m. birželio 28 d. Skyrius gavo raštą iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro, kuriame informuojama, kad J. K. 2022 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu pranešė, kad su vaikais gyvena Turkijos Respublikoje ir ketina ten gyventi iki šių metų rudens. Skyrius kreipėsi į Turkijos centrinę instituciją dėl nepilnamečių vaikų: R. K., K. K. ir S. K..

Šalies argumentai

8. J. K. per patvarkyme nurodytą terminą informacijos nepateikė, nesusisiekė nei telefonu, nei elektroniniu paštu, reikalavimo nevykdymo priežasčių nenurodė, prašymų pratęsti terminą ar kitų paaiškinimų dėl reikalaujamos informacijos pateikimo nevykdymo ar negalėjimo vykdyti nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateiktą informaciją, antstolė nustatė, kad J. K. su nepilnamečiais vaikais išvyko iš savo gyvenamosios vietos į Turkijos Respubliką be S. K. sutikimo. Duomenų, kad nepilnamečių vaikų tėvui S. K. buvo žinomos šios aplinkybės ar buvo derinamos bei keičiama nustatyta laikina bendravimo tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Taip pat nėra jokios informacijos, kad J. K. būtų teikusi pasiūlymą S. K. dėl išvykimo į Turkijos Respubliką ir nepilnamečių vaikų gyvenimo kitoje šalyje laikotarpiu bendravimo tvarkos galimybes kitokia tvarka (nuotolinio ryšio priemonėmis). Vykdomojoje byloje taip pat nėra informacijos apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą ar atšaukimą. Esant šioms aplinkybėms antstolė konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad teismo sprendimas (laikinoji bendravimo tvarka) nebuvo vykdomas ir surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutrakti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolė prašo skirti J. K. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

10. Suinteresuotas asmuo J. K. (skolininkė) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su antstolės reikalavimu nesutinka.

11. Skolininkė nurodo, jog antstolė klaidina teismą teigdama, kad skolininkė nepateikė informacijos antstolei, nesusisiekė su ja nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Kadangi antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo skolininkei įteiktas tik 2022 m. rugpjūčio 4 d., skolininkė turėjo iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikti informaciją apie laikinos bendravimo tvarkos laikymąsi, tačiau ši informacija antstolei buvo pateikta terminą praleidus 1 kalendorinę dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. Terminas informacijai pateikti buvo praleistas nežymiai, tačiau informacija apie negalėjimą laikytis laikinos bendravimo tvarkos vykdymą antstolei pateikta.

12. Akte taip pat nurodyta, jog nėra duomenų, kad S. K. buvo žinomos aplinkybės dėl vaikų išvykimo su skolininke į Turkijos Respubliką, ar kad būtų buvusi derinama ar keičiama nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Skolininkė nurodo, jog išieškotojas telefonu buvo informuotas apie jos ir vaikų išvykimą, be to, 2022 m. balandžio 26 d. skolininkė pateikė prašymą išieškotojui, kuriame tiek prašė jo sutikimo leisti laikinai vaikams gyventi Turkijos Respublikoje, tiek teikė pasiūlymą dėl laikinos bendravimo tvarkos modifikavimo. Išieškotojas šį prašymą gavo ir į jį netgi pateikė atsakymą.

13. Taip pat paaiškino, kad pablogėjo sūnaus K. K. sveikata (prasidėjo neurodermitas), be to, Ukrainoje buvo prasidėjęs karas, kuris skolininkei su vaikais kėlė didžiulę baimę ir nerimą dėl ateities. Todėl skolininkė su vaikais nusprendė išvykti tiek dėl Turkijos Respublikoje esančių pigesnių ir geresnių gydymo sąlygų K. K., tiek dėl baimės dėl galimos karo grėsmės. Teigia, jog skolininkė iš pradžių neturėjo jokio tikslo ten užsibūti ilgesnį laiką, tačiau pabuvus ten 2-3 savaites, skolininkė gavo pasiūlymą dirbti Turkijos Respublikoje, apie ką nedelsiant informavo išieškotoją ir siekė su juo susiderinti, kad būtų priimtas bendras tiek vaikams, tiek jiems patiems tinkantis sprendimas, tačiau išieškotojas nei į vaikų interesus, nei į skolininkės prašymą atsižvelgti linkęs nebuvo. Kadangi išieškotojas prie vaikų išlaikymo prisideda tik menka dalimi ir skolininkei per sunki finansinė našta išlaikyti vaikus Lietuvos Respublikoje vienai, skolininkė nusprendė priimti darbo pasiūlymą ir laikinai įsidarbino (duomenys neskelbtini).

14. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skolininkė nurodo, jog vaikai Vilniuje iki išvykimo Turkijos Respubliką gyveno trumpiau nei vienerius metus, t. y. maždaug 6 mėnesius, todėl skolininkė, atsižvelgdama į suprastėjusią K. K. sveikatą, baimę dėl karo ir ateities, lėšų neužtekimą, priėmė sprendimą laikinai išvykti į pigesnę ir K. K. sveikatai palankesnę šalį kaip labiau atitinkantį vaikų interesus nei sprendimas likti Lietuvos Respublikoje. Juolab, kai išieškotojo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs ir tai nutiko jiems dar gyvenant Klaipėdos rajone, o vėliau ir gyvenant Vilniuje išieškotojas nepadarė nieko, kad jo ir vaikų ryšys sustiprėtų. Apie tai skolininkė išieškotojui sakė ne kartą ir prašė, kad jis įsiklausytų į vaikus ir ieškotų būdų kaip tą padaryti. Skolininkė siūlė pradėti nuo nuotolinio ryšio priemonių. Be to, skolininkė prideda VšĮ Meno psichologijos centro sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog vaikai lankė užsiėmimus pas psichologą, kurių metu buvo siekiama švelninti vaikų požiūrį į išieškotoją.

15. Pažymi, kad skolininkė niekuomet nekliudė išieškotojui bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis ir netgi skatindavo vaikus bendrauti su išieškotoju tokiu būdu. Išieškotojui žinoma, kad vaikai turi savo asmeninius telefonus ir naudojasi WhatsApp programėle, kurios pagalba jie visuomet gali bendrauti, tačiau išieškotojas vengia skambinti vaikams, o tai siekia daryti per skolininkę. Skolininkė taip pat informavo išieškotoją apie tai, kad vaikai mokosi nuotoliniu būdu, jų užklasinę veiklą, laiką, trukmę ir pan.

16. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skolininkė nurodo, jog antstolės Akte nėra nurodyti jokie skolininkės veiksmai, lėmę skyrium gyvenančio išieškotojo bendravimo tvarką su vaikais, t. y. antstolė nėra nurodžiusi nei konkrečių pažeidimo datų, nei nurodžiusi, kuo konkrečiai pasireiškia neteisėti skolininkės veiksmai ar neveikimas ir kas tokius veiksmus ar neveikimą patvirtina. Akte nenurodžius jokių skolininkės veiksmų ar neveikimo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, todėl bauda skolininkei už jokius veiksmus, nenurodytus akte negali būti skirta. Atskirai pažymėtina, kad iš akto visiškai neaišku, ar skolininkei prašoma skirti baudą, nes ji trukdė išieškotojui su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, ar nepateikė tvarkaraščio ar kitais būdais trukdė išieškotojo ir vaikų bendravimo tvarką. Nesant nurodytų konkrečių skolininkės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo spręsti dėl skolininkės kaltės ir atitinkamai baudos skyrimo.

17. Pasisakydama dėl baudos dydžio, skolininkė nurodo, jog 300 Eur už kiekvieną delsimo vykdyti nutartį dieną yra neadekvačiai didelė suma, juolab, kai skolininkės turtinė padėtis yra sunki. Išieškotojas vaikų išlaikymui kas mėnesį moka tik bendrą 300 Eur, todėl didžioji finansinė našta tenka būtent skolininkei ir bet kokia bauda būtų sunki finansinė našta ne tik skolininkei, bet ir vaikams, nes ta bauda būtų mokama iš šeimos lėšų.

18. Suinteresuotas asmuo S. K. (išieškotojas) atsiliepime nurodė, jog su antstolės prašymu sutinka. Išieškotojas paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatė atsakovo S. K. ir nepilnamečių vaikų R. K., K. K., S. K. laikiną bendravimo tvarką. Skolininkė J. K. šios nutarties piktybiškai nevykdo, atsakovui nei karto nebuvo sudaryta galimybė susitikti ir pabendrauti su vaikais. Taigi nutartis yra piktybiškai nevykdoma. Atsakovas dėl 2022 m. sausio 13 d. nutarties nevykdymo kreipėsi ne tik į ieškovę, bet ir į Tarnybą, antstolę Ingą Karalienę, atvejo vadybininkus, taigi J. K. nuolat informuojama apie pareigą vykdyti teismo nutartį ir sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaikais. Todėl ieškovei nevykdant teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, liko vienintelis būdas tai padaryti – taikyti įstatymo nustatytas sankcijas. Remiantis išdėstytu prašo teismo patenkinti antstolės prašymą skirti J. K. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, nustatant, kad bauda skiriama atsakovo naudai.

19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl teismo nutarties nevykdymo. Išvadoje nurodoma, jog teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą J. K., nustatant baudos dydį Tarnyba prašo atsižvelgti į tai, jog baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Tarnyba informavo, kad šeima Tarnybai žinoma. 2021 m. gruodžio 2 d. buvo vertinama šalių nepilnamečių vaikų situacija, surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos, vaikams nenustatytas apsaugos poreikis, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai inicijuota atvejo vadyba. 2022 m. birželio 9 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas J. K. atžvilgiu, jai išvykus į Turkiją. S. K. atvejo vadybos procesas toliau vykdomas. Remdamasi ginčui aktualiomis teisės normomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Tarnyba nurodo, jog teismo priimto procesinio dokumento dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi pagal įstatymą J. K. ir S. K. privalo tiksliai kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus.

20. Pareiškėja antstolė Inga Karalienė teismo posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. K. (išieškotojas) nurodė, jog sutinka su antstolės pareiškimu. Paaiškino, jog po 2022 m. sausio 13 d. nutarties bendravimas su vaikais nevyko niekaip – nei fiziškai, nei telefonu, nei programėlėmis. Vaikai buvo išvežti meluojant, kad važiuoja Velykų atostogoms. Išieškotojo teigimu, jis vaikams skambino, rašė, kreipėsi į Tarnybą, buvo paskirta atvejo vadyba, pradėjo bendrauti per atvejo vadybininkus, bet J. pabėgo. Telefonais nei vienu numeriu niekas neatsako, žinutėmis irgi neatsako. Išieškotojas nurodė, jog jis buvo iškėlęs mintį, kad pats atvyks į Tarnybą susitikti su vaikais, bet skolininkė neatsakė. Išieškotojas rodo iniciatyvą, tačiau jo pastangos veltui. Iki tol santykiai su vaikais buvo nuoširdūs, kartu keliaudavo, kūrė santykius kurdami ūkelį, augindami alpakas, triušius, planuose buvo ir ketvirtas vaikas. Su dukra važinėdavo riedlentėmis, buvo šilti santykiai. Vaikai alpakomis ir triušiais džiaugdavosi. Be to, netgi planavo J. kaime steigti alpakų ūkį – šeimai labai patiko. Išieškotojas paaiškino, jog vaikams skambindavo kaip buvo skolininkės nurodyta – nuo 14.30 val., o savaitgaliais – nuo 10.00 val. Taip pat nurodė, jog prieš tris savaites skolininkė paskambino su ultimatumu – arba išieškotojas turi pasirašyti sutikimą išvykti į Turkiją, arba daugiau vaikų nematys. Išieškotojas nurodo, jog jam skauda širdį dėl tokios situacijos, pergyvena kiekvieną dieną.

22. Taip pat išieškotojas papasakojo, jog 2022 m. gegužės 23 d. parašė žinutę į dukros telefoną, sveikindamas su gimtadieniu, o maždaug po savaitės gavo žinutę „atsiknisk“. Be to, išieškotojas paaiškino, jog vienas pokalbis (iki minutės) buvo su S. (pati skolininkė paskambino), tačiau dukra pasakė „ko nori, neturiu apie ką su tavimi kalbėtis“ ir numetė ragelį. Su sūnumis situacija panaši. Dėl bendravimo programėle Whatsapp išieškotojas paaiškino, kad jo telefone nėra galimybės instaliuoti kitų programėlių, todėl bandė iš savo mamos telefono susisiekti per šią programėlę, tačiau nepavyko.

23. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. K. (išieškotojo) atstovas advokatas Sigitas Čepas nurodė, kad nurodė, jog skolininkės pareiga yra vykdyti teismo nutartį, todėl ji turėtų įrodyti priežastis, dėl ko objektyviai negali įvykdyti nutarties. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti tik tyčiniai skolininkės veiksmai, jokių pastangų, noro, kad vaikai matytųsi su tėvu, nėra. Tokia situacija tęsiasi jau ilgą laiką. Atstovo teigimu, bauda turėtų būti skirta išieškotojo naudai ir ji neturėtų būti vienkartinė, o už kiekvieną nevykdymo dieną. S. K. tikslas – ne nubausti, o pasimatyti su vaikais. Taip pat paaiškino, jog yra pradėta vaikų grobimo procedūra pagal Hagos konvenciją. Atstovas pabrėžė, jog nevykdoma yra visa nutartis ir ji nevykdoma ilgą laiką. Bauda turėtų būti skirta, kad ir nuo dabartinio momento. Bauda turėtų būti skirta normalaus dydžio, kad skatintų vykdyti teismo nutartį.

24. Suinteresuotas asmuo J. K. (skolininkė) teismo posėdyje nedalyvavo.

25. Suinteresuoto asmens J. K. atstovė advokatė Lina Alksnienė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog negalima nukrypti nuo antstolės prašymo skirti baudą (ne nuo dabartinio momento). Taip pat nurodė, jog atsiliepti paprastu telefonu yra brangu, todėl neatsiliepia. Vaikai turi tik Whatsapp programėlę. Paaiškina, jog trumpai vieną kartą buvo bendrauta ir su dukra, ir su sūnumi. Taip pat nurodo, jog 2022 m. sausio 13 d. nutartimi skolininkei nebuvo uždrausta išvykti. Atstovės teigimu, 2022 m. sausį ar vasarį S. K. sirgo. Taip pat paaiškino, jog skolininkės adresas yra žinomas prokuratūrai, ji turi leidimą ten gyventi, gyvenamąją vietą yra deklaravusi. Teigia, jog Whatsapp programėlėmis buvo ir skambinta, ir rašyta, bet jokių rezultatų. Akcentavo, kad iš akto nėra aišku, už ką prašoma skirti baudą. Nenurodžius konkrečių veiksmų ar neveikimo, nėra bylos nagrinėjimo dalyko. Tačiau jei teismas manys, kad yra pagrindas skirti baudą, prašo atsižvelgti į tai, kad skolininkė yra išvykusi į Turkiją, kadangi Lietuvoje pragyventi pajamų neužtenka. Prašo, kad bauda būtų kiek įmanoma mažesnė, kadangi ji būtų mokama iš šeimos biudžeto.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovai nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

27. Prašymas tenkintinas.

28. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemią tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022, nagrinėdamas šalių santuokos nutraukimo bylą, ieškovės J. K. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir inter alia nustatė laikiną atsakovo S. K. ir nepilnamečių vaikų R. K., K. K. ir S. K. laikiną bendravimo tvarką:

1. Tėvas S. K. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. K. ir K. K. bei dukra S. K. bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą.

2. Tėvas S. K. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne bendrauja su vaikais.

3. Tėvas S. K. bendrauja su vaikais antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį.

4. Mama J. K. penktadieniais 20.00 val. atveža tėvui S. K. vaikus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o tėvas S. K. grąžina vaikus mamai sekmadienį 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

5. Ieškovė J. K. įpareigojama per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo pateikti atsakovui vaikų užimtumo mokykloje ir popamokinėje veikloje grafikus bei sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą.

31. Byloje nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022, kuria nustatyta laikina išieškotojo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Antstolė prašo skirti skolininkei baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą. Antstolės surašytame Akte nurodoma, jog „J. K. su nepilnamečiais vaikais išvyko iš savo gyvenamosios vietos į Turkijos Respubliką be S. K. sutikimo. Duomenų, kad nepilnamečių vaikų tėvui S. K. buvo žinomos šios aplinkybės ar buvo derinamos bei keičiama nustatyta laikina bendravimo tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Taip pat nėra jokios informacijos, kad J. K. būtų teikusi pasiūlymą S. K. dėl išvykimo į Turkijos Respubliką ir nepilnamečių vaikų gyvenimo kitoje šalyje laikotarpiu bendravimo tvarkos galimybes kitokia tvarka (nuotolinio ryšio priemonėmis). Vykdomojoje byloje taip pat nėra informacijos apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimą ar atšaukimą“. Antstolės vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad teismo sprendimas (laikinoji bendravimo tvarka) nebuvo vykdomas ir surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutrakti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

32. Nesutikdama su antstolės prašymu, skolininkė J. K. iškėlė abejones dėl antstolės parengto procesinio dokumento aiškumo, teigdama, jog Akte nėra nurodyti konkretūs skolininkės neteisėti veiksmai, už kuriuos prašoma skirti baudą.

33. Teismas, įvertinęs antstolės pateiktą medžiagą, su tokia skolininkės pozicija nesutinka.

34. Skolininkė teigia, jog 2022 m. sausio 13 d. nutartimi jai nebuvo uždrausta išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo vertinimu, būtent skolininkės išvykimas į Turkijos Respubliką sudarė situaciją, kad teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra nevykdoma ir vaikai nebendrauja su tėvu taip, kaip nustatyta nutartyje, t. y. būtent antstolės Akte nurodyti veiksmai (išvykimas į Turkijos Respubliką) sudarė prielaidas pažeisti teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad antstolės procesiniame dokumente nurodoma apie laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, neišskiriant jokių punktų, vadinasi, kalbama apie teismo nutarties nevykdymą pilna apimtimi.

35. Iš teismo posėdžio metu teiktų proceso dalyvių paaiškinimų akivaizdu, jog skolininkė suprato, už kokius veiksmus antstolė prašo skirti jai baudą, t. y. už tai, kad išvežė vaikus iš Lietuvos Respublikos ir neparvežė jų kiekvienam susitikimui su tėvu, taip pat nesudarė sąlygų ir nedėjo pakankamų pastangų, kad vyktų nuolatinis nuotolinis tėvo ir vaikų bendravimas, todėl skolininkės argumentai dėl prašymo neaiškumo atmestini. Taip pat pažymėtina, jog vykdomojoje byloje pateiktas skolininkės prašymas (vykdomosios b. l. 42-43), kuriame išdėstyta skolininkės pozicija dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Šiame prašyme skolininkė aiškiai nurodo, jog išieškotojo ir vaikų susitikimai nevyksta, prašo neskirti jai baudos. Taip pat nurodoma, jog skolininkė supranta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis nėra vykdoma tinkamai, dėstomos nutarties nevykdymo priežastys, kas leidžia daryti išvadą, jog skolininkei yra aišku ir suprantama, ko yra siekiama antstolės kreipimusi.

36. Tiek iš skolininkės atstovės, tiek iš išieškotojo bei jo atstovo paaiškinimų, šalių susirašinėjimų nustatyta, kad nevyko nei gyvi tėvo ir vaikų susitikimai, nei nuotolinis tėvo ir vaikų bendravimas. Skolininkės atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog skolininkė nevežė vaikų kartą per mėnesį (antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį) susitikti su tėvu. Be to, teikdama paaiškinimus dėl nuotolinio vaikų bendravimo su tėvu, skolininkės atstovė teigė, jog išieškotojui buvo nurodyta, kad su vaikais bendrautų per Whatsapp programėlę. Kita vertus, byloje nustatyta, jog išieškotojas (vaikų tėvas) turi regėjimo negalią, todėl akivaizdu, kad pačiam naudotis ryšio priemonėmis yra sudėtinga. Be to, išieškotojas paaiškino, kad jo telefone nėra galimybės įdiegti Whatsapp programėlės, todėl norėdamas šios programėlės pagalba susisiekti su vaikais, jis naudojosi savo motinos telefone įdiegta programėle, tačiau susisiekti su vaikais vis tiek nepavyksta. Skolininkės atstovė pateikti pagrįstų paaiškinimų, kodėl nėra atsiliepiama, skambinant iš išieškotojo mamos telefono, pateikti negalėjo. Vien ta aplinkybė, kad skolininkės ir išieškotojo mamos santykiai galimai yra komplikuoti ar konfliktiški, atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos specifiką (išieškotojo aklumą), nesudaro pagrindo iškelti asmeninius interesus virš vaikų ir tėvo santykių puoselėjimo.

37. Taip pat skolininkės atstovė nurodė, jog atsiliepti į paprastus telefono skambučius yra brangu. Tačiau, teismo vertinimu, būtent pati skolininkė pasirinko išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl turėjo įvertinti, kaip išvykdama į Turkijos Respubliką, ji užtikrins nepertraukiamą tėvo ir vaikų bendravimą, o, kas ypatingai šios bylos kontekste – galimai prarasto ryšio atstatymą. Kita vertus, skolininkė nurodė, jog vaikai turi ir turkiškus telefono numerius, tačiau ir pastaraisiais vaikai neatsiliepia (išieškotojas nurodė, jog skambino visais nurodytais numeriais). Tuo tarpu neaišku, kokiu pagrindu skolininkė nurodo, jog atsiliepti ir turkišku numeriu yra brangu, kadangi atsiliepiant į turkišku numeriu įeinantį skambutį Turkijos Respublikoje, paprastai atsiliepiančiajam nekainuoja.

38. Taip pat, grįsdama savo kaltės nebuvimą, skolininkė nurodo, jog būtent išieškotojas nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų ryšį su vaikais. Teismo vertinimu, tokie skolininkės argumentai atmestini. Išieškotojo galimybės atkurti ryšį ir puoselėti santykius su vaikais skolininkei išvežus vaikus iš Lietuvos Respublikos yra visiškai apriboti. Taip pat skolininkei neužtikrinus išieškotojui ir vaikams sąlygų bendrauti bent nuotoliniu būdu, išieškotojo galimybės atkurti su vaikais ryšį ir puoselėti tarpusavio santykius yra absoliučiai apribotos.

39. Skolininkės pateiktos sąskaitos už apmokamas nuotolines psichologo konsultacijas, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamas skolininkės pastangas tėvo ir vaikų santykių gerinimo aspektu. Pažymėtina, jog iš pateiktų sąskaitų apskritai nėra aišku, dėl kokių priežasčių vaikai lankosi pas psichologą, kokios problemos yra sprendžiamos. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Tarnybos pateiktų dokumentų matyti, jog vaikams būnant Lietuvoje, jų psichologinė būsena nebuvo tokia, kad būtų buvusi reikalinga socialinė, psichologinė ar kita specialiųjų poreikių reikalaujanti pagalba (Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2021 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. SD-284 Dėl informacijos pateikimo apie nepilnamečius S. K. ir K. K.; Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželio-mokyklos 2021 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. SD-148 Dėl informacijos apie ugdytinį R. K. pateikimo). Tuo tarpu su tėvu vaikai nesimatė nuo jų išvykimo iš Klaipėdos rajono, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo. Iki tol, išieškotojo teigimu, jo ir vaikų santykiai buvo šilti. Visą kitą laiką vaikai bendravo tik su motina (skolininke). Taigi, teismo vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad tarp 2022 m. balandžio – gegužės mėnesiais teiktų psichologinių konsultacijų ir kažkokių (skolininkės teigimu – netinkamų) išieškotojo veiksmų vaikų atžvilgiu būtų priežastinis ryšys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė, teigdama, jog išieškotojas galimai netinkamai bendravo su vaikais ryšio priemonėmis, nurodydamas vaikams nemalonias aplinkybes, susijusias su skolininke, po ko neva kilo vaikų nenoras bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, nurodė, jog ji turi šią aplinkybę pagrindžiantį garso įrašą, tačiau nei antstolei, nei teismui tokio įrodymo nepateikė, nors tam turėjo visas galimybes.

40. Skolininkės atstovė taip pat akcentavo ir pačių vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Vaiko kompetencija priimti sprendimą (šiuo atveju – nuspręsti išvykti gyventi į užsienio valstybę, atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu) ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismo vertinimu, šalių vaikai, atsižvelgiant į jų amžių (4, 8 ir 12 metų), dar nelaikytini pakankamai brandžiais, kad galėtų patys savarankiškai ir objektyviai įvertinti aplinkybes bei priimti sprendimus šioje byloje aktualiais klausimais (t. y. bendrauti ar nebendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar išvykti į Turkijos Respubliką).

41. Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvams, o ne vaikams. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

42. Įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

43. Byloje nustatyta, kad antstolė Akte nurodė ir kartu su byla teismui pateikė vykdomojoje byloje per nustatytą terminą surinktus įrodymus, kuriuose nurodoma, jog bendravimo tvarka nevykdoma (2022 m. liepos 13 d. S. K. įgalioto asmens B. K. prašymas (vykdomosios b. l. 14); išieškotojo susirašinėjimas su skolininke dėl bendravimo su vaikais nuo 2022 m. sausio mėnesio iki liepos mėnesio (vykdomosios b. l. 20-26); antstolės procesinių dokumentų įteikimas skolininkei (vykdomosios b. l. 32); Tarnybos 2022 m. liepos 27 d. raštas Nr. 1SD-7704 Dėl jūsų pranešimo (vykdomosios b. l. 33-36); skolininkės praleidus terminą antstolei pateikti dokumentai, tarp kurių taip pat pridėti skolininkės išieškotojui 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais rašyti 3 elektroniniai laiškai, 1 susirašinėjimo programėle ištrauka, sąskaitos už psichologo konsultacijas, vykdomosios b. l. 41-50). Taip pat antstolė pateikė savo įvertinimą, nurodydama, kad bendravimo su vaikais tvarka yra nevykdoma, nes J. K. su vaikais išvyko į Turkijos Respubliką. Tuo pagrindu prašoma skirti baudą skolininkui.

44. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolio surašomo prašymo dėl baudos skyrimo standartai neturėtų būti itin aukšti. Teismo vertinimu, pakanka iš prašymo turinio nustatyti, kokie pažeidimai buvo galimai padaryti, nes jie nurodyti su pareiškimu pridedamuose dokumentuose – išieškotojos pranešimuose. Taigi, remiantis protingumo ir koncentruotumo principu, nagrinėjamoje byloje galima suprasti, už kokius skolininkės veiksmus ar neveikimą kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo, be to, kartu su aktu pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes.

45. Antstolis, padaręs prielaidą, jog teismo nutartis nebuvo tinkamai vykdoma, neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimą skirti baudą. Tokį sprendimą priima teismas ir tik ištyręs visas aktualias faktines aplinkybes bei pagrįstai nustatęs, kad teismo įpareigojimas nebuvo vykdomas arba buvo vykdomas netinkamai.

46. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismui nekyla abejonių, jog skolininkė pilna apimtimi nevykdė 2022 m. sausio 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, nesant tam objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo.

Dėl skirtinos baudos dydžio

47. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).

48. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui J. K. baudą už nutarties nevykdymą.

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis). Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas).

50. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į apriboto bendravimo trukmę (nutartis nevykdoma nuo pat jos priėmimo), taip pat aplinkybę, kad ir po antstolės kreipimosi dėl baudos skyrimo, skolininkė vis tiek nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, be to, netgi pasibaigus darbo sutarčiai su (duomenys neskelbtini), ji negrįžo į Lietuvos Respubliką, taip pat įvertina skolininkės atstovės nurodytas aplinkybes, susijusias su sunkia skolininkės materialine padėtimi (nuo 2022 m. lapkričio 10 d. skolininkė nebedirba), Tarnybos prašymą atsižvelgti į tai, kad bauda būtų mokama iš šeimos biudžeto lėšų, taip pat atsižvelgtina į tai, kad antstolės kreipimosi metu skolininkė dar nebuvo bausta už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą.

51. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įstatyme įtvirtintą už vieną dieną skirtinos baudos dydį, vertina, jog vien įspėjimo paskyrimas šiuo atveju neatgrasys skolininkės nuo teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo, todėl skiria skolininkei vienkartinę 300 Eur dydžio baudą valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys), tuo pačiu skolininkei išaiškinant, kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3568-1157/2022 nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, ją priteisiant valstybei.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 288601650) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė