Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1797-413/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-02
Bylos Nr.
2S-1797-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11120-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Trečiasis asmuo
H. K.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1797-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11120-2011-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8., 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens H. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013, kuria nutarta atsisakyti priimti trečiojo asmens H. K. ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno 20-ajam notarų biure tarp atsakovų P. R. ir L. K. sudarytą paskolos sutartį bei 2008 m. rugsėjo 10 d. susitarimą su paskolos sutarties punkto pakeitimais; pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas 02120060015858 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį kreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėm priklausantį turtą – butą Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovas įtraukė H. K.. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas, teismo sprendimas neįsiteisėjęs.

Be to, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. P2-1-894/2013 pagal pareiškėjo antstolio R. B. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00604, suinteresuotais asmenimis patraukti P. R. ir L. K.. Antstolis R. B. šioje byloje prašo patvirtinti 2011 m. liepos 14 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą (parduotas skolininkams L. K. ir A. K. priklausantis įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. K., atstovaujama įstatyminio atstovo M. K., šioje byloje reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2011 m. liepos 14 d. įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo Nr. 2-1751-894/2013).

Trečiasis asmuo H. K. (ginčo buto iš varžytinių įgijėjas - pirkėjas) pateikė civilinė byloje dėl sandorių nuginčijimo savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu antstolio R. B. 2011 m. liepos 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo parduodamas butas su rūsiu, bendras plotas 60,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją; jeigu teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežastie, ir pažeistąją teisę ginti, o praleistą ieškinio senaties terminą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atnaujinti. Nurodė, kad dėl ilgo bylinėjimosi prarado suinteresuotumą varžytinėse pirktu (įgytu) objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti trečiojo asmens ieškinį nurodydamas, kad turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo klausimas dar nėra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo byloje Nr. P2-1-894/2013. CPK (redakcijos, galiojusios turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo metu, t.y. galiojusios iki 2011-10-01) 725 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų, jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi (1, 2 d.). Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis (4 d.). Nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas (6 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad nesant išnagrinėtai bylai dėl varžytynių akto patvirtinimo ir nesant patvirtinto turto pardavimo iš varžytinių akto, nėra pagrindo laikyti, kad ginčo turtas yra parduotas, todėl, atitinkamai turto pardavimo iš varžytinių aktas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, negali būti laikomas savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje (b. l. 15-16).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu trečiojo asmens atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - trečiojo asmens H. K., reiškiančio savarankišką reikalavimą, ieškinį priimti (b. l. 35-37). Nurodo, kad šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis 2011 m. liepos 14 d. įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėm priklausantis turtas - butas Nr. 8 su rūsiu, bendras plotas 60,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis ieškinio reikalavimas yra priimtas ir nagrinėjamas kaip tinkamas. Tuo tarpu ginčijama nutartimi atsisakyta priimti trečiojo suinteresuoto asmens H. K. faktiškai tapatų reikalavimą, tačiau pareikštą kitais, savarankiškais (tik su jo teisių pažeidimu susijusiais) pagrindais. Teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens reikalavimus, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir užkerta galimybę šiam asmeniui ginti savo pažeistas teises jo pasirinktu būdu - ginčijant pradėto (nors dar neįsiteisėjusio) buto pirkimo sandorio pirminę stadiją, kurios teisinė reikšmė yra svarbi ir savarankiška viso sandorio juridinės sudėties dalis. Teismo motyvas, kad turto iš varžytinių aktas negali būti laikomas savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, yra nepagrįstas, kadangi šio akto teisines pasekmes trečiasis asmuo H. K. betarpiškai patiria negalėdamas naudotis savo pinigais, o taip pat negalėdamas tapti turto savininku. Nors turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo pasirašytas, o pirkėjas H. K. yra sumokėjęs turto kainą, tačiau nuosavybės teisė iki šiol jam nėra perėjusi. Tai pažeidžia esmines jo, kaip potencialaus turto pirkėjo iš varžytinių, teises, o ginčijamas aktas sukūrė jam neigiamas teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą byloje, ieškinio priėmimo pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje.

Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. CPK 46 ir 47 straipsniuose tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-241/2012).

CPK 46 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė dvi taisykles: kad atsisakymas įtraukti asmenį į procesą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teisėmis įforminamas tokiu teismo procesiniu dokumentu kaip nutartis ir kad minėto pobūdžio nutartis negali būti skundo objektu, nes asmeniui išlieka teisė kreiptis į teismą pareiškiant reikalavimus naujoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-315/2010).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo H. K. (ginčo buto varžytinėse pirkėjas) pateikė teismui ieškinį, reikšdamas savarankiškus reikalavimus jau prasidėjusiame teismo procese, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo laikyti jį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir tuo pačiu atsisakė priimti ieškinį konstatuodamas, kad nesant išnagrinėtai bylai dėl varžytynių akto patvirtinimo ir nesant patvirtinto turto pardavimo iš varžytinių akto, nėra pagrindo laikyti, kad ginčo turtas yra parduotas, atitinkamai turto pardavimo iš varžytinių aktas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, negali būti laikomas savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku byloje. Taigi teismas iš esmės atsisakė tenkinti H. K. prašymą laikyti byloje jį trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostatą, teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu, todėl teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Remiantis nurodytu, neteisėtai pradėtas apeliacinis procesas pagal H. K. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Pasisakant dėl kitų skundo argumentų pažymėtina, jog CPK 179 straipsnio pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Remiantis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinė byla, kurioje kilęs ginčas dėl sandorių teisėtumo, 2013 m. rugpjūčio 9 d. yra išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu skundžia tarpinę teismo nutartį, kuria ginčas iš esmės neišspręstas, o apeliantui, kaip jau buvo minėta, neužkirstas kelias reikšti atskirą ieškinį kitoje byloje. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, tolimesnis tarpinės nutarties skundimas netenka prasmės, todėl tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą apeliaciniam procesui nutraukti, nes procesiniai įstatymai suteikia teisę proceso dalyviams savo nuomonę bei argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iki priimant byloje sprendimą priimtų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo išsakyti apeliaciniame skunde dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tokią teisę turi ir apeliantas (CPK 305 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis). Todėl manydamas, kad priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau prieš tai atsisakęs priimti trečiojo asmens savarankišką reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė šio asmens teises, apeliantas turi teisę šiais savo argumentais grįsti apeliacinį skundą ir ginčyti teismo sprendimą kaip neteisėtą ir pažeidžiantį jo teises bei teisėtus interesus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal H. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 panaikinimo, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas