- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2-315/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A. Ž., A. N., K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, K. E.
- Ieškovas
- V., V. D. Č.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1965-524/2009 pagal ieškovės V. D. Č. ieškinį atsakovams A. Ž. , A. N. , K. E. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys ieškovės pusėje J. Š. , A. N. , A. L. ir A. L. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, turtinės žalos atlyginimo bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškovės pusėje A. L. ir A. L. ieškinį atsakovams A. Ž. , A. N. , K. E. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų J. Š. ir A. N. , dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. D. Č. 2009 m. liepos 24 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 1999 m. liepos 21 d. mainų sutartį (registro Nr. 2MV-11900), pripažįstant ją 16/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių savininke ir įpareigojant sumokėti atsakovui K. E. 25 000 Lt kompensaciją; 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 0,0328 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų 104 400 Lt žalos atlyginimo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-10).
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. L. ir A. L. 2009 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. atitinkamai kiekvienam iš trečiųjų asmenų 31 323,26 Lt ir 23 448,26 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo A. N. – atitinkamai 18 000 Lt ir 61 875 Lt žalos atlyginimo (b. l. 14-18). Taip pat prašė neviršijant pareikšto reikalavimo ribų areštuoti atsakovams priklausantį turtą ar turtines teises, nes ieškinio suma yra itin didelė, o didelė reikalavimo suma objektyviai padidina sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1004/2008, 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27/2009). Be to, atsakovai nuolat konfliktuoja tiek tarpusavy, tiek su trečiaisiais asmenimis, todėl gali sąmoningai vengti vykdyti būsimą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 33-34) tenkino trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymą ir areštavo atsakovų A. Ž. bei A. N. (ne)kilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, įvertinęs trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais nurodytas bylos aplinkybes ir ieškinio sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 40-42) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remdamasis šiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas iki šiol nutartimi neišsprendė trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais procesinės padėties, kaip tai numato CPK 46 straipsnio 3 dalis, nors būtent pastarųjų prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nesant minėtos nutarties pirmosios instancijos teismo rezoliucija ant trečiųjų asmenų ieškinio „ieškinį priimti“ yra niekinė, o tol, kol A. L. ir A. L. dalyvauja procese trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisėmis pagal ieškovės V. D. Č. ieškinį, jų prašymu laikinosios apsaugos priemonės atsakovui negali būti taikomos. Antra, atsakovas A. Ž. ir tretieji asmenys A. L. bei A. L. yra ginčo gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių Smilčių g. 28, Palangoje, bendrasavininkiai. Tretieji asmenys žalą, kurios atlyginimo prašo iš apelianto, kildina iš to, jog šis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą dalinę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, kad atsakovas negalėjo padaryti tretiesiems asmenims žalos, kadangi nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo jis dėl tų pačių trečiųjų asmenų kaltės negali naudotis gyvenamuoju namu savo nuožiūra. Trečia, pirmosios instancijos teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi jau areštavo atsakovo A. Ž. nekilnojamąjį turtą, todėl pakartotinis turto areštas yra betikslis.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. L. ir A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 47-49) su skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak trečiųjų asmenų, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro tai, kad atsakovas turėjo nevaržomą galimybę perleisti turtą (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė trečiųjų asmenų ieškinį, taigi išsprendė (pakeitė) jų procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų į trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio pagrįstumo. Net jei būtų priešingai, tai, kad ieškinys pagrįstas, galima numanyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-7-288/2009, vienas iš atsakovų - A. N. ), kurioje teismai tenkino reikalavimus dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimis, perkėlė ieškovams pirkėjo teises ir pareigas bei priteisė iš atsakovų žalos atlyginimą. Tretieji asmenys prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant jų, o ne ieškovės V. D. Č. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su asmens įstojimo į procesą įteisinimu ir laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti, remiantis skundo motyvais, nėra pagrindo.
CPK 46 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė dvi taisykles: kad atsisakymas įtraukti asmenį į procesą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teisėmis įforminamas tokiu teismo procesiniu dokumentu kaip nutartis ir kad minėto pobūdžio nutartis negali būti skundo objektu, nes asmeniui išlieka teisė kreiptis į teismą pareiškiant reikalavimus naujoje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenutarė atsisakyti įtraukti į procesą A. L. ir A. L. trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais, taigi neprivalėjo priimti tuo klausimu jokios nutarties. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas nusprendė įtraukti A. L. ir A. L. į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais išreiškia savo valią įstoti į kitų asmenų (ieškovo) jau pradėtą procesą konkliudentiniais veiksmais –nustatyta tvarka pareikšdami savarankiškus reikalavimus (paduodami ieškinį, sumokėdami žyminį mokestį ir kt.). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį tinkamai formos ir turinio aspektais parengtas ieškinys gali būti priimamas uždedant rezoliuciją, t. y. teismo nutartis nebūtina (CPK 290 str. 6 d.). Pirminėje proceso stadijoje teismas priima nutartį nebent tada, kai nustato terminą pašalinti ieškinio trūkumus, ieškinį pripažįsta de jure nepaduotu (CPK 115 str. 2-3 d.), atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2-3 d.). Ši situacija paaiškinama tuo, kad tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovas (CPK 46 str. 2 d.), išskyrus, kaip minėta, galimybę skųsti nutartį, kuria teismas atsisako įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.
Antras apelianto skundo motyvas, kaip teisingai pastebėjo tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, yra susijęs su jų paduoto ieškinio pagrįstumu. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisiškai reikšmingos bei vertinamos tik tos faktinės ir/arba hipotetinės aplinkybės, kurios susijusios su būsimo sprendimo neįvykdymo rizika, modeliuojant situaciją, kad ieškinys bus patenkintas (CPK 144 str. 1 d.). Antra vertus, prezumpcijos, kad ieškinys bus priimtas ieškovo (ad hoc – trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais) naudai, taikymas automatiškai nesuponuoja išankstinės nuomonės, kad ieškinys tikrai nebus atmestas, kadangi teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl ieškinio esmės. Argumentų nei įrodymų, kad apelianto turtinė padėtis yra (išliks) gera ir stabili, kurie paneigtų potencialią grėsmę įvykti teismo sprendimą, jeigu trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys bus patenkintas, apeliantas nepateikė; kaip ir neprašė pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (turto areštą) į depozitą, laidavimą ar įkeitimą (CPK 146 str.).
Kalbant apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skaičių, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nedubliuoja viena kitos. Nors ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymu pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal rūšį (atsakovų, įskaitant apelianto, turto areštas) iš dalies sutampa (b. l. 53), jomis buvo užtikrinti dviejų skirtingų subjektų (atitinkamai ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais) du skirtingi materialiniai turtinio pobūdžio reikalavimai: 104 400 Lt ir 54 771,52 Lt žalos atlyginimas. Įstatymas nedraudžia, siekiant užtikrinti kelių asmenų turtinių interesų apsaugą, de facto areštuoti tą patį objektą, nes kiekvieno iš jų materialinių reikalavimų dydis atskirai gali būti mažesnis už bendrą areštuoto daikto vertę. Be to, vėliau kuriam nors iš ieškovų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pasidaryti nebeaktualus, pvz., įsiteisėjus teismo sprendimui ieškinį atmesti (CPK 150 str. 4 d.), ieškovui atsiėmus ieškinį arba jo atsisakius (CPK 139-140 str.). Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos vienų ieškovų prašymu, bus panaikintos, o pritaikytos kitų ieškovų prašymu - liks galioti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso taisyklių priimdamas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį rezoliucija, adekvačiai įvertino grėsmę trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais turtiniams interesams ir ėmėsi tinkamų priemonių tą riziką eliminuoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.