- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 2-27/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“
- Atsakovas
- "Neapolis" "Lanksti erdvė"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-1158-538/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Lanksti erdvė“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko UAB ,,Neapolis“ 381 447,90 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 10 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo neradus ar esant nepakankamai - jam priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 381 447,90 Lt sumos. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o skolininkas, kreditoriaus teigimu, nereaguoja į raginimus vykdyti sutartinę prievolę. Dėl to, teismo nuomone, nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB ,,Neapolis“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimai yra nepagrįsti, nes nurodytą skolą skolininkas turi sumokėti iki 2009 m. kovo 10 d., todėl, nesuėjus sutartyje numatytam prievolės įvykdymo terminui, kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo. Apelianto nuomone, kreditorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir, kreipdamasis į teismą dar nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, išnaudojo tą aplinkybę, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumo, protingumo, kooperacijos – pažeidimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis užsiima biuro patalpų nuoma, todėl turto areštas gali pabloginti esamą bendrovės finansinę padėtį, o kartu apsunkinti galimybę tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Lanksti erdvė“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog nesuėjo jo prievolės vykdymo terminas, nes skola turėjo būti mokama dalimis, tačiau apeliantas praleido šių mokėjimų terminus. Taip pat teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jam iš tiesų yra žalingas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš skolininko 381 447,90 Lt skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, nurodyta suma yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).
Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pats apeliantas atskirajame skunde, CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju – aplinkybės, susijusios su prievolės įvykdymo terminais, jų pasibaigimu ir pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus kreditoriui, įvykdymo užtikrinimas. Apeliantui yra pareikštas materialinis reikalavimas, kurio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija nevertina apelianto skunde ir kreditoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų motyvų, susijusių su apelianto prievolės grąžinti skolą atsiradimo laiku, kreditoriaus reikalavimo teise ir pan.
Apelianto nurodyti argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti jam nuostolių, neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal minėto straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, kaip žinoma, bylos nagrinėjimo eigoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos (CPK 146 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.