Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė R. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo, atitinkančio procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nepateikė. Teismui pateiktame pranešime patvirtino, kad yra skolinga ieškovei. Nurodė, kad neturi galimybių iš karto sumokėti visos 6 014,15 Eur sumos, norėtų skolą sumokėti dalimis.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. patvirtino, kad ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad paskolą paėmė ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Kokia tiksliai suma jai buvo išmokėta, nepamena. Manė, kad atsiskaitys, nes tuo metu dirbo. Kreditorei mokėjo po 132,00 Eur per mėnesį. Paskui pradėjo lauktis vaiko, nebedirbo, nebebuvo pajamų. Gavo pranešimą, kad sutartis nutraukta ir reikalaujama grąžinti visą sumą. Į gautą pranešimą nereagavo, sureagavo tik gavusi pranešimą iš teismo. Šiuo metu iš Sodros gauna 309,00 Eur, nežino kodėl perveda ne 390 Eur, pas antstolius jokių išieškojimų nėra. Vaiką augina ne viena, bet vaiko tėtis nedirba, taip pat turi skolų. Šeimos pajamas sudaro tai ką gauna iš Sodros bei vaiko pinigai. Už pavienius darbus gauna ir draugas. Planuoja eiti dirbti. Iki vaiko gimimo dirbo kambarine, gaudavo 600 Eur, planuoja grįžti į darbą. Dabar gali mokėti po 50 Eur kas mėnesį, o kai pradės dirbti galės mokėti po 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovės R. P. 2022 m. kovo 1 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K836316437, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 300,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė gautą kreditą su 2 973,20 Eur palūkanomis (taikant 23 proc. metinę palūkanų normą) ir 720,04 Eur tarpininkavimo mokesčiu (9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos) įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. kovo 1 d. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl tarp šalių sudaryta sutartis nuo 2023 m. lapkričio 14 d. buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei gauto kredito negrąžino bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų neatliko. Atsakovė iš esmės neginčija pačios skolos sumos, tačiau prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis dėl sunkios materialinės padėties.

Dėl skolos ir mokėjimo (pelno palūkanų).

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovei ir atsakovei sudarius vartojimo kredito sutartį, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tinkamo atsakovės prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieškovei skolinga 3 633,01 Eur negrąžinto kredito ir 360,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.874 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 65,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, priskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) ir 474,83 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 14 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.).

Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 9,90 proc. dydžio (720,04 Eur) tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y. kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, ieškinio reikalavimas dėl 65,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, priskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.), priteisimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties, matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-803/2023; kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 474,83 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 14 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.) priteisimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl nuostolių (negautų pajamų).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 23 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.).

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovės prašomos priteisti 1 455,86 Eur maksimali palūkanų suma nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.) nuo vartojimo kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršija palūkanų sumos pagal mokėjimų grafiką, todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo tenkinami visiškai. Iš atsakovės ieškovei priteisiama 23 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.) nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 455,86 Eur sumos.

Dėl delspinigių.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 24,09 Eur delspinigių už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį nuo atsakovės pradelstų sumokėti įmokų.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei priskaičiavo 24,09 Eur delspinigių už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį nuo atsakovės pradelstų sumokėti įmokų, taikydama 0,05 procento netesybų dydį. Įvertinus tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų ir praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 24,09 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 335,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 135,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 92 proc., t. y. 308,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija rekomendacijose numatyto minimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (8,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, tai reiškia, kad turi būti atsižvelgta ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo motyvuoja tuo, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir niekur nedirba. Nurodo, kad jos pajamas sudaro gaunama apie 309,00 Eur išmoka iš Sodros bei vaiko pinigai. Ieškovė su sprendimo vykdymo išdėstymu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė galėjo atlikti bent minimalias kasmėnesines įmokas, tačiau tokių atlikti nesistengė. Taip pat nurodė, kad teismui tenkinus atsakovės prašymą, prašo numatyti, kad tuo atveju, jei atsakovė ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluotų vykdyti bent vieną mėnesinį mokėjimą, ieškovė įgytų teisę reikalauti vykdyti visus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas yra kilęs iš tarp šalių 2022 m. kovo 1 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K836316437. Pagal minėtos sutarties nuostatas, atsakovė pasiskolintą sumą su kitais sutartyje numatytais mokėjimais buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2027 m. kovo 1 d., kas mėnesį mokėdama 133,22 Eur dydžio įmokas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šiuo metu kas mėnesį galėtų mokėti po 50,00 Eur, o kai pradės dirbti – po 100,00 Eur, pradėti dirbti planuoja po mėnesio.

Atsižvelgiant į atsakovės šiuo metu esamą sunkią turtinę padėtį ir tai, kad jos padėtis iš esmės yra pasikeitusi nuo tos, kuri buvo kai ji įsipareigojo ieškovei, nes šiuo metu atsakovė nedirba, augina vaiką, dėl ko jai pragyvenimui reikalingos ir didesnės lėšos nei buvo vertinamos kredito suteikimo metu, šią situaciją atsakovė teismo posėdyje pasižadėjo spręsti įsidarbindama ir gaudama didesnes pajamas nei šiuo metu (309,00 Eur), teismas sprendžia, kad tokioje situacijoje atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies ir sprendimo vykdymas išdėstytinas, įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei po 120,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, geranoriškas skolos mokėjimas, išvengiant priverstinio skolos išieškojimo procedūros, labiau užtikrintų abiejų šalių interesus. Nustatomas skolos sumokėjimo terminas per trejus metus (iki 2027 m. liepos 31 d.) iš esmės nepažeis ieškovės interesų, nes atsakovė pasiskolintą sumą su kitais sutartyje numatytais mokėjimais buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2027 m. kovo 1 d. bei užtikrins šalių interesų pusiausvyra.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir teismo sprendimu priteistų sumų, t. y. 3 633,01 Eur negrąžinto kredito, 360,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 65,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, 23 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.), 24,09 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių terminui, kas mėnesį mokant po 120,00 Eur (paskutinės įmokos suma – 191,46 Eur), kartu su 23 proc. negautomis pajamomis (nuostoliais), skaičiuojamais nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (3 633,01 Eur) bei 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis. Pirmosios įmokos mokėjimo terminas nustatytinas 2024 m. liepos mėnesį.

Ieškovės prašymas numatyti, kad tuo atveju, jei atsakovė ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluotų vykdyti bent vieną mėnesinį mokėjimą, ieškovė įgytų teisę reikalauti vykdyti visus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas, nes tai prieštarauja teismo priimamo sprendimo dėl jo įvykdymo dalimis esmei ir paskirčiai. Atsakovei nemokant nustatytų įmokų kas mėnesį, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neįvykdytos sprendimo dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546:

23 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 455,86 Eur sumos,

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m. vasario 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimu priteistų sumų mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių terminui.

Nustatyti, kad atsakovė R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) moka ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, kiekvieną mėnesį po 120,00 Eur (paskutinės įmokos suma – 191,46 Eur), kartu su 23 proc. negautomis pajamomis (nuostoliais), skaičiuojamais nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (3 633,01 Eur) bei 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis.

Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2024 m. liepos mėnuo, t. y. pirmąją įmoką atsakovė turi sumokėti iki 2024 m. liepos 31 d.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.