- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-561-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00037-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- S. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnametės dukros M. R., gim. ( duomenys neskelbtini ), gyvenamąją vietą su ieškove mama S. L. ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti atsakovo V. R. laikiną bendravimo tvarką su dukra M. R., gim. ( duomenys neskelbtini ), nurodytomis sąlygomis: 1) atsakovas (tėvas) V. R. kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 20 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) atsakovas (tėvas) V. R. nuo vasario mėnesio kas antrą savaitgalį, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Apie vaiko pasiėmimą iš darželio atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš parą (telefonu ar sms žinute), o ketindamas pasiimti jam priklausančiam savaitgaliui atsakovas turi informuoti (telefonu, sms žinute ir pan.) ieškovę ne vėliau prieš dvi dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės S. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
3. Teismas nustatė, kad tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai, todėl yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Dukra nuo pat gimimo iki šiol iš esmės gyvena su mama (ieškove) S. L. (atsakovas nuolat dirba užsienyje, vaiką mato itin retai), dukra yra mažametė, todėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo, niekaip nepažeis nepilnametės dukros interesų.
4. Teismas padarė išvadą, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrina ne tik rami ir stabili vaiko emocinė bei psichologinė būklė, bet bus užkirstas kelias atsakovui piktnaudžiauti ir imtis bet kokių neteisėtų ir vaiko interesus pažeidžiančių veiksmų ir tik aiškiai apibrėžus vaiko gyvenamąją vietą, būtų neginčijamai išvengta tiek konfliktinių situacijų tarp šalių, tiek ir išimtinai užtikrintos nepilnametės dukros teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, tačiau, atsakovas nėra informuotas nei teismo, nei kitos institucijos, nei ieškovės apie dukters gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. sausio 22 d. nusiuntė ieškovei sudarytą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka ir taikos sutartį, kurioje išsprendžiami visi klausimai susiję su nepilnamete dukra ir jos gerove. Ieškovei pasiūlyti dokumentų projektai netiko, tačiau ieškovė ir jos atstovas nenurodė, kokių sąlygų jie pageidautų, su kuo sutinkama ir nesutinkama.
5.3. Atsakovas nori situaciją išspręsti taikos būdu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė mediatorių. Mediatorius ieškovei yra išsiuntęs pranešimą dėl mediacijos, nepavykus susitarti mediacijos būdu tik tada bus galima teikti pirmos instancijos teismui ieškinį.
5.4. Nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. L. prašo atsakovo V. R. atsirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia tuo, jog buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, tačiau jokių tai pagrindžiančių argumentų savo skunde nenurodė. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, jog priėmus teismo nutartį buvo pažeisti minėti principai, niekaip nepagrindžia ir neįrodo teismo nutarties neteisėtumo.
6.2. Tai, kad teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišklausęs atsakovo nuomonės, niekaip nepagrindžia ir nepatvirtina, jog nutartis yra neteisėta.
6.3. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos išimtinai siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, todėl išklausyti atsakovo nuomonės šiuo atveju nebuvo būtina. Įstatymas nenumato atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo.
6.4. Ta aplinkybė, kad atsakovas dirba užsienyje norėdamas labiau patenkinti dukters poreikius, niekaip nėra susijusi nei su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (kuriomis nustatyta tik laikina vaiko gyvenamoji vieta ir atsakovo bendravimo tvarka su dukra), nei juo labiau nepatvirtina priimtos nutarties neteisėtumo.
6.5. Atsakovas net kelis mėnesius liepė ieškovei su vaikais išsikraustyti iš jam priklausančių namų ir negana to, pats pakeitė spynas, kad ieškovė su vaikais nebegalėtų pareiti į namus.
6.6. Tai, kad atsakovas kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl neva vaiko pagrobimo ir į vaiko teisių apsaugos specialistus (kiek žinoma, ikiteisminis tyrimas atsakovo pareiškimo pagrindu nėra pradėtas, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas ieškovės pareiškimo pagrindu dėl Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atsakovui yra pradėtas, tai patvirtinantys dokumentai yra byloje), taip pat niekaip nepatvirtina, jog nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią atsakovo grasinimų pasiimti vaiką įgyvendinimui ir išimtinai siekiant apsaugoti nepilnametės dukros interesus, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų nebūtų pakenkta vaiko emocinei ir psichologinei būsenai.
Šalies argumentai
6.7. Ieškovė į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi 2020 m. sausio 22 d. o atsakovas taikos sutartį ieškovės atstovui atsiuntė 2020 m. sausio 22 d., 19:37 val. Vadinasi, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones anksčiau, nei atsakovas atsiuntė ieškovei parengtą taikos sutartį.
7. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. kovo 10 d. gautas atsakovo V. R. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su atskiruoju skundu
9. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė savo asmens dokumento kopiją, pažymą apie M. R. lopšelio – darželio lankymą, gimimo išrašą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo ir taikos sutartį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sprendžiamas atsakovo neinformavus, minėtų įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie kartu su atskiruoju skundu buvo išsiųsti priešingai šaliai susipažinti. Todėl minėti įrodymai yra priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Atsakovas 2020 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, prie jo pridėjo pažymą dėl privalomosios mediacijos.
12. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą prašymą, sprendžia, kad juo iš esmės nėra keičiamas (pildomas) atsakovo pateiktas atskirasis skundas, nes dėl privalomosios mediacijos atsakovas užsiminė ir atskirajame skunde. Kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėtas atsakovo prašymas ir pažyma dėl privalomosios mediacijos gali būti reikšmingi siekiant priimti visapusiškai pagrįstą teismo sprendimą.
14. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir atsakovo prašymas buvo persiųstas ieškovei susipažinti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia 2020 m. kovo 9 d. prašymą ir prie jo pridėtą pažymą priimti bei vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
15. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su pareiškėja, taip pat nustatė laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.).
17. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones neturėdamas visų įrodymų ir nežinodamas atsakovo nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, priimdamas skundžiamą nutartį.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti atsakovą apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai – įstatyme nurodoma, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tuo atveju, kai tai yra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Tokios būtinybės pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jo neturi pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas. Galimybe teikti savo argumentus atsakovas, be kita ko, pasinaudojo paduodamas atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, išnagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui. Juolab, kaip nurodyta anksčiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai pagrindė (šalių konfliktiniai santykiai) ir atskirojo skundo argumentai jo nepaneigia.
20. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovas iš esmės nesutinka su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų, kodėl nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama, kaip ji pažeidžia atsakovo interesus, taip pat nepateikia konkretaus siūlymo, kokia bendravimo tvarka, jo manymu, būtų tinkama. Skunde paminėdamas ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimus, atsakovas tik išvardija minėtus teisės principus, bet nenurodo, kaip jie buvo pažeisti priimant skundžiamą nutartį. Šiuo aspektu atsakovo atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, abstraktūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, išdėstant konkrečius pasiūlymus ir priežastis, kaip ir kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka turėtų būti keičiama (CPK 148 straipsnis 1 dalis).
21. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis nėra informuotas ir nežino, kur yra jo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo prie atskirojo skundo pateiktos taikos sutarties, atsakovas sutinka, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Be to, pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų su motina, jos pasirinktoje vietoje. Be to, minėtame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta jam jau yra žinoma. Vadinasi, aptariamos atsakovo nurodytos aplinkybes negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
Dėl privalomosios mediacijos
22. Atsakovas savo atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl mediatoriaus paskyrimo ir mediatorius yra išsiuntęs pareiškėjai pranešimą dėl mediacijos skyrimo. Teigia, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą, kol nebaigta mediacija.
23. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[t]eismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. <...> Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.“ Vadinasi, įstatymas reikalauja kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pateikti teismui duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi dėl privalomosios mediacijos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti.
24. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 328 straipsnis nustato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Minėtos teisės normos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
25. Atskirajame skunde atsakovas nenurodo aplinkybių ir nepateikia argumentų, kaip faktas, jog ieškovė nesikreipė dėl privalomosios mediacijos, galėjo nulemti skundžiamos nutarties neteisingumą. Juolab kad, kaip minėta, nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. Be to, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui 2020 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka su mediacija, nes ji yra neįmanoma dėl atsakovui pritaikytų įpareigojimų nebendrauti su ieškove. Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Vadinasi, šioje byloje mediacija yra baigta, ką patvirtina ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 3 d. pažyma.
26. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės nesikreipimas dėl privalomosios mediacijos nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties ar proceso pirmosios instancijos teisme pradžios neteisėtumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mediacija šiuo atveju buvo aiškiai neperspektyvi ir šiuo metu jau yra baigta. Be to, įstatymas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Dėl bylos baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.