Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. T. ir L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. T. ir L. T. bei trečiajam asmeniui A. P. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam I. Kanto al. 13, Vilniuje. Atsakovams bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kanto al. 13-107, Vilniuje. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2013-07-26 Turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už ieškovo tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 27 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Atsakovai nesutiko mokėti skolos už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas, kadangi bute šiuo metu gyvena senas buto šeimininkas trečiasis asmuo A. P., kuris nesutinka geranoriškai išsikelti iš buto, be to, trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl atsakovų teisės į butą yra apribotos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Savo sprendimą teismas grindė tuo, jog turto išlaikymo prievolės tenka buto savininkams (atsakovams). Pasak pirmosios instancijos teismo, tarp šalių susiklostę santykiai vertinami kaip žodinė neterminuota sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovams A. T. ir L. T. kyla solidari pareiga atsiskaityti už jiems nuosavybės teise priklausančiam butui ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą šilumos energiją ir nėra pagrindo nurodytų savininko pareigų perkelti tretiesiems asmenims.

Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai skunde nurodė, jog ginčo bute, kurį jie nusipirko iš varžytynių, šiuo metu gyvena senasis buto šeimininkas trečiasis asmuo A. P., kuris nesutinka geranoriškai išsikelti iš buto. Taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl atsakovų teisės į butą yra apribotos. Pasak apeliantų, trečiasis asmuo iki šiol nėra nutraukęs sutarties su ieškovu, o atsakovai iki šios dienos taip pat nėra pasirašę sutarties su ieškovu, todėl už prašomą priteisti skolą yra atsakingas trečiasis asmuo, kuris ginčo laikotarpiu naudojosi ieškovo paslaugomis.

Pažymėtina, jog CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyminio ir poįstatyminio lygio teisės normos pareigos atsiskaityti už nuosavybės teise valdomoms patalpoms (butui) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją nesieja vien su nuosavybės teisės įgijimu, bet sieja su nuosavybės teisės įgyvendinimu savininkui naudojant ir valdant patalpas (butą).

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su priklausymo nuosavybės teise faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Vien tik savininko pasikeitimas nereiškia teisių ir pareigų pagal pasirašytą šilumos tiekimo sutartį perėmimo, nes šalių santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi remiantis sutarčių teisės taisyklėmis. Šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodydami, jog trečiasis asmuo yra sudaręs, tačiau nenutraukęs sutarties su UAB „Vilniaus energija”, apeliantai nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kita vertus, kritiškai vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai su UAB „Vilniaus energija” sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais.

Nurodytina, kad vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bendrąja prasme tai reiškia, kad šilumos tiekėjas negali priversti patalpų savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas šilumos energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios sutikdamas su tokiu pasiūlymu. Tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išviešinus atsakovų nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimis atsakovai savaime netapo, išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovo ir atsakovų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Būtina įvertinti, ar atsakovai A. T. ir L. T. atliko konkliudentinius veiksmus CK 1.71 str. prasme.

Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad atsakovai A. T. ir L. T. iš varžytynių įsigytame bute faktiškai neapsigyveno, nesinaudojo ieškovo tiekiama energija ir už ją nemokėjo, t.y. neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sudaryti sutartį su ieškovu. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniais įrodymai – atsakovo raštas ieškovui UAB „Vilniaus energija”, kuriame nurodoma, kad iš buto neišsikelia senasis šeimininkas, todėl prašoma neskaičiuoti atsakovams mokesčių, kol bus išspręstas ginčas dėl trečiojo asmens iškeldinimo iš atsakovo įsigyto buto (b. l. 26). Be to, byloje esančiame trečiojo asmens A. P. pranešime atsakovui nurodyta, kad trečiasis asmuo su nepilnamečiais vaikais įsikėlė gyventi į ginčo butą, esantį I. Kanto g. 13-107, Vilniuje, kadangi šis jam teisiškai priklauso (b. l. 34). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad trečiasis asmuo A. P. ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1993-02-02 (b. l. 43). Aplinkybę, kad atsakovams iš varžytynių įsigijus butą, esantį I. Kanto g. 13-107, Vilniuje, A. P. toliau liko jame gyventi, patvirtina ir byloje esantis 2015-11-18 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog gavus atsakovo skundą ir nuvykus į ginčo butą, buvo nustatyta, jog jame gyvena A. P. (b. l. 160-161). Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog laikotarpiu nuo 2013-07-27 iki 2014-03-31 atsakovai, net ir būdami teisėtais buto, esančio I. Kanto al. 13-107, Vilniuje, savininkais, jame negyveno ir ieškovo UAB „Vilniaus energija” teikiamomis paslaugomis nesinaudojo.

Be to, Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovai A. T. ir L. T. buvo pateikę Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl trečiojo asmens iškeldinimo iš buto, esančio I. Kanto al. 13-107, Vilniuje (civilinės bylos Nr. 2-16852-790/2014). Tuo tarpu trečiasis asmuo A. P. yra kreipęsis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. 2-3907-790/2014). Minėtos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo nebuvo perdavęs atsakovams iš varžytynių įsigyto buto, juo naudojosi kaip savininkas, taigi, kartu naudojosi ir ieškovo UAB „Vilniaus energija” teikiamomis paslaugomis. Konstatuotina, kad atsakovų, kaip naujųjų buto savininkų, valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesniojo buto savininko veiksmų, šiam atsisakius išsikelti iš atsakovams nuosavybės teise perėjusio buto. Dėl išdėstyto, ieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinys dėl skolos priteisimo už laikotarpiu nuo 2013-07-27 iki 2014-03-31 tiektą centralizuotą šilumą butui, esančiam I. Kanto al. 13-107, Vilniuje, yra pareikštas netinkamiems atsakovams.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktu UAB „Vilniaus energija” ieškiniu nebuvo keliami reikalavimai trečiajam asmeniui A. P., teismas negali tenkinti apeliantų skundo reikalavimo priteisti skolą iš trečiojo asmens, tačiau apeliantų skundas tenkinamas iš dalies, konstatuojant, jog atsakovams atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nekilo prievolė sumokėti už ieškovo laikotarpiu nuo 2013-07-27 iki 2014-03-31 tiektą centralizuotą šilumą butui, esančiam I. Kanto al. 13-107, Vilniuje, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis nesinaudojo.

Konstatuotina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teismų praktikos, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, atmetęs ieškinį, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.). Atmetus ieškinį, ieškovo UAB „Vilniaus energija” pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Už apeliacinio skundo padavimą atsakovai sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio, kuris yra priteisiamas apeliantams iš ieškovo UAB „Vilniaus energija” .

Iš ieškovo taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme – 7,35 Eur (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. T. ir L. T. atmesti.

Priteisti atsakovams A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, 25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, 7,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.