Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui A. G. 1994 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 6, priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini); 2013 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Iš Žemės sklypo plano matyti, kad jame yra karvidė, griuvėsiai. MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas Ž. K. 2025 m. parengė Nekilnojamojo turto – mėšlidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Mėšlidė), kadastrinių matavimų bylą. Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. birželio 25 d. rašte nurodė, kad atmetė pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro informacinę sistemą, kadangi nepateikė teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018)

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013)

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Nekilnojamojo turto registre nėra išviešintas Mėšlidės savininkas. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į Mėšlidę kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais, nėra, išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas Mėšlidę faktiškai valdo, naudoja pagal paskirtį kaip savo, ją prižiūri nuo 1994 m. balandžio 18 d., t. y. nuo to laiko, kai iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB įsigijo karvidę – daugiau nei 30 metų, pareiškėjas iniciavo Mėšlidės kadastrinių duomenų nustatymą, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas Mėšlidę būtų valdęs, naudojęs, kad dėl Mėšlidės kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo valdoma Mėšlidė, būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys byloje, atstovaujantys valstybę ir savivaldybę, prieštaravimų dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nereiškė.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo Mėšlidę valdo daugiau nei 10 (dešimt) metų. Mėšlidė nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti Mėšlidę pagal jos būklę, vizualinę išvaizdą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdo Mėšlidę neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo tikslu, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, t. y. kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Mėšlidę.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo tikslu, nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį inžinerinį statinį - mėšlidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.