- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-781-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01585-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. – Ž., Klaipėdos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto - buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė A. R.-Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00450 areštavo pareiškėjai priklausantį turtą - butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kadangi butas bus parduodamas iš varžytynių. Šis turtas pareiškėjai yra vienintelis būstas, jai pačiai būtinai reikalingas, nes kito jokio būsto nuosavybės teise pareiškėja neturi, todėl egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys antstolė A. R. – Ž., Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimų į pareiškėjos prašymą neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos eismas nurodė, kad antstolė A. R. – Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/16/00450 dėl 971,74 Eur skolos ir 257,91 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolės 2021 m. spalio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis antstolė 2022 m. sausio 21 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo įkainavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą 25 800 Eur suma. Taip pat išaiškino skolininkei teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į paskutinį būstą, kuris yra būtinas gyventi. Pareiškėja pateikė prašymą, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į šį būstą, kadangi jos vertinimu yra visos sąlygos jį tenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos įsiskolinimai susidarė dėl komunalinių paslaugų, pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki ir areštuotas turtas yra vienintelis jai priklausantis būstas. Teismas įvertinęs prašymo motyvus nurodė, kad pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį galima nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma, tačiau tokio prašymo tenkinimui turi būti nustatytos penkios sąlygos, tai yra, kad pirma - skolininko skola susidarė dėl komunalinių paslaugų, antra – išieškoma iš paskutinio būsto, trečia – skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini ar yra nepilnamečių vaikų, ketvirta – skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, penkta - skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjos skolinių įsipareigojimų prigimtis yra komunalinių paslaugų pobūdžio, jai priklausantis turtas areštuotas, o pareiškėjos materialinė padėtis galėtų būti laikoma sunkia, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjo gyvenamąjį būstą. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja neteikė įrodymu, kad ji, jos šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys ar pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, taip pat pareiškėja jokių išmokų, kompensacijų, pašalpų ir/ar kitų išmokų negauna, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių ar/ir patvirtinančių duomenų bei įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų išimtinių sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį jos gyvenamąjį būstą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu užvestos 53 vykdomosios bylos, taip pat skolininkė yra skolinga ne tik už komunalinius patarnavimus, tačiau yra nesumokėjusi ir jai paskirtų baudų už važiavimus viešuoju transportu be bilieto, dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų ir jai paskirtų baudų užvestos net 6 vykdomosios bylos. Teismas nustatė, kad pareiškėja dirba labai nereguliariai, taip pat pažymėjo, jog pareiškėja neteikia duomenų jog ji nedirba dėl sveikatos problemų ar neįgalumo, siekia mažinti įsiskolinimus. Taip pat galimybės nerealizavus paskutinio gyvenamojo būsto padengti išieškotinas sumas per 18 mėnesių, kaip nustatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje, pareiškėja neįrodinėjo. Pagal bylos duomenis pareiškėja tokių galimybių neturi. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjos finansinę padėtį, skolų prigimtį, nustatė, kad pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų mažinti turimus įsiskolinimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos interesas išlaikyti jos turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jos kreditorių interesai, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašyma tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog skolos susidarė dėl komunalinių patarnavimų nedidelėmis sumomis, o paslaugų teikėjai kreipdavosi į teismą, dėl ko susidarė didelis vykdomųjų bylų skaičius. Teigia, kad vykdomosiose bylose įsiskolinimai budo dengiami, išieškant skolas iš apeliantės darbo užmokesčio ir ar išmokų. Mano, kad ta aplinkybė, jog teismui nepateikė duomenų apie sveikatos problemas, neįgalumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantė veikė aplaidžiai kreditorių atžvilgiu. Pažymi, kad teismas taip pat nenurodė, kokio rimtumo turi būti sveikatos problemos taikyti išimtį dėl išieškojimo iš vienintelio būsto.
8.2. Nurodo, kad dėl darbo pobūdžio apeliantė pastoviai patirdavo traumas, kurios nors ir nėra pagrindas vertinti nedarbingumo lygį, tačiau kas neeliminuoja nedarbingumo fakto. Teigia, kad taip pat teko sirgti somatinėmis ir infekcinėmis ligomis, o 2021 metais buvo reikalinga reabilitacija. Nurodo, kad nuo 2021 metų pradėjusi dirbti ir sistemingai mokėjo skolas dėl ko teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė nedėjo esminių pastangų sumažinti turimus įsiskolinimus. Mano, jog šioje byloje skolos susidarė tik dėl sunkios apeliantės materialinės padėties.
8.3. Nurodo, kad įsiskolinimo likutis yra mažas ir apeliantės pajamų pakaks atsiskaityti su kreditoriumi per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto. Pažymi, jog šiuo atveju skolos kreditoriams bus sumokėtos, todėl išieškotojų interesai nebus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymą apie darbo užmokestį, 2022 m. balandžio mėn. – 2022 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius (Nr. DOK-12180), 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė papildomą prašymą priimti rašytinius įrodymus – 6 kvitus, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., kuriais grindžia argumentus, jog su antstole yra atsiskaitoma (Nr. DOK-12581).
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
13. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su šiai bylai aktualiomis procesinio pobūdžio aplinkybėmis, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto, nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, dėl ko susidarė įsiskolinimai, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė dėl darbo pobūdžio pastoviai patirdavo traumas, jai buvo reikalinga reabilitacija, nepagrindė, kokio rimtumo turi būti sveikatos problemos taikyti išimtį dėl išieškojimo iš vienintelio būsto. Nurodo, kad apeliantė vykdo mokėjimus ir jos gaunamų pajamų pakaks atsiskaityti su kreditoriumi per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės prašymo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio apeliantei priklausančio būsto, pagrįstumo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
16. Byloje nustatyta, kad antstolės A. R. – Ž, žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/16/00450, pradėta pagal 2016 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-849-796/2016 dėl 971,74 Eur skolos ir 257,91 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai, ir vykdomoji byla Nr. 0075/18/00450, pradėta pagal 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1706-793/2018 dėl 186,50 Eur skolos ir 109,37 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. S. išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolės A. R. – Ž. 2021 m. spalio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis antstolė 2022 m. sausio 21 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkainavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą 25 800 Eur suma.
17. Nagrinėjamu atveju įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, nustatyta, kad apeliantė prašo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto - buto (duomenys neskelbtini), iš esmės motyvuojant tuo, kad jos materialinė padėtis yra pakankamai sunki, įsiskolinimai susidarė per tam tikrą laiko tarpą už komunalines paslaugas, tačiau šiuo metu apeliantė dirba ir gali atsiskaityti su kreditoriais, taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar yra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma.
18. CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).
19. Remiantis minėto straipsnio formuluote (nutarties 17 punktas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (nutarties 18 punktas) turi egzistuoti visos straipsnyje nustatytos sąlygos, skolininkui kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš skolininko būsto, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja šių visų sąlygų neatitinka. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje P. ir W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantės atžvilgiu yra užvestos net 53 vykdomosios bylos, o išieškojimai iš apeliantės vykdomi ne vienerius metus. Pirma vykdomoji byla užvesta 1999 m. dėl skolos, susidariusios už neapmokėtas komunalines paslaugas. Kiekvienais metais apeliantės atžvilgiu buvo užvedamos vis naujos vykdomosios bylos dėl komunalinių paslaugų nemokėjimo, taip pat apeliantė nėra ir sumokėjusi jai paskirtų baudų dėl naudojimosi viešuoju transportu be bilieto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neatitinka sąlygų, taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.
21. Pirmiausia, apeliantė nepagrindė, o ir su atskiruoju skundu neteikė įrodymų, jog apeliantė turi nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių yra socialiai remtina ir ar turi nustatytą neįgalumą. Tai yra visiškai neatitinka nutarties 18 punkte nurodytos trečiosios sąlygos. Priešingai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir atskiruoju skundu neginčijama, kad apeliantė gyvena viena, nepilnamečių vaikų ir ar kitų išlaikytinių neturi, byloje nepateikta įrodymų, jog apeliantė yra socialiai remtina ir ar turi neįgalaus asmens statusą, nepateikta įrodymų apie mokamą socialinę paramą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, pagrįstai nutarė, jog apeliantė neapgrindė numatytų išimtinių sąlygų (nutarties 18 punktas), leidžiančių nenukreipti išieškojimo į gyvenamąjį būstą.
22. Vertinant šiuo atveju taikomų priemonių proporcingumo klausimą (nutarties 19 punktas), pažymėtina, kad apeliantė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbinga (nutarties 11 punktas), nepilnamečių vaikų ir ar kitų išlaikytiniu neturi, duomenų apie sveikatos sutrikimus, sudarančius pagrindą neleisti vykdyti išieškojimo teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad apeliantės gyvenimo trukmė minėtame būste yra pakankamai trumpa – kaip matyti apeliantė minėto būsto savininkė tapo pagal pateiktą Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui P. A.. Pažymėtina, jog minėtame liudijime nurodyta apeliantės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė aiškių duomenų apie minėtą būstą ir ar iki kokio laikotarpio gyveno minėtame būste apeliantė nepateikė.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. priėmė teismo įsakymą Nr. eL2-2477-944/2022, kuriuo nutarta iš apeliantės išieškoti 367,17 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 367,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022 m. birželio 1 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 9,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ naudai. Minėtame teismo įsakyme nurodyta, kad išieškojimo pagrindas: įsiskolinimas už tiektą elektros energiją objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d.. Teismo įsakymas įsiteisėjęs. Įvertinus minėtoje byloje pateiktą kreditorės pareiškimą matyti, jog kreditorė reikalavimus pareiškė dėl L. S. nuomojamame būste išnaudotos elektros nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d., kas taip pat teismui leidžia spręsti, jog apeliantė buvo apsirūpinusi gyvenamuoju būstu, o būstą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo ir naudoja pakankamai trumpą laiko tarpą nuosavybę įgijusi paveldėjimo pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo metu apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Papildomai pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6910-609/2022, kuriuo priteista iš L. S. 30,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Sprendime nurodyta, kad L. S. nesumokėjo už komunalines paslaugas, kurios buvo suteiktos objektui (duomenys neskelbtini). Nors minėtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau byloje esančių aplinkybių visumoje, galima daryti išvadą, jog apeliantė ir toliau įsiskolina už suteikiamas paslaugas. Ką be kita ko patvirtina ir nutarties 23 punkte analizuotos aplinkybės.
25. Antra, apeliantė nurodo, kad su kreditoriumi turi galimybę atsiskaityti iš gaunamų pajamų per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliantė su kreditoriais neatsiskaito pakankamai ilgą laiko tarpą, į tai, jog apeliantės atžvilgiu yra užvestas didelis vykdomųjų bylų kiekis (nutarties 20 punktas), į tai, jog kaip matyti apeliantė ir toliau įsiskolina už suteikiamas komunalines paslaugas (nutarties 23-24 punktai), apeliantės argumentai vertintini kritiškai iš esmės reikalaujant jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteikiant argumentų, įrodymų, jog apeliantė siekė sudaryti susitarimą dėl likusios skolos sumokėjimo tam tikromis dalimis. Kaip matyti, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė šešis kvitus, tačiau įvertinus pateiktus kvitus matyti, jog mokėjimai buvo atliekami tik iki 2022 m. balandžio 29 d., apie tolimesnius mokėjimus apeliantė duomenų nepateikė, kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė neįrodė, jog dėjo pakankamai esminių pastangų mažinti įsiskolinimus iki antstolė areštavo paveldėtą turtą. Priešingai, kaip matyti, ir po minėto turto arešto, toliau susidaro nauji įsiskolinimai komunalinių paslaugų teikėjams.
26. Trečia, apeliantė akcentuoja, jog dirbo nereguliariai dėl sveikatos sutrikimų, prižiūrėjo tėvą, kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, neteikė duomenų bei įrodymų apie tai, kad apeliantei dirbti būtų trukdžiusios kokios nors rimtos sveikatos problemos ir ar būtų nustatytas tam tikras neįgalumo lygis ar prižiūrėjo asmenį, kuriam buvo būtina globa, tai yra tokių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Aptartų aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų ir apeliantės pateikto prašymo tenkinimas iš esmės pažeistų apeliantės kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, laikytina teisėta ir pagrįsta, jog naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.