Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2024 m. gegužės 20 d. paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S. 2024 m. birželio 23 d., apie 12:10 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tris kartus kumščiu sudavė gulinčiam lovoje E. S. į veidą, po to dar du kartus kumščiu sudavė jam į krūtinę, padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žande, nosyje, išmušė viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ą ir 2-ą dantis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais J. S. kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai ir parodė, kad parodė, kad su E. gėrė alkoholį, susiginčijo, nuėjo iki A. išsiaiškinti ir išsiaiškinęs grįžo ir sudavė gulinčiam E. S. tris smūgius: vieną smūgį į veidą ir du kartus į krūtinę. Jis paklausė E. S., ar žino, už ką gavo, ir išėjo. Sutinka su visomis prokuroro nurodytomis aplinkybėmis. Vertina savo veiksmus blogai, buvo išgėręs, alkoholis darė jam blogą įtaką. Kai jis išgeria, tai nemąsto, ką daro. Įvykis, kaip nurodyta kaltinamajame akte, galėjo būti 2024 m. birželio 23 d. Nueiti pas A. siuntė E. S., jis A. apkalbėjo, o pats buvo jam skolingas pinigų. J. S. nuėjęs pas A. pakalbėjo, jam sukilo nervai ir grįžęs atgal pas S., jam gulinčiam sudavė tris kartus. Sudavė E. S. dėl to, kad jis primelavo. Neginčija, kad sudavė E. S. 3 smūgius. Neginčija, kad galėjo išmušti dantis. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo elgesio. Norėtų švelnesnės bausmės, pabuvęs suimtas suprato, kad nori gydytis nuo alkoholio, kad daugiau taip nenutiktų.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui bei prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. su E. S. gėrė alų ir abu stipriai apsvaigo. E. jam papasakojo apie jų bendrą draugą A., kurio pavardės J. S. nežino. Sakė, kad šis apie jį labai negražiai kalba, vadina jį gaidžiu ir pan. J. S. neseniai grįžo iš įkalinimo vietos, todėl tokios A. kalbos jį labai supykdė. Jis nuėjo pas A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atėjus pas jį, šis pasakė, kad tai E. S. apie jį negražiai mieste kalba ir dar prašo savo draugų, kad jį sumuštų. Tai išgirdęs, J. S. dar labiau supyko ir nuėjo tiesiai pas E., taip pat gyvenantį (duomenys neskelbtini). E. S. buto durys buvo atrakintos. Jis įėjo į kambarį, kur E. miegojo ir jį pažadino. Šis nelabai orientavosi dėl girtumo. Jis E. S. paklausė: „žinai, ką prisidirbai?“. E. atsakė: „žinau“. J. S. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, tiksliau į burną. Smūgis buvo stiprus, jis išmušė dantis. Jis tų dantų nematė, tik matė kruviną E. burną. Po to du kartus sudavė kumščiu jam į krūtinę. Dėl tokių jo veiksmų E. S. skaudėjo, todėl jis prisipažįsta visiškai kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Tokius jo veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. E. S. yra ilgą laiką buvo jo geras draugas, būdamas blaivus būtų išsiaiškinęs su juo be smurto. Papildo, kad kuomet sumušė E., einant jam į lauką, jį pamatė E. sugyventinė S., pavardės nežino. Ji sušuko, kad iškvies jam policiją. Jis nekreipė dėmesio ir išėjo (b. l. 82-85, 91-94, 100-102).

6. Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 23 d., apie 12:00 val., neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė S. Ž. pamatė, kad jis yra stipriai neblaivus (vėliau jam buvo nustatytas 3,57 prom. girtumas), todėl padėjo jam atsigulti į lovą. Prieš įvykį su draugais vartojo alkoholį. Toje kompanijoje buvo ir jį sumušęs J. S.. Begeriant alkoholį, jis su J. S. nekonfliktavo, tarp jų jokių piktumų nebuvo. Nežino, kodėl vėliau jis atėjo pas jį į namus ir jį sumušė. Jis prisimena, kad gulėjo lovoje, pajuto smūgį į veidą. Pajutęs skausmą atsibudo, pamatė, kad yra kruvinas. Pamatė, kad ant grindų yra iškritę du dantys. Kilus triukšmui iš kito kambario atėjo jo sugyventinė S. Ž., kuri paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. J. S. pasišalino iš buto. Vėliau jis jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų J. S. neturi (b. l. 13, 60-63).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja S. Ž. parodė, kad 2024 m. birželio 23 d., apie 12:00 val. jos sugyventinis E. S. stipriai neblaivus grįžo į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam padėjo nueiti ir nuėjo į kitą kambarį. Po kiek laiko išgirdo triukšmą. Atidariusi duris pamatė, kad jos sugyventinis E. S. kruvinas guli lovoje. Greta lovos stovėjo iš matymo pažįstamas J. S., kurio ranka buvo kruvina. Kai ji J. S. pasakė, kad kviečia policiją, šis iš karto pasišalino (b. l. 72-74).

8. 2024 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad buto svetainėje, prie sofos-lovos, ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia dėmių yra du dantys (b. l. 23-34).

9. 2024 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ priėmimo skyriaus patalpose apžiūrėjus nukentėjusįjį E. S., veide yra apatinės ir viršutinės lūpos patinimas, burnos ertmėje ant viršutinio žandikaulio nėra dviejų dantų. Ant veido apatinės dalies yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b. l. 37-44).

10. 2024 m. liepos 1-2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1322/2024 (02) nurodyta, kad E. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žande, nosyje, viršutinio žandikaulio kairių 1, 2-o dantų išmušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar panašiai, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2024 m. birželio 23 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dviejų nuolatinių dantų išmušimo E. S. neteko 5 procentų bendro darbingumo (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 38.1 punktas) (b. l. 55-57).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

12. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2024 m. birželio 23 d., apie 12:10 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tris kartus kumščiu sudavė gulinčiam lovoje E. S. į veidą, po to dar du kartus kumščiu sudavė jam į krūtinę, padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žande, nosyje, išmušė viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ą ir 2-ą dantis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši J. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

13. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (ši lengvinanti aplinkybė nustatoma, nes nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo nurodęs, kad nesutinka su kai kuriomis aplinkybėmis, tačiau jis neneigė, kad nukentėjusiajam buvo sudavęs smūgį, prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, o paskui visiškai pripažino kaltę ir teisiamojo posėdžio metu). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

16. Nagrinėjamu atveju J. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai. J. S. yra pilnametis, nevedęs, teistas 4 kartus, įskaitant ir smurtinę nusikalstamą veiką, paskutinį kartą teistas 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (b. l. 107-118), teismo turimais duomenimis, bausmę 2024 m. gegužės 20 d. atliko ir buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 119-123), nedirbantis (b. l. 124-125), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 126).

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, jog iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, nukentėjusiojo poziciją, baudžiamosios politikos kryptingumą, kaltinamojo asmenybę, nustatant bausmės dydį atitinkantį BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis visiškai atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei bausmės tikslus. Švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

18. Kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatė jokių pagrindų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui, bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-1138/2024, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis šiuo metu yra neįsiteisėjęs, jį apskundus apeliacine tvarka.

21. Teismas sprendžia, kad bausmių bendrinimas atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės bausmės bendrintos baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-1138/2024 (kurioje nuosprendis yra neįsiteisėjęs, galutinio procesinio sprendimo priėmimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje numatytas 2024 m. spalio 10 d. 8:30 val.), šiuo metu nėra tikslingas, bausmės galės būti subendrintos nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnyje numatyta tvarka, todėl bausmės nėra bendrinamos.

22. J. S. 2024 m. birželio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-106) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.