Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2024 m. gegužės 20 d. paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S. 2024 m. vasario 5 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,80 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia, sugriebęs ranka G. P. už kaklo, jį spaudė ir taip ją smaugė, sugriebęs už rankų riešų juos suko, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į veidą bei vieną kartą sudavė kumščiu į pilvą, taip padarydamas dvi poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su akies obuolio sumušimu, dvi poodines kraujosruvas abiejuose žanduose, kakle, kraujosruvą dešinėje krūtyje bei kraujosruvas abiejuose žastuose, tokiu būdu nukentėjusiajai G. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais veiksmais J. S. kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2024 m. vasario 5 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,80 prom.), tyčia kaire ranka sugriebęs G. P. už kaklo, ją parvertęs ant lovos, dešinėje rankoje laikydamas peilį, jį pridėjęs prie rankų riešų, o vėliau ir gerklės, žodžiais grasindamas ją nužudyti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. P. davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais J. S. kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

14. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 439/2024 (02) nurodyta, kad G. P. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje (dvi), kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su akies obuolio sumušimu, poodinės kraujosruvos abiejuose žanduose (viso dvi), kakle (skaičius nenurodytas), kraujosruva dešinėje krūtyje bei kraujosruvos abiejuose žastuose (skaičius nenurodytas). Poodinės kraujosruvos kaktoje, veide padarytos smūgiuojant ranka ir greičiausiai kumščiu, o ne delnu, bei suduodant penkis smūgius. Kraujosruvos kaklo abiejose pusėse padarytos spaudžiant kaklą rankų pirštais ir galėjo išsivystyti nuo vieno smaugimo epizodo. Kraujosruvos abiejose kaklo pusėse, gydytojo nuomone, yra lyg pirštų įspaudai bei taškinių kraujosruvų veido odoje atsiradimas (padidėjusio veninio spaudimo suspaudžiant kaklą morfologinė išraiška), leidžia teigti, kad smaugimas buvo intensyvus, galimai sukėlęs ir sąmonės praradimą, tačiau to įrodyti remiantis vien medicininiais duomenimis negalima. Konstatuotos poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje krūtyje padarytos kietu buku daiktu, galimai pirštais bei mažiausiai trimis poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visi nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 poveikiais. Turimais duomenimis, visi sužalojimai, tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Smaugimo (sužalojimų kakle) pavojingumo gyvybei (ir vertinimo sunkesniu sveikatos sutrikdymu) patvirtinti turimais tik medicininiais duomenimis negalima (1 t., b. l. 53-55).

15. Iš 2024 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, jog apžiūrimas peilis yra įdėtas į juodos spalvos plastikinį dėklą. Peilio rankena yra juodos spalvos, pagaminta iš plastiko, ant rankenos yra užrašas „S.“. Peilio geležtė yra pagaminta iš pilkos spalvos plieno. Ant peilio geležtės yra parašyta didžiosiomis raidėmis „S.“, mažosiomis raidėmis parašyta „stainless steel“ (1 t., b. l. 56-58, 59-61).

16. 2024 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje užfiksuota, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, universalus peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 67-71).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad J. S. 2024 m. vasario 5 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,80 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia, sugriebęs ranka G. P. už kaklo, jį spaudė ir taip ją smaugė, sugriebęs už rankų riešų juos suko, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į veidą bei vieną kartą sudavė kumščiu į pilvą, taip padarydamas dvi poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su akies obuolio sumušimu, dvi poodines kraujosruvas abiejuose žanduose, kakle, kraujosruvą dešinėje krūtyje bei kraujosruvas abiejuose žastuose, tokiu būdu nukentėjusiajai G. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą.

19. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad G. P. nemušė, o gynėja teigė, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jos ginamasis įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą J. S. G. P. atžvilgiu padarė.

20. Teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai dėl jai padarytų sužalojimų atitinka bylos medžiagą ir jai nustatytus sužalojimus. Nukentėjusiosios G. P. nurodytos mušimo vietos atitinka tiek asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, tiek ir specialisto išvadoje pažymima, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad pats J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiąją išstūmė iš kambario, su ja „susistumdė“. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas L. A..

21. Teismas taip pat pažymi, kad dalies konflikto, kilusio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, liudytojas L. A. nurodė nematęs, tačiau taip pat teigė, kad G. P. sužalojimus pamatė grįžęs iš sulaikymo (ant riešo mėlynę, ant kaklo prie akies kraujosruvas), o G. teigė, kad tai nuo J.. Kartu L. A. parodė, kad kitomis aplinkybėmis nukentėjusioji susižaloti negalėjo ir nėra linkusi žalotis pati.

22. Svarbu ir tai, kad bylos duomenimis J. S. ir L. A. įvykio metu buvo smarkiai apgirtę, vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamajam nustatytas 1,80 prom. neblaivumas, todėl teismas, vienas vertus, sprendžia, kad tiek L. A., tiek ir J. S. buvo sudėtinga tiksliai vertinti situaciją ir įvykius (sudėtinga kritiškai veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, pastebėti sužalojimus ir pan.), kita vertus, atmeta kaip nepagrįstus J. S. teisiamojo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad nuo išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi „normaliai“ (pats kaltinamasis parodė, kad su liudytoju kartu buvo išgėrę buvo 5-6 butelius litro talpos alaus).

23. Aptariamą teismo vertinimą iš esmės patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios akistatos protokole nurodyti kaltinamojo teiginiai, jog jis su G. pasakojimu galimai nesutinka, neatsimena, kad G. taip būtų daręs, taip pat, jog pamena, kad su G. tik susistumdė ir jis išėjo iš namų, jam sunku patikėti, kad jis galėtų sumušti moterį, niekuomet nėra taip pasielgęs.

24. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

25. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020).

26. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiosios būsenos nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015). Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

27. Teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, šioje byloje negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o tai sudaro pagrindą kaltinamąjį išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kartu, teismo vertinimu, byloje buvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, kurios galėjo rodyti kaltinamojo kaltę padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

28. Teismas pažymi, kad tokią savo poziciją grindžia pirmiausiai tuo, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nenuosekli, keitė parodymus, pripažino, kad dalis parodymų neatitiko tikrovės (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apskritai teigė, kad ją mušė ir sugyventinis L. A.).

29. Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. S. trenkė jai per veidą kelis kartus, tada pradėjo smaugti, o jį atstūmus, kaltinamasis pasiėmė iš virtuvės peilį ir grasino jai, kad „nužudys“. Jai J. S. pasakė, kad „aš tave papjausiu“. Teismui tikslinantis, kokius konkrečiai žodžius sakė J. S., nukentėjusioji taip pat parodė, kad ikiteisminiame tyrime gal buvo pasakyti kitokie žodžiai, bet reiškė tą patį, žodžiai „padėsiu į vietą“ ar „papjausiu“ yra tas pats, „padėsiu į vietą“ reiškia „nužudysiu“. Taigi, nukentėjusioji nurodė tris skirtingas versijas dėl kaltinamojo išsakyto grasinimo, teigdama, jog J. S. sakė, jog „nužudys“, „papjaus“ ir „padės į vietą“.

30. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad J. S. kėsinosi nukentėjusiajai peiliu pjauti rankų riešus (ar bandė tai daryti), kaip teigė pati G. P.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš esmės teigė, jog J. S. sakė „padės ją į vietą“ ir ji juo patikėjo, nes jis yra „užvertęs“ žmogų, tai yra nužudęs. Vėlgi, net ir sprendžiant kad kaltinamasis išsakė žodžius „padėsiu į vietą“, tokie žodžiai vadovaujantis in dubio pro reo principu, nagrinėjamos situacijos kontekste galėjo būti suprantami ne tik kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveiką, bet ir kaip kitokio pobūdžio veiksmai (paauklėjimas, atkeršijimas, nemalonios situacijos sukūrimas ir pan.). Juolab, kad nukentėjusioji teigė, jog šiuos žodžius supratusi kaip grasinimą nužudyti, todėl, kad J. S. yra „užvertęs“ žmogų, t. y. nužudęs (t. y. dėl subjektyvaus kaltinamojo asmenybės vertinimo), nors tokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje ir nėra.

31. Nagrinėjamos situacijos kontekste taip pat svarbu ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog J. S. matydavo beveik kiekvieną dieną, jie ginčydavosi, „išsikoliodavo“, paskui išsiskirdavo, vienas į vieną pusę išeidavo, kitas į kitą. Taip pat, jog J. S. pastoviai vartoja žodžius „padėsiu į vietą“ ar „papjausiu“. Nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog teiginys „padėsiu į vietą“ iš tiesų galėjo būti dažnai vartojamas kaltinamojo, tačiau visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, pažymėtina, kad žodžiai „padėsiu į vietą“ kilusios konfliktinės situacijos metu gali būti vertinami kaip spontaniškai išsprūdę žodžiai, pykčio išraiška pavartojus alkoholio, nors ir į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys žodžiai.

32. Pažymėtina, kad aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018 ir kt.).

33. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją iš tiesų galėjo išsakyti žodžius, kurie savo turiniu ir išraiškos būdu sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, konstatuotina, kad byloje negalima daryti neabejotinos išvados apie realų grasinimą nukentėjusiajai (dėl kaltinamosios nenuoseklumo, parodymų keitimo, skirtingų versijų apie išsakytus žodžius, kitų įrodymų apie tai, kad kaltinamojo grasinimas buvo apskritai išsakytas nebuvimo, nukentėjusiosios teiginių apie nuolatinius konfliktus su kaltinamuoju ir jo nuolat vartojamus žodžius „padėsiu į vietą“, kas rodo nukentėjusios ir kaltinamojo bendravimo būdą). Juolab, kad nagrinėjamos situacijos kontekste kaltinamojo galimai išsakyti žodžiai „padėsiu į vietą“ gali būti sietini su pykčiu, emocijomis, buvimu neblaiviu, ir vertintini kaip bendro pobūdžio psichinė prievarta, siekiant sukelti nukentėjusiajai baimę.

34. Teismas taip pat pažymi, kad nors vertinant abejones kaltinamojo naudai yra pagrindas kaltinamąjį išteisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, net ir esant iš dalies prieštaringiems nukentėjusiosios parodymas, nenuoseklumui.

Dėl bausmės skyrimo

35. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

36. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

37. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

38. Nagrinėjamu atveju J. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai. J. S. yra pilnametis, nevedęs, teistas 4 kartus, įskaitant ir smurtinę nusikalstamą veiką, paskutinį kartą teistas 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 19-29), teismo turimais duomenimis, bausmę 2024 m. gegužės 20 d. atliko ir buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas du kartus (2 t., b. l. 30-32), nedirbantis (2 t., b. l. 33-34).

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, jog bylos duomenimis, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė po to, kai 2024 m. vasario 1 d. buvo paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos (2 t., b. l. 25), jog iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, baudžiamosios politikos kryptingumą, kaltinamojo asmenybę, nustatant bausmės dydį artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis visiškai atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei bausmės tikslus. Švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

40. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatė jokių pagrindų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, veika padaryta lygtinai paleidus kaltinamąjį iš įkaltinimo įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui, bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

41. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri nuosprendžio priėmimo dieną jau yra visiškai atlikta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, tai, kad nusikalstama veika padaryta neatlikus paskirtos bausmės, lygtinai paleidus iš įkaltinimo įstaigos, teismas nemato galimybės taikyti dalinį bausmių sudėjimą.

42. Į J. S. paskirtos bausmės laiką taip pat įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 6 d. 02.20 val. (1 t., b. l. 155-157) iki 2024 m. vasario 7 d. 13.58 val. (1 t., b. l. 171-173) (dvi paros).

43. J. S. 2024 m. vasario 7 d. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t. b. l. 11-14) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 15-18) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis su juodos spalvos dėklu, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Šiauliuose, Purienų g. 48, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

45. Proceso išlaidos, susidariusios ir dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad privalomą gynėjo dalyvavimą numato įstatymas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo nėra priteisiamos ir atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendžio priėmimo dieną pagal ankstesnį nuosprendį atlikta visa bausmė, neatliktos bausmės dalies nėra) ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 6 d. 02.20 val. iki 2024 m. vasario 7 d. 13.58 val., t. y. dvi paras.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį su juodos spalvos dėklu, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Šiauliuose, Purienų g. 48, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.