Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje E. L.-P., A. P., antstolis A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta 2019 m. liepos 23 d. specialiame interneto tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0023/13/00942 antstolis A. A. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą 2013 m. balandžio 10 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-680-896/2013 dėl 134,90 Eur (447,19 Lt) skolos iš skolininkės E. L.-P. išieškojimo, trečios eilės išieškotoja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 1).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė E. L.-P. yra ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), turi nepilnamečių vaikų – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); M. P., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); K. L., gim. (duomenys neskelbtini) vaiko deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 132).

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininkė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio įregistruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės pajamų per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininkės gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkė negauna, t. y., skolininkė neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkei priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktiniu (v. b. l. 114, 165).

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininkės išieškoti išieškotojai skolos, todėl antstolis 2019 m. gegužės 22 d. areštavo A. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų dalį, t. y., 25 procentus darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, viršijančių vieną minimalią mėnesinę algą ir 10 procentų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (v. b. l. 119) bei nustatė skolininkei ir jos sutuoktiniui 20 dienų terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 120). Vykdomojoje byloje yra duomenys apie tinkamą dokumentų įteikimą (v. b. l. 127-129). Skolininkė per (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, todėl antstolis, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 40 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 126).

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t. y. skolininkės sutuoktinio pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, ar sudaryta vedybų sutartis, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Gyventojų registro duomenų tvarkytojo duomenimis nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis A. P. turi nepilnametį sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3837-571/2014 E. L. (dabar ir P.) neterminuotai apribota motinos valdžia K. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir šios pareigos atsisakyti negalima, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkei E. L.-P. priklauso ½ jos sutuoktinio gaunamų pajamų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso 1/3 dalis A. P. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos ar kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. P. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ar kitokios išmokos. Byloje nustatyta, kad antstolis 2019 m. gegužės 22 d. areštavo skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas, gaunamas iš darbinės veiklos ar kitas darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas. Kadangi vykdymo procese yra nustatoma skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl skolininkės turto dalies nustatymo areštuotame sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės turte – dalis skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. L.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/3 (viena trečioji) dalis sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos ar kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.