Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ieškovė, profesinė sąjunga) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos stočiai (toliau – atsakovė, GMPS, įstaiga), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. DGKS-546 darbo byloje Nr. APS-131-26195 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo, ir prašydama skirti atsakovei 3 000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 2 dalį, baudą išieškant jos naudai, bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad ji yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau kaip 1/3 atsakovės darbuotojų, todėl, vadovaujantis DK 169 straipsnio 3 dalimi, darbo taryba įstaigoje nesudaryta, o profesinė sąjunga turi visus darbo tarybos įgaliojimus bei vykdo visas DK darbo tarybai priskirtas funkcijas, šalių tarpusavio teises ir pareigas apibrėžia ne tik DK bei kitų teisės aktų normos, bet ir 2019 m. vasario 18 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuria šalys, be viso kito, įsipareigojo tarpusavio santykius grįsti bendradarbiavimo principu, reiškiančiu, kad įstaiga ir profesinė sąjunga, užtikrindamos įstaigos darbuotojų interesus, remiasi geranoriškumu, sąžiningumu, tarpusavio pagarba ir kt. Nurodė, kad atsižvelgdama į teisės aktuose numatytas darbdavių pareigas, susijusias su informavimo bei konsultavimo procedūromis, atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. išsiuntė profesinės sąjungos pirmininkui elektroninį laišką, kuriuo informavo profesinę sąjungą apie siūlymą (grindžiamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paskelbtu karantinu, taip pat Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu) 2020 m. spalio mėnesį 60 procentų padidinti darbo užmokesčio pastoviąją dalį įstaigos išvažiuojamųjų brigadų darbuotojams, įrangos ir vaistų komplektavimo darbuotojams, imantiems mėginius, taip pat laiške įvardytiems kitų padalinių darbuotojams, tuo pačiu elektroniniu laišku buvo paprašyta iki 2020 m. lapkričio 4 d. 14.00 val. pateikti savo nuomonę dėl svarstomo klausimo, įvertinęs gautą informaciją, profesinės sąjungos pirmininkas 2020 m. lapkričio 4 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo patvirtino, jog su pateiktu siūlymu sutinka, tačiau tik po šio šalių susirašinėjimo paaiškėjo, kad įstaiga 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė du atskirus įsakymus, aktualius įstaigos darbuotojų ekonominei padėčiai – pirmas įsakymas buvo susijęs su darbo užmokesčio klausimu, t. y. minimą dieną buvo priimtas įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. PĮ(2.1.)-348, kuriuo nuspręsta padidinti atitinkamiems atsakovės darbuotojams darbo užmokesčio pastoviąją dalį pagal tą siūlymą, su kuriuo profesinė sąjunga buvo supažindinta bei atsakovė gavo jos pritarimą, ir kitas įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. PĮ(2.1.)-349 dėl priedų prie darbo užmokesčio už intensyvumą, dirbant ekstremaliomis darbo sąlygomis, skyrimo, apie kurio priėmimą (priėmimo svarstymą) profesinė sąjunga negavo absoliučiai jokios informacijos. Pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, jog antrojo įsakymo priėmimo atveju (skirtingai nei priimant pirmąjį įsakymą) įstaiga nesilaikė informavimo bei konsultavimo procedūrų, siekdama užtikrinti atstovaujamų įstaigos darbuotojų interesus (be viso kito, išsiaiškinti bei įsitikinti, kad priedą prie darbo užmokesčio gauna visi pavojingomis sąlygomis dirbantys darbuotojai), 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu paprašė įstaigos pateikti įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priedą, kuriame išdėstytas priedus prie darbo užmokesčio gausiančių darbuotojų sąrašas, tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo atsiųstas įstaigos atsakymas, nurodant, jog prašomame pateikti įsakymo Nr. PĮ(2.1.)-349 priede yra išdėstyta tokia informacija, kaip darbuotojų pareigos, vardai, pavardės, skiriamo priedo prie darbo užmokesčio dydis, todėl įvardydama pastarąją informaciją asmens duomenimis bei remdamasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatomis, įstaiga prašytą įsakymo priedą atsisakė pateikti, reaguodama į pateiktą atsakymą, profesinė sąjunga 2020 m. lapkričio 12 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame labai aiškiai įvardijo duomenų gavimo/tvarkymo tikslą bei pagrindą, bet, nepaisant to, atsakovė nei prašytų dokumentų, nei jokio atsakymo į 2020 m. lapkričio 12 d. elektroninį laišką nepateikė, taigi, atsakovės veiksmuose įžvelgdama aiškų darbo teisės normų, reglamentuojančių informavimo bei konsultavimosi procedūras, pažeidimą, o taip pat, įvertinusi aplinkybę, jog toks neteisėtas ir profesinės sąjungos bei jos atstovaujamų darbuotojų interesus pažeidžiantis atsakovės elgesys pasireiškė jau nebe pirmą kartą (o darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų pritaikytos sankcijos įstaigos nuo pastarojo elgesio neatgrasė), buvo priversta pareikšti prašymą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi prašymo pagrindu iškeltą darbo bylą sprendimu tik įpareigojo atsakovę pateikti reikalautą dokumentą, tačiau baudos už atliktus darbo teisės normų pažeidimus įstaigai neskyrė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo numatyta jokių įpareigojimų dėl profesinei sąjungai pateiktino dokumento (priedo) nuasmeninimo, vis dėlto, atsakovė ir toliau siekdama apsunkinti profesinės sąjungos veiklą, 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė profesinei sąjungai, būtent, nuasmenintus dokumentus. Ieškovės įsitikinimu, Darbo ginčų komisija visiškai nepagrįstai atsisakė atsakovei skirti DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, todėl ji reiškia ieškinį būtent nesutikdama su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkintas jos prašymas skirti atsakovei baudą. Pabrėžė, kad informavimo, kaip ir konsultavimo procedūra privalo būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir realiai, informavimas yra svarbi, t. y. ne deklaratyvi, bet praktinę reikšmę turinti darbuotojų (jų atstovų) teisė, todėl pastarosios teisės nesilaikymas, kuris de facto pasireiškė nagrinėjamo ginčo atveju, savo pobūdžiu laikytinas reikšmingu, o ne mažareikšmiu pažeidimu, kaip jį iš esmės įvertino Darbo ginčų komisija atsisakydama taikyti įstaigos atžvilgiu profesinės sąjungos prašytą sankciją. Pažymėjo, kad atsakovė jau ir anksčiau yra pažeidinėjusi darbo teisės normas – nesilaikiusi DK įtvirtintų informavimo ir konsultavimosi procedūrų, o sulaukusi teismo įpareigojimo pastarųjų procedūrų laikytis, savo elgesio nepakeitė, t. y. pakartotinai atliko Darbo ginčų komisijos sprendimu konstatuotą pažeidimą. Ieškovės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-31203-996/2018, konstatuotas neteisėtas atsakovės elgesys savo pobūdžiu yra panašus į šiame ieškinyje aptartą įstaigos elgesį, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas, inter alia, pasireiškė informavimo pareigos nesilaikymu, šiuo teismo sprendimu atsakovei buvo paskirta 500 Eur bauda, tačiau tai atsakovės nuo tolimesnių/pakartotinų tokio paties pobūdžio neteisėtų veiksmų neatgrasė, todėl mano, kad analogiško dydžio baudos paskyrimas DK 217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra/nebūtų pakankamas, todėl esamo ginčo situacijoje egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas skirti atsakovei maksimalaus, t. y. 3 000 Eur dydžio baudą.