Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovei advokatei D. I. V. ir

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei S. P. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

- nustatyti jo – ieškovo J. M. – ir atsakovės S. P. nepilnamečių vaikų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su juo – tėvu – ieškovu J. M.;

- priteisti iš atsakovės S. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą – ieškovą J. M.;

- priteisti iš atsakovės S. P. išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. M. ir V. M. įsiskolinimą – 10800,00 Eur (už 36 mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį);

- priteisti iš atsakovės S. P. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Ieškinio argumentai

III. Atsakovės pozicija

Atsakovė S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie šią civilinę bylą ir šio teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai – procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Neatvykimo į teismą priežasčių atsakovė nepranešė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą: neprieštarauja dėl ieškovo J. M. reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Be to, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytina ir nepilnamečių vaikų motinos – atsakovės S. P. – bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka. Ieškovas J. M. tinkamai atlieka tėvo pareigas, sūnus pageidauja gyventi kartu su tėvu.

V. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas J. M. ir atsakovė S. P. yra nepilnamečių R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai R. M. ir J. M. nepertraukiamai gyvena su tėvu – ieškovu J. M.. Vaikai auga palankioje aplinkoje – trijų kambarių bute, priklausančiame ieškovo motinai, su visais patogumais. Vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys yra stiprus. Ieškovas J. M. tinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovė S. P. nuo 2018 m. pradžios nebegyvena kartu su ieškovu J. M. ir jų nepilnamečiais sūnumis, nesidomi jais, jų nelanko, nesirūpina, neprisideda prie jų išlaikymo, nors nėra jokių kliūčių. Atsakovė gyvena asocialų gyvenimą, vartoja alkoholį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei S. P. nekeliant savarankiškų reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dėl bendravimo su sūnumis ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, šalių nepilnamečių vaikų R. M. ir V. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškovu J. M. – ir nustatytina atsakovės S. P. – motinos – bendravimo su sūnumis ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka: motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime nevaržomai, apie tai iš anksto informavusi nepilnamečių vaikų tėvą – ieškovą J. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).

I. D. išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 238,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju atsakovei S. P. esant nepilnamečių vaikų R. M. ir V. M. motina, atsakovei atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovas J. M. prašo priteisti iš atsakovės S. P. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas J. M. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas pagal išgales išlaiko jų nepilnamečius vaikus. Atsakovė S. P. prie sūnų išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad per mėnesį vienam vaikui reikia maždaug 400,00 Eur: maistui (160,00 Eur), komunaliniams mokesčiams (50,00 Eur), rūbams, avalynei (35,00 Eur), ugdymui (40 Eur), laisvalaikiui (15,00 Eur), žaislams, laisvalaikiui (30,00 Eur), sveikatos priežiūrai, vitaminams (40,00 Eur), higienos priemonėms (45,00 Eur). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad abiem vaikams išlaikyti reikia apie 500,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas dirba, gauna apie 500,00 Eur darbo užmokestį, taip pat gauna kas mėnesį valstybės skiriamus pinigus vaikams – 60,00 Eur, nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau turi automobilį. Daugiau nepilnamečių vaikų ieškovas neturi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovė S. P. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Atsakovė S. P. privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M. ir V. M., tačiau neteikia. Gyventojų registro tarnybos atsakovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovė turi įsiskolinimą Lindorff OY filialui Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovė S. P. teismo procesu nesidomėjo ir neteikė jokių duomenų apie turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Toks atsakovės elgesys vertintinas ne jos vaikų, o jos pačios nenaudai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaikų lytį (berniukai), amžių (šešiolikos ir šešerių metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, t. y. 500,00 Eur abiem vaikams, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiams šalių vaikams R. M. ir V. M. kas mėnesį teiktinas po 250,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo J. M. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės S. P., kadangi ieškovas gauna darbo užmokestį, todėl jis gali prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos perkėlimas vienam iš nepilnamečių vaikų tėvų nėra teisingas. Atsižvelgus į atsakovės S. P. amžių, galimybes legaliai įsidarbinti, manytina, kad ji turi galimybę dirbti ir gauti bent minimalias pajamas. Atsižvelgtina ir į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, bei į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu – ieškovu J. M., t. y. jų vaikų gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovas, ieškovas vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo J. M. reikalavimas priteisti iš atsakovės S. P. išlaikymą jų nepilnamečiams sūnums kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur būtų neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai, todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės S. P. priteistina nepilnamečiams vaikams R. M. ir V. M. išlaikymo po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų tėvas – ieškovas J. M. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

I. D. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo

Ieškovas J. M. prašo priteisti iš atsakovės S. P. išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. M. ir V. M. įsiskolinimą – 10800,00 Eur (už 36 mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui).

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog atsakovė S. P., nors ir gyveno kartu su ieškovu J. M. iki 2018 m. pradžios, tačiau gyvendama bendrai prie vaikų išlaikymo finansiškai neprisidėjo, taip pat neprisidėdavo prie buities tvarkymo, rūpinimosi vaikais, o išėjusi gyventi atskirai visiškai nesirūpina ir nesidomi savo nepilnamečiais vaikais, išlaikymo jiems neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nusprendė priteisti iš atsakovės kas mėnesį po 100,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams, į tai kad ir iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovė nedirbo ir jos galimybės išlaikyti nepilnamečius vaikus buvo tokios kaip ir nagrinėjant ieškinį teisme, todėl iš atsakovės S. P. priteistina išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma yra 7200,00 Eur (100,00 Eur x 36 mėn. x 2), t. y. po 3600,00 Eur kiekvienam vaikui, įsiskolinimą skaičiuojant už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymo įsiskolinimo vaikams lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų tėvas – ieškovas J. M. (CK 3.203 straipsnis).

I. D. bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės S. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į atsakovės S. P. procesinį elgesį, nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 79–80, 88 ir 93 straipsniai).

Ieškovas J. M. šioje byloje buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimas). Jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo jis turėjo mokėti 150,00 Eur (100,00 Eur x 2 x 75 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – 81,00 Eur ((150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 2 x 75 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo – 243,00 Eur (10800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Patenkinus ieškovo J. M. ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus ieškovo reikalavimų 78 procentus, iš atsakovės S. P. priteistina 370,00 Eur ((150,00 Eur + 81,00 Eur + 243,00 Eur) x 78 proc.) žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovui J. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 338,95 Eur. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl iš atsakovės S. P. priteistinos proporcingai patenkintų ieškinių reikalavimų daliai, t. y. 264,00 Eur (338,95 Eur x 78 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 83, 94, 96 ir 99 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 11,06 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės S. P. priteistina 8,63 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88, 92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu – ieškovu J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką: motina su nepilnamečiais sūnumis bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime nevaržomai, apie tai iš anksto informavusi nepilnamečių vaikų tėvą J. M..

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant sūnaus tėvą – J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant sūnaus tėvą – J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct), išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant sūnaus tėvą – J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct), išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant sūnaus tėvą – J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 371,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 264,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.