- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eI3-711-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01070-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninė (toliau – ir KUL) prašo panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT22“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-53 (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog ginčo pirkimas inicijuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) raštą, pasirengimas įrangos pirkimo procedūroms pradėtas nedelsiant, pareiškėjai įsivertinus reikalingos įrangos poreikius ir atsižvelgus į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, prekių pristatymo trukdžių, visame pasaulyje trūkti įrangos. Paaiškina, kad 2020 m. kovo 18 d. nutarė atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, patvirtino sąlygas. Kadangi buvo vykdomas konsoliduotas pirkimas, turėjo būti nurodyti prekių kiekiai. Nustatyta, kad pirkimo objektas yra neskaidomas, kad pirkime dalyvauti kviečiami uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Graina“. Pareiškėja nurodo, kad pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Graina“.
Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija) buvo nurodyta, kad iš viso perkama iki 13 vnt. modulinių pacientų, iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių (toliau – Monitoriai), iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių. Buvo gautas tik vieno tiekėjo – UAB „Graina“ pasiūlymas už 759 900,00 Eur, todėl 2020 m. balandžio 10 d. paskelbta konsoliduoto pirkimo laimėtoja, su kuria VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė bei VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė sudarė pirkimo sutartis.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, jog įvertinusi, kad prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, šią aplinkybę nurodė Sutarties 3.1 punkte su sąlyga, kad negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama. Pagal Sutarties 5.1 punktą, įranga turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos. SAM 2020 m balandžio 15 d. raštu nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą. Pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal šią priemonę, ketino finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. Paaiškina, kad SAM nurodymu iki 2020 m. gegužės 11 d. turėjo pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą, ir 2020 m. gegužės 19 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą, kurį SAM 2020 m. gegužės 22 d. pasiūlė patikslinti taip, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą, kuris SAM 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-1415 buvo patvirtintas ir numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Galutinis paraiškų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. birželio 30 d. CPVA 2020 m. birželio 12 d. pateikus kvietimą teikti paraišką, pareiškėja 2020 m. birželio 25 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, taip pat pirkimo dokumentus. Skunde akcentuoja, kad CPVA 2020 m. liepos 15 d. informavo, jog pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo pirkime, nenustatė, todėl pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d., nebelaukdama, kol bus sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos finansavimo, pirkimo laimėtojui pateikė užsakymą pristatyti įrangą pagal Sutartį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutarčiai Nr. J02-CVPA-V-11-0006 (toliau – Finansavimo sutartis), pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo avansinį mokėjimą.
Pareiškėjos vertinimu, CPVA Sprendimą sąlygojo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės (toliau – VK) vertinimas pareiškėjos atliktame kitame neskelbiamų derybų būdu vykdytame viešajame pirkime Nr. 479566 pagal projektą, kurio pirkimo objektas – ultragarsiniai aparatai. Pareiškėja teigia, kad pirkimuose susidarė faktiškai ir teisiškai panašios aplinkybės, todėl mano, kad būtina pasisakyti ir dėl VK pozicijos. Paaiškina, kad VK išvadoje nurodė pažeidimus bei siūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 17 d. CPVA, informavo pareiškėją dėl įtarimo apie pažeidimą Projekte (toliau - Įtarimas apie pažeidimą).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškino CPVA (toliau – Paaiškinimai CPVA), kodėl pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Jos manymu, būtina paminėti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą viešajame pirkime Nr. 479566, kuriame susidarė faktiškai ir teisiškai panašios aplinkybės, ir kurioje 2022 m. gruodžio 30 d. VPT konstatavo, jog atlikusi pirkimo dalinį vertinimą, pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į VK atliekamus viešųjų pirkimų pagal projektą patikrinimus, SAM 2022 m. sausio 7 d. raštu, kreipėsi į VK ir CPVA, išreiškė susirūpinimą dėl projekto pirkimų tikrinimo ir pateikė, jos manymu, reikšmingas aplinkybes bei motyvus, į kuriuos CPVA turėtų atsižvelgti vertinant tiek atliktas viešųjų pirkimų procedūras, tiek jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymą bei sprendžiant dėl galimų pažeidimų ar poreikio taikyti finansines korekcijas ar/ir jų dydžio. Pareiškėja nurodo, kad sprendime CPVA konstatavo, jog VšĮ KUL nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, kadangi neegzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos neskelbiamoms deryboms vykdyti. Anot CPVA, pareiškėja ypatingą skubą paneigė įsigydama sutarties objektu esančią medicininę įrangą tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikto užsakymo pagrindu, t. y. praėjus apie 3,5 mėnesio nuo sutarties sudarymo dienos, taip pat konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus ir pritaikė 25 proc. – 108 150 Eur finansinę korekciją. Pareiškėja mano, jog tokia korekcija pritaikyta nepagrįstai.
Pareiškėjos vertinimu, sprendimas nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir dėl to naikintas. Skunde akcentuoja, kad sprendime nurodyto pažeidimo nepadarė, mano, jog egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo. Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – vėluojančio finansavimo. Pareiškėja mano, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Pirkimo objektu buvusi įranga – Monitoriai ir centrinės monitoravimo stotys –buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai. Atkreipia dėmesį, kad to neginčija ir CPVA.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaryta 2020 m. balandžio 15 d., COVID- 19 pandemijos pradžioje. Paaiškina, kad skubus sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „Graina“, vos tik gavęs užsakymą, bus įpareigotas per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį monitorių. Tai buvo itin svarbu 2020 m. pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Pareiškėjos vertinimu, egzistavo objektyvi ir jos veiksmų nenulemta skuba, todėl mano, jog egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu. VšĮ KUL manymu, sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo. Pareiškėjos nuomone, tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos.
Skunde nurodyta, jog, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pažeidimas, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka ir mano, jog pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui. Pareiškėjos vertinimu, finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, o jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pareiškėja įsitikinusi, kad atsakovė turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes, todėl mano, kad paskirta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės yra neproporcinga tariamai nustatytiems VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo, principų ir 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimams, jei iš viso būtų nustatyti.
Pareiškėjos vertinimu, CPVA Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas taikyti 108 150 Eur dydžio finansinę korekciją. VšĮ KUL įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, todėl panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėja mano, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus, kadangi Perkančiojo subjekto atlikti Techninės specifikacijos pakeitimai neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui.
CPVA Sprendime nurodė, kad pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, kad gavo VK išvadą dėl Projekto pagrindu vykdytų pirkimų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės atliktas pažeidimo tyrimas motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas analogiškas VK išvadai, todėl mano, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovė, savo iniciatyva atlikusi Pirkimo vertinimą, jokių pažeidimų nenustatė, tik gavusi VK pastebėjimus, informavo pareiškėją apie įtariamą pažeidimą, kuriame pakartojo VK pastebėjimų turiniui analogiškas aplinkybes. Mano, kad Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, o Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra išvestinis, t. y. priimtas tik dėl to, nes CPVA Sprendimu nepagrįstai konstatavo pareiškėjos pirkime atliktą pažeidimą ir nepagrįstai pritaikė finansinę korekciją. Pareiškėjos manymu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, todėl prašo panaikinti ir išvestinį Sprendimą dėl lėšų grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė mano, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, kadangi teisiniai ir faktiniai jo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, aiškiai nurodyti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, teisės aktų nuostatos, pateiktas finansinės korekcijos pritaikymo pagrindimas.
Dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo pagrįstumo paaiškina, jog VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais. Sutinka su pareiškėja, jog COVID-19 pandemija neabejotinai sukėlė sveikatos sistemos krizę visame pasaulyje, tačiau nurodo, jog EK Komunikatas draudžia išimtimi dėl ypatingos skubos aplinkybių naudotis, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras. Teigia, jog nesutikdama su VPT veiklos ataskaitoje pateiktu pirkimo procedūrų trukmės skaičiavimu, pareiškėja nepagrindė tikslingumo rengti rinkos konsultacijas, nepateikė paskaičiavimų, kiek būtų sugaišta rinkos konsultacijoms, jeigu pirkimas būtų vykdomas atviro konkurso būdu, nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog dėl potencialių ginčų ženkliai pailgėtų pirkimo procedūrų trukmė. Pareiškėjos argumentas dėl vėluojančio finansavimo nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje numatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų bei valstybės biudžeto lėšų. Mano, jog buvo pakankamai laiko atlikti pirkimą labiau skaidresniu būdu, atsižvelgiant į tai, jog užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat teigia, jog pareiškėja nesilaikė EK Komunikato reikalavimo, jog derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą pasitelkiamos laikinam problemos sprendimui, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas, kadangi Sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui negali būti vertinama kaip laikinas problemos sprendimo būdas.
Atsiliepimas
Dėl pažeidimo formalaus pobūdžio atsakovė atsiliepime atsikerta, jog pareiškėja, neteisėtai pasirinkusi neskelbiamų derybų būdą, dėl ko buvo eliminuota galimybė visiems suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formalaus pobūdžio, nes turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį pirkimo rezultatui. Sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu galėtų būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pirkimo vykdymo metu egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, tačiau jos nebuvo tenkintos, bylos aplinkybės paneigia didelės skubos realų egzistavimą.
Dėl pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumo, proporcingumo ir atitikties finansinių korekcijų taikymo tikslams atsakovė aiškina, jog pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Pažymi, jog Sprendime nenagrinėti jokie skunde minimi techninės specifikacijos pakeitimai. Atsakovė teigia, kad įvertino visas su pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, priešingai nei bando įteigti pareiškėja, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, mano, kad pagrįstai nustatė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir/ar naikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundo argumentais dėl objektyvumo principo laikymosi ir nurodo, jog CPVA vykdo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolę vadovaudamasi Reglamentu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais, įskaitant Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisykles, PAFT, kurie suteikia teisę įgyvendinančiajai institucijai (CPVA), gavus informacijos iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos. Pažymi, jog tai, kad CPVA, atlikusi pirkimo vertinimą informavo pareiškėją, jog nenustatė aplinkybių, keliančių įtarimą dėl pažeidimo, savaime nereiškia, kad pareiškėjos atsakomybė už tinkamą pirkimo atlikimą pasibaigė. Paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, todėl pareiškėja lieka atsakinga už savo neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas nenumato Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) priimtos išvados privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms. Teigia, jog pažeidimo tyrimo metu išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus pareiškėjos paaiškinimus ir priėmė motyvuotą Sprendimą.
Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems administraciniam aktui, nurodo, jog Sprendimas atitiko VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos; išsamiai išdėstytos galimo pažeidimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos argumentai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja, pateiktas pritaikytos finansinės korekcijos pagrindimas. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti Skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2022 m. vasario 4 d. sprendimo „Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT22“ ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2022-SF/2-53 „Grąžintinos lėšos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ištyrus bylos rašytinę medžiagą nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – LR SAM) 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat – valstybės biudžeto lėšų.
VšĮ KUL Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. kovo 18 d. protokolu nutarė Pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu bei patvirtino neskelbiamo Pirkimo sąlygas (toliau – Protokolas). Kadangi buvo vykdomas konsoliduotas Pirkimas, Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyti šie prekių kiekiai: 1) VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (Pareiškėja) – 52 vnt., 2) VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė – 5 vnt., 3) VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – 11 vnt. Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas. Pirkimo sąlygų 13 punkte nurodyta, kad dalyvauti Pirkime kviečiami UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Graina“.Pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Graina“. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija) nurodyta, kad iš viso perkama iki 13 vnt. modulinių pacientų, iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių (toliau – Monitoriai), iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių.
Pirkimo komisijos 2020 m. balandžio 3 d. protokolu konstatuota, kad buvo gautas tik vieno tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas už 759 900 Eur. Pirkimo komisijos 2020 m. balandžio 10 d. protokolu nutarta konsoliduoto Pirkimo laimėtoju skelbti šią bendrovę bei siūlyti pareiškėjai, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninei sudaryti Pirkimo sutartis.
Sutartis su UAB „Graina“ sudaryta 2020 m. balandžio 15 d. Pareiškėja, įvertindama, kad prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, šią aplinkybę nurodė Sutarties 3.1 punkte su sąlyga, kad negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama. Pagal Sutarties 5.1 punktą įranga turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos.
LR SAM 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVAV ir taip finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą.
LR SAM 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 VšĮ KUL nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis.
Pareiškėja 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į LR SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą.
Pareiškėja 2020 m. gegužės 19 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
LR SAM 2020 m. gegužės 22 d. rašte Nr.(11.1.3-20)10-3774 prašė patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur.
Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
LR SAM 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-1415 buvo patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
CPVA 2020 m. birželio 12 d. pateikė kvietimą teikti paraišką.
Pareiškėja 2020 m. birželio 25 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, pateikė Pirkimo dokumentus vertinti CPVA, kuri 2020 m. liepos 15 d. informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo Pirkime nenustatė.
Pareiškėja, nebelaukdama kol bus sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos finansavimo, Pirkimo laimėtojui 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė užsakymą pristatyti įrangą pagal Sutartį.
2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V11-0006.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį.
CPVA 2021 m. gruodžio 17 d. informavo apie įtarimą dėl pažeidimo Projekte (toliau – Įtarimas apie pažeidimą), kuriame nurodytos šios esminės aplinkybės: „Dėl pirkimo būdo pasirinkimo atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui (t. y. 12 mėn. laikotarpiui), prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po šios Sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju PO užsakymu prekės užsakytos po 4,5 mėn. nuo sudarymo), įtariama, kad PO nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą prekių kiekį (ši aplinkybė yra būtina sąlyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą), taigi šios Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia PO teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakytą prekių kiekį“.
Pareiškėja 2021 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl įtarimų apie pažeidimus Nr. IT22, IT23, IT24“ pateikė CPVA paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai) dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog „KUL įvykdžius įrangos pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas ES struktūrinių fondų finansavimas įrangos įsigijimui. Tik 2020 m. balandžio 15 d. VšĮ KUL buvo įtraukta į projekto pareiškėjų sąrašą, o finansavimo sutartis įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ KUL, įvykdžiusi pirkimo procedūras, neturėdama galiojančios finansavimo sutarties, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas ES finansavimas. Pirktos įrangos įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas visam prekių kiekiui, užsakymai buvo padaryti iš karto, kai tik buvo gautas patvirtinimas dėl finansavimo. Jei finansavimo patvirtinimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymai prekėms būtų pateikti anksčiau. Šios aplinkybės priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID – 19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta. Pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimų ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Vertinant pažeidimus, prašome įvertinti, kad tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti, kaip ji klostysis toliau. Parenkant pirkimo būdą, perkančiosios organizacijos komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius pirkimus ir sudarius sutartis, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš ES, turimos nuosavo lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.“
VPT pareiškėjai ir CPVA 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė pirkimo Nr. 479566 vertinimo išvadą (toliau – VPT išvada), kurioje konstatuota, jog: (i) „Tarnyba, atlikusi Pirkimo dalinį vertinimą, Įstatymo [VPĮ] reikalavimų pažeidimų nenustatė“; (ii) „pirkimo būdo pasirinkimo metu egzistavo prekių poreikis (10 vnt.) ir aplinkybės, nepriklausančios nuo Perkančiosios organizacijos“; (iii) „Vykdant pirkimo sutartį prekių poreikis nedingo“; (iv) „Finansavimo trūkumas sutarties vykdymo metu, nepaneigia prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių“; (v) „Tarnyba nenustatė Įstatymo pažeidimų Perkančiajai organizacijai pasirenkant neskelbiamų derybų būdu įsigyti 10 vnt. ultragarsinių aparatų“.
2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. (1.1.39E-14)10AD SAM, atsižvelgdama į VK atliekamus viešųjų pirkimų pagal Projektą patikrinimus, kreipėsi į VK ir CPVA, nurodydama aplinkybes bei motyvus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama vertinant atliktas viešųjų pirkimų procedūras, jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymą, sprendžiant dėl galimų pažeidimų ar poreikio taikyti finansines korekcijas, korekcijų dydžio. Rašte nurodė: „1.4. Siekiant ypatingos skubos tvarka aprūpinti ASPĮ priemonėmis, skirtomis COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnozavimui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – ESSC) kartu su ASPĮ buvo įpareigotas organizuoti reikalingos medicininės įrangos bei priemonių pirkimus. 1.5. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 ligos plitimas vertė veikti skubiai, Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas, VPĮ) pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas. <...> 1.7. Identifikavus infrastruktūros, medicininės įrangos ir kitų priemonių įsigijimo papildomus poreikius, dėl jų įsigijimo turėjo būti sprendžiama nedelsiant, nes pasauliniu mastu kilusi pandemija parodė, kad nei viena iš šalių nėra visiškai pasiruošusi veikti iškilusios grėsmės sąlygomis. Didėjant užsikrėtusių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) bei mirštančių nuo šios ligos pacientų skaičiui, daugelis valstybių, kaip ir Lietuva, nedelsiant ėmėsi ne tik asmenų judėjimą ribojančių, bet taip pat reikiamos infrastruktūros bei būtinųjų atsargų užtikrinimo priemonių. Dėl sutrikusio tiekimo grandinių (tiek dėl rinkos dalyvių konkurencijos, tiek dėl atitinkamų valstybių, kuriose gaminamos vienkartinės asmens apsaugos priemonės, medicininė įranga ir pan. sprendimų ir (ar) gamyklų veiklos sumažėjimo dėl darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar žaliavų trūkumo) iš karto iškilo rizika, kad bet koks delsimas įsigyti trūkstamas priemones lemtų, kad reikiamos trūkstamos medicininės įrangos ar priemonių nebūtų gauta savalaikiai, kas, atitinkamai, apribotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei paties medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiais pacientais, aprūpinimą būtinomis asmens apsaugos priemonėmis. Tiek Lietuvos ASPĮ, tiek ir Ministerijos pavedimu ESSC sprendė dėl būtinybės ypač skubiai įsigyti reikiamas priemones, t. y. esant galimybei viešųjų pirkimų procedūras vykdyti neskelbiamų derybų būdu vadovaujantis VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. Vertintina, kad neskelbiamų derybų procedūra galėjo būti taikoma, kadangi 2020 metų pavasarį–vasarą vykdytų pirkimų metu susiklosčiusi situacija (COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija) šalyje visiškai nepriklausė nuo perkančiųjų organizacijų, trūkstamos įrangos ir/ar priemonių pirkimų poreikio progresijos nebuvo galima iš anksto suplanuoti ir tai reikėjo atlikti itin skubiai, o tai nulėmė pirkimo būdo (neskelbiamų derybų) parinkimą.“
2022 m. vasario 10 d., baigusi Projekto pažeidimo tyrimą, CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT22 (toliau – ir Sprendimas).
Sprendimu, įvertinus Pirkimo dokumentus, pareiškėjos Paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą pateiktos informacijos analizę, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, spręsta, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 71 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų pirkimo būdą.
Sprendimu, atsakovė remdamasi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, EK ir VPT išaiškinimais, padarė išvadą, kad reikiamos prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti įsigyjami tik tuo atveju, kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo negalima atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais ir kiek tai yra būtina reaguojant į susidariusią nepaprastąją padėtį, o įsigyjamas turi būti ne didesnis kiekis, nei yra būtinas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, reaguojant į susiklostančią nepaprastąją padėtį, iki bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros įprastais terminais. CPVA vertinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų Pirkimo būdą dėl užsakymuose nurodytų prekių ir jų kiekių ir taip pažeidė VPĮ 17 str. 1 d, įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 str. 1 d. 3 p. nuostatas.
Sprendimu už nustatytus pažeidimus pareiškėjai taikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties vertės (108 150 Eur) vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punkto, 7 priedo 6 punkto, 7 priedo 10 punkto, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 7 punktu. Finansinė korekcija skirta atsižvelgus į tai, jog Pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu, kadangi Sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį.
Prie Sprendimo pridedamas CPVA 2022 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 2022-SF/2-53 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nustatyta, jog dėl nustatyto pažeidimo IT22 pagal UAB „Graina“ pirkimo sutartį Nr. 14-20-0016 bendra netinkama finansuoti ir (ar) kitų pagal teisės aktus reikalaujamų grąžinti lėšų suma – 108 150 Eur (ESSF lėšos – 91 352,60 Eur; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 16 797,40 Eur).
Nesutikdama su Sprendimu ir prie jo pridedamu Sprendimu 2, pareiškėja kreipiasi į teismą , prašo juos panaikinti.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 17 straipsnyje išvardyti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).
Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESST) praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (ESST 1992 m. kovo 18 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, ir kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. ESST 2013 m. birželio 20 d. nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
VPĮ komentare nurodyta, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti tik tais atvejais, kai būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. patvirtino modulinių paciento monitorių su centrine monitoravimo stotimi pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygas, nurodydama perkamų prekių kiekį – iki 13 vnt. modulinių pacientų, iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių ir iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių. Byloje nėra ginčo, kad pirktos priemonės susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar Sutarties vykdymas pateikiant užsakymą atitiko skubos aplinkybę.
Byloje pateiktas atsakovės 2020 m. liepos 15 d. pranešimas dėl ginčo pirkimo patikros rezultatų, kuriame nurodyta, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo būdą, reikšmingi toliau nurodyti aspektai.
Pagal ESTT praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos jau aptartos trys kumuliacinės sąlygos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (žr. pvz. ESTT 1992 m. kovo 18 d. sprendimą Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Komisija prieš Italiją, C-107/92). Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis ESTT 2013 m. birželio 20 d. nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (žr. mutatis mutandis ESTT 1988 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Komisija prieš Italiją). Be to, ESTT aiškinimu, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (žr. ESTT sprendimą Komisija prieš Ispaniją, C-24/91).
Taip pat teismas pažymi, jog visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje šalies teritorijoje. VPT, paskelbus ekstremaliąją padėtį, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. patalpino informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“. Pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Teismas pažymi, jog pagal konstitucinę jurisprudenciją panašių faktinių aplinkybių ginčai turi būti sprendžiami vienodai. Analogiškomis esamam šioje administracinėje byloje ginčui faktinėmis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3668-1064/2022 konstatuota, kad ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant Sutartį su Tiekėju (2020 m. kovo–balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis. Skirtingai nei pirmiau nurodytose ESTT bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių šalinimu, COVID-19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Pažymėtina, kad byloje nekvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant šių aplinkybių visumą matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija. Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos ar piktnaudžiauta viešojo pirkimo procedūromis.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe nurodoma, jog COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).
Esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju, susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo, kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja Pirkimą vykdydama neskelbiamų derybų būdu neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius ar planuojamas lėšas ir nepagrįstai pasirinko Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pastebėtina, kad, visame pasaulyje susiklosčius beprecedentei situacijai, tapo neįmanoma tiksliai prognozuoti ar nuspėti jos tolimesnės eigos. Sprendimų priėmimo metu nebuvo pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų VPĮ įtvirtintus tikslus. Kaip ir minėta, duomenų, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina būtų buvusi nesąžininga, viršijusi rinkoje egzistavusią kainą, ar kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aišku, kad tokio poreikio negali būti, byloje nepateikta. Taigi, pareiškėja nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, sudarydama sutartis ar tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo.
Vien tai, kad VšĮ KUL, jau sudariusi Sutartį, Užsakymą pateikė praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jos sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiškėja prognozavo, ir todėl galėjo užsakymą dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimą apie numatomą lėšų skyrimą, nėra pakankama daryti vienareikšmę išvadą, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas.
Teismas pabrėžia, kad atsakovė 2020 m. liepos 17 d., t. y. tuo metu, kai buvo aišku, jog Užsakymas dar nėra pateiktas, pranešime dėl ginčo pirkimo patikros nurodė, kad nenustatė pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog prekių kiekio ir (ar) pirkimo būdo neteisėtumas nebuvo akivaizdus ir atsakovei.
Atkreiptinas dėmesys į VPT viešai skelbiamą (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitą, jog 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas Užsakymas, trukmę (110 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog pirkimą buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal LAT praktiką, dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl, net ir tuo atveju, jei iš pandemijos eigos po sutarties sudarymo (2020 metų pavasarį–vasarą) pareiškėja būtų galėjusi prieiti prie išvados, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.
Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusia nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamo Sprendimo turinį, sutiktina su pareiškėja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Atsakovė netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai darė išvadą, jog itin didelės skubos aplinkybės realiai neegzistavo, todėl priėmė objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą Sprendimą (ABTĮ 91 straipsnis, VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).
Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo pažeidimą, netinkamai išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Sprendimas naikintinas.
Panaikinus Sprendimą dėl pažeidimo, nelieka pagrindo taikyti finansinę korekciją, todėl Sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. Nr. 2022-SF/2-53 taip pat naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2022 m. I ketvirtį (parengtas skundas, pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. IV ketvirčio – 1679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį numatytas 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 4198.25 Eur). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (2 punktas).
Pareiškėja 2023 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir teismo prašė priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi Pareiškėjos atstovai Pareiškėjai teikė ir kitas, su šia Administracine byla nesusijusias teisines paslaugas, Pareiškėjos pateiktose sąskaitose nurodyta suma apima ir sumas, skirtas kitoms suteiktoms paslaugoms apmokėti. Dėl to Pareiškėja pateikė advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai vyriausiosios buhalterės patvirtinimą dėl Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio šioje Administracinėje byloje, Pareiškėjui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijas bei apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.
Minėtoje pažymoje nurodyta, kad apmokėjimo už paslaugas data 2022 m. balandžio 28 d., sumokėta suma 55 570,30 Eur, atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BER 2008906 ir BER 2008978. Minėtose sąskaitose-faktūrose nėra įvardintos konkrečios teisinės paslaugos, už kurias ištašyta sąskaita-faktūra.
LAT, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pasisakęs, kad jos, be kita ko, reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
Taigi, tokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais atstovavimo išlaidoms pagrįsti.
Nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose (19 administracinių bylų) labai panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakovė – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 1 030 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT22 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-53.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1 030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.