- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-3668-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01098-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos universitetinė ligoninė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-75; priteisti iš atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad ji, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais“, pirkimo Nr. 479269 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 26 d.
VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT107 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuotas pareiškėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo užsakymų pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. SR20-46 (toliau – ir Sutartis,) vertę ((duomenys neskelbtini) Eur) ir 10 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo vertės, kuri nėra susijusi su užsakymu. Sprendimo pagrindu buvo priimtas sprendimas Nr. 2022-SF/2-75 dėl grąžintinų lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl grąžintinų lėšų).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų; taip pat valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Įstaiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr.J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą. 2020 m. gegužės 6 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiškėjai buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą. 2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. gegužės 22 d. SAM rašte Nr. (11.1.3-20)10-3774, buvo pateiktas prašymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. birželio 9 d. SAM įsakyme Nr. V-1415 patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą. 2020 m. liepos 15 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad viešųjų pirkimų procedūros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, perkamas kiekis – iki dviejų vnt. Pareiškėja pakvietė du tiekėjus uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminas – 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.
2020 m. kovo 30 d. UAB „Medicinos įranga“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama ir ją pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. Pareiškėja kvietimą bendrovei išsiuntė, tačiau nebuvo išsiųsta informacija apie rašybos klaidą (t. y., kad techninėje specifikacijoje turėjo būti „SSD disko talpa ? 250 GB”, o ne „SSD disko talpa ? 250 TB”).
2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė UAB „Medicinos įranga“ pasiūlymą atmesti, nes jis neatitinka reikalavimų, ir pripažinti, kad UAB „Graina“ atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o 2020 m. balandžio 14 d. nustatyti, kad pagal galutinį UAB „Graina“ pasiūlymą dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM).
2020 m. balandžio 16 d. pareiškėja su UAB „Graina“ sudarė Sutartį, nustatydamos, kad dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais vieneto kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM.
2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja paprašė pristatyti įrangą. 2020 m. birželio 17 d. įranga (1 vnt.) buvo perduota. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja paprašė pristatyti likusią įrangos dalį (antrą vienetą).
2021 m. gruodžio 14 d. CPVA, vadovaudamasi Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) išvada, užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiškumo. 2022 m. vasario 10 d. CPVA priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų Pirkimo būdą dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Pareiškėjos vertinimu, ji Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Net ir tada, jei būtų galima pripažinti, kad pareiškėja sprendimu konstatuotą pažeidimą padarė, pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindu finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju, pareiškėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir privalėtų būti mažinama. Pareiškėja sprendimą laiko nemotyvuotu, neteisėtu ir dėl to naikintinu.
Pareiškėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei VK, kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sąlygos Pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu.
Pareiškėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiškėja reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo būdo (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko Pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Dėl šios priežasties, priešingai negu teigiama Sprendime, nei neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.
Pareiškėjos teigimu, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. Pareiškėjai, įvykdžius Pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas. Būtent šios aplinkybės lėmė, jog pareiškėja, vadovaudamasi Sutartimi, pirmąjį užsakymą pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 21 d. Įrangos įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.).
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) taip pat, laikė „vėluojantį“ finansavimą pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia Perkančiosios organizacijos elgesį. Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti, kaip ji klostysis toliau. Parenkant Pirkimo būdą pareiškėjos Pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.
Pareiškėjos vertinimu, ji nepažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų nes, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė šių taisyklių nesilaikyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, CPVA taip pat pažeidė objektyvumo principą, nes Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, todėl spręstina, kad CPVA savarankiško tyrimo neatliko.
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principą, Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu ir privalo būti panaikintas.
Pareiškėja nurodė, kad tariami pažeidimai yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo taikyti finansinės korekcijos, nes jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta, o apie tiekėjų lygiateisiškumą ir nediskriminavimo problematika visai nėra aktuali, nes vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu pareiškėjai apskritai pakako kreiptis tik į vieną tiekėją.
Pareiškėjos teigimu, CPVA Sprendimu dėl gražintinų lėšų pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštaraujanti finansinių korekcijų tikslui, taip pat apskaičiuota nepagrįstai susumavus finansinių korekcijų dydžius.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, VPĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso Pirkimo apimtyje, o tik dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į pirmąjį pažeidimą, Sprendimo V dalyje buvo pritaikyta finansinė korekcija (25 proc.) ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, o tik nuo užsakymo vertės.
Dėl pirmojo pažeidimo atsakovė pažymėjo, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.
Pirkimo sąlygos patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, kuriame nurodytas perkamų prekių kiekis iki 2 vnt. Sutartis su tiekėju sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po šios Sutarties įsigaliojimo, o praėjus 109 dienoms nuo Sutarties sudarymo momento, todėl vertintina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose nustatytą prekių kiekį. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą, todėl CPVA pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą.
Šalies argumentai
Dėl antrojo pažeidimo atsakovė nurodė, kad Pirkimo procedūros metu 2020 m. kovo 26 d. UAB „Graina“ pateikė prašymą patikslinti Techninės specifikacijos reikalavimus dėl galbūt įsivėlusios rašybos klaidos ir pareiškėja 2020 m. kovo 27 d. pranešimu informavo kvietimą dalyvauti Pirkime priėmusius tiekėjus (UAB „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“), kad Techninės specifikacijos 9.2 p. padaryta rašybos klaida, t. y., vietoje „SSD disko talpa ? 250 TB“ turi būti „SSD disko talpa ? 250 GB“).
Nors Perkančioji organizacija 2020 m. kovo 30 d. kvietimą dalyvauti Pirkime išsiuntė ir trečiajam tiekėjui UAB „Medicinos įranga“, tačiau jam apie Techninės specifikacijos 9.2 p. padarytą rašybos klaidą nebuvo pranešta.
Kadangi Perkančioji organizacija dalyvauti Pirkime pakvietė ne vieną, o tris tiekėjus, todėl privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiškas sąlygas visiems trims pakviestiems tiekėjams, nes tik tokiu atveju yra galimas realus, o ne tariamas konkurencijos užtikrinimas.
Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija savo iniciatyva Pirkimo sąlygų 32 punkte nustatė, kad Pirkimo dokumentų paaiškinimus turi pateikti tiekėjui, prisijungusiam prie Pirkimo, ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, taigi ji turėjo laikytis savo pačios parengtų ir patvirtintų Pirkimo sąlygų bei įvertinti pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo būtinumą.
Nagrinėjamu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, nors kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiūlymų pateikimo pabaigos, t. y. kvietimas išsiųstas 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., o pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2020 m. kovo 31 d. 9 val. 00 min. Iki nustatyto termino UAB „Medicinos įranga“ pateikė pasiūlymą, tačiau jame nebuvo užpildyta privaloma informacija: nenurodyta, kaina, siūloma prekė ir pan., todėl šis pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Vien tai, kad šis tiekėjas nereiškė pretenzijų, savaime nereiškia, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo pareigų, todėl darytina išvada, kad Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog Perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Dėl finansinės korekcijos pagrįstumo atsakovė nurodė, kad CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis.
PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“.
Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Gairių 2 skirsnyje nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.
Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius.“ Tai reiškia, kad vadovaujantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.
Pagal PAFT 7 priedo 7 punkto nuostatas, kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės).
Dėl pirmojo pažeidimo, t. y. nustačius, kad Pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, kadangi Sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį, vertinta, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 7 punkte nurodytą pažeidimą (t. y. „Perkančioji organizacija skiria viešąją sutartį surengusi konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą direktyvoje nenurodytomis aplinkybėmis“) ir pritaikyta 25 proc. pataisos norma nuo Užsakymo vertės.
Dėl antrojo pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 6 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pratęstų terminų viešumas nebuvo užtikrintas kitomis priemonėmis arba nepratęsti pasiūlymų priėmimo terminai, jei papildoma informacija, nors ekonominės veiklos vykdytojas jos paprašė laiku, dėl bet kokių priežasčių nebuvo pateikta vėliausiai likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų priėmimo termino, ir įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes (t. y., kad kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiūlymų pateikimo pabaigos; kad pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas; kad tiekėjas UAB „Medicinos įranga“ nebuvo informuotas apie Pirkimo dokumentuose esančią klaidą; kad pasiūlymą Pirkime pateikė du tiekėjai, tačiau UAB „Medicinos įranga“ pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų), buvo pritaikyta 10 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui t. y. (duomenys neskelbtini) Eur su PVM.
Kadangi pirmasis pažeidimas yra susijęs tik su Užsakyme nurodytu prekių kiekiu ir verte, o antrasis – su visa Sutartimi ir jos verte, finansinė korekcija apskaičiuota taip: imant 25 proc. nuo Užsakymo vertės gaunama (duomenys neskelbtini) Eur, o imant 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu gaunama (duomenys neskelbtini) Eur, todėl bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur).
Pasisakydama dėl objektyvumo principo ir VAĮ nuostatų pažeidimo atsakovė nurodė, kad CPVA, gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo).
Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia. Vien tas faktas, kad CPVA, atlikusi pirminį Pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėja galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė.
Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad Sprendime CPVA ignoravo VPT išvadoje pateikiamą poziciją, atsakovė nurodė, jog pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, todėl nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo. CPVA pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino VPT Vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus Projekto vykdytojo paaiškinimus ir priėmė motyvuotą Sprendimą.
Atsakovės vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 (pagal turinį) straipsnio nuostatas, nes jame užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstytos nustatytos galimo pažeidimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, paprašyta pateikti paaiškinimus; nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai, todėl teiginiai dėl Sprendimo tariamo neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nepagrįsti ir parodo tik subjektyvią gynybinę pareiškėjos poziciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-75; teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino „Dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemos su skaitmeniniais detektoriais“ Pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, perkamas įrangos kiekis – iki 2 vnt. Pareiškėja pakvietė du tiekėjus: UAB „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame Pirkime ir pateikti pasiūlymus. Buvo nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.
2020 m. kovo 30 d. UAB „Medicinos įranga“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama ir ją pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. Pareiškėja kvietimą bendrovei išsiuntė 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., nurodydama, kad pasiūlymą tiekėjas gali pateikti iki 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val., tačiau jai nebuvo išsiųsta informacija apie rašybos klaidą (t. y., kad techninėje specifikacijoje turėjo būti „SSD disko talpa ? 250 GB“, o ne „SSD disko talpa ? 250 TB“).
2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė UAB „Medicinos įranga“ pasiūlymą atmesti, nes jis neatitinka reikalavimų, ir pripažinti, kad UAB „Graina“ atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija nustatė, kad pagal galutinį UAB „Graina“ pasiūlymą dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM).
2020 m. balandžio 16 d. pareiškėja su UAB „Graina“ sudarė Sutartį, nustatydamos, kad dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais vieneto kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM.
2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja paprašė pristatyti įrangą.
2020 m. birželio 17 d. įranga (1 vnt.) buvo perduota.
2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja paprašė pristatyti likusią įrangos dalį (antrą vienetą).
2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiškumo.
2022 m. vasario 10 d. CPVA priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų Pirkimo būdą dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Už pirmąjį pažeidimą atsakovė taikė 25 proc. ((duomenys neskelbtini) Eur) finansinę korekciją nuo Užsakymo vertės, o už antrąjį – 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ((duomenys neskelbtini) Eur). Atsakovė konstatavo, kad bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur).
Dėl pirkimų būdo pasirinkimo (pirmasis pažeidimas)
Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemos su skaitmeniniais detektoriais pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, nurodydama perkamų prekių kiekį iki 2 vnt. Byloje nėra ginčo, kad šios pirkimo objektas pateko į SAM 2020 m. kovo 17 d. rašte Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 nurodytų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sąrašą.
Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę.
Byloje yra pateikta pačios atsakovės 2020 m. liepos 17 d. pranešimas dėl ginčo pirkimo patikros rezultatų, kuriame nurodyta kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė.
Byloje taip pat pateikta VK išvada, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui (t. y. 12 mėn.), prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu prekių užsakyta po 3,5 mėn. nuo jos sudarymo), vertinama, kad nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą prekių kiekį (tai yra būtina sąlyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą), taigi sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakytą prekių kiekį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiajam tiekėjui kvietimas dalyvauti pirkime pateiktas vėliau nei kitiems tiekėjams, taip pat į tai, kad perkančioji organizacija nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino, nors kvietimas trečiajam tiekėjui buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiūlymų pateikimo pabaigos; taip pat į tai, kad jis nebuvo informuotas apie pirkimo dokumentuose buvusią klaidą, laikytina, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų bei pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Ginčo viešąjį pirkimą bylai aktualiais aspektais vertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos 2022 m. sausio 18 d. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis tiekėjas pats inicijavo jo įtraukimą į Pirkimą, žinojo pasiūlymo pateikimo terminą, jo neginčijo ir pasiūlymą pateikė laiku, taip pat atsižvelgiant į egzistavusią pandeminę situaciją Lietuvoje ir visame pasaulyje, situaciją medicinos įrangos rinkoje, VPĮ reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
VPT atkreipė dėmesį į tai, kad Perkančioji organizacija, pasirinkusi neskelbiamu derybų pirkimo būdą, apskritai galėjo kreiptis į vieną tiekėją dėl pasiūlymo pateikimo, kas reikštų jog tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo užtikrinimo problematika visai nebūtų aktuali.
Dėl trečiojo tiekėjo neinformavimo apie klaidą Pirkimo dokumentuose VPT konstatavo, kad perkančioji organizacija nesivadovavo Pirkimo dokumentų 32 punkto nuostatomis ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, tačiau atsižvelgusi į tai, jog pati Perkančioji organizacija siekė, kad tiekėjas dalyvautų Pirkime ir pateiktų pasiūlymą, o nežinojimas apie Patikslinimą nesutrukdė tiekėjui pateikti pasiūlymo, tiekėjo pasiūlymo vertinimui patikslinimas neturėjo įtakos, pažeidimą laikė formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui.
Taigi, nagrinėjamu atveju išsiskiria tiek pareiškėjos, tiek pirkimą vertinusių VPT ir VK pozicijos, taip pat ir pačios atsakovės pozicija Sprendime ir 2020 m. liepos 17 d. pranešime.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo būdą, yra reikšmingi keli aspektai.
Pirma, Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03, 2004, p. I-11197).
Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.
Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių šalinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Šešta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.
Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina būtų buvusi nesąžininga ar viršijo rinkoje egzistavusią kainą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aišku, kad tokio poreikio negali būti.
Vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiškėja prognozavo, ir todėl pareiškėja galėjo antrąjį užsakymą dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimą dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikšmę išvadą, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta, pati atsakovė 2020 m. liepos 17 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo aišku, jog antrasis užsakymas dar nėra padarytas, pranešime dėl ginčo pirkimo patikros nurodė kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatyta. Tai suponuoja išvadą, kad prekių kiekio ir (ar) pirkimo būdo neteisėtumas nebuvo akivaizdus ir pačiai atsakovei.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma VPT viešai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė yra panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pirmąjį pažeidimą dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo, todėl jos sprendimas dėl šios dalies naikintinas.
Dėl tiekėjų lygiateisiškumo (antrasis pažeidimas)
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Perkančioji organizacija turėjo teisę pakviesti dalyvauti Pirkime trečiąjį tiekėją (UAB „Medicinos įranga“), tačiau priėmusi tokį sprendimą ji privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiškas sąlygas visiems pakviestiems potencialiems tiekėjams, kadangi tik tokiu atveju galimas realus konkurencijos užtikrinimas.
Kadangi nagrinėjamu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, nors kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiūlymų pateikimo pabaigos (t. y. kvietimas išsiųstas 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., o pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.) ir kadangi UAB „Medicinos įranga“ nebuvo informuota apie Pirkimo dokumentuose (Techninės specifikacijos 9.2 punkte) esančią klaidą, atsakovė darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Pirkimo sąlygų 32 punkto nuostatų, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
VPT 2022 m. sausio 18 d. Vertinimo išvadoje dėl trečiojo tiekėjo neinformavimo apie klaidą Pirkimo dokumentuose nurodė, kad perkančioji organizacija nesivadovavo Pirkimo dokumentų 32 punkto nuostatomis ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, tačiau atsižvelgusi į tai, jog pati Perkančioji organizacija siekė, kad tiekėjas dalyvautų Pirkime ir pateiktų pasiūlymą, o nežinojimas apie Patikslinimą nesutrukdė tiekėjui pateikti pasiūlymo, tiekėjo pasiūlymo vertinimui patikslinimas neturėjo įtakos, pažeidimą laikė formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui.
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, tiekėjų konkurencija yra de facto (faktiškai) eliminuojama, todėl pažeidimas dėl tiekėjų lygiateisiškumo negalėjo būti nustatytas, nes tai reglamentuojančios VPĮ normos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.
Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.
VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.
Kaip matyti iš VPĮ 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto („kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas“), ir ko neginčija pati atsakovė, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, pateikti pasiūlymus gali būti kviečiamas vienas tiekėjas, ir toks pasirinkimas atitiks įstatymo nuostatas, t. y., teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę tam tikru atveju (naudojant neskelbiamų derybų būdą) vykdyti pirkimą apskritai nesudarant jokios tiekėjų konkurencijos, kas savaime reiškia ir tai, kad nėra subjektų tarp kurių reikėtų užtikrinti lygiateisiškumą.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pripažinta, pareiškėja pagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų būdą ginčo pirkimui organizuoti. Taigi, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, jai pakako kreiptis tik į vieną tiekėją, ir toks jos elgesys nebūtų laikomas prieštaraujančiu įstatymui, pažeidžiančiu lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančiu tiekėjų konkurenciją.
Nepaisant to, jei perkančioji organizacija visgi nusprendžia kviesti pateikti pasiūlymus kelis tiekėjus, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, jiems neturėtų būti sudaromos iš esmės skirtingos dalyvavimo sąlygos, kurių užtikrinimas nepaneigia paties neskelbiamų derybų pirkimo būdo tikslo – skubiai patenkinti atsiradusius poreikius ir nesukuria perkančiajai organizacijai neproporcingų pareigų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant, ar buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumas, turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės viso pirkimo kontekste.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad trečiasis tiekėjas (UAB „Medicinos įranga“) buvo pakviesta į derybas jos pačios pageidavimu, ir ji iki pareiškėjos nustatyto termino pabaigos (2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.) pateikė pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, kad šis tiekėjas butų prašęs pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą ar laikęs, kad jam likęs pasiūlymų pateikimo terminas būtų buvęs nepakankamas pasiūlymui paruošti ir pateikti, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados dėl VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.
Byloje taip pat nėra ginčo, kad trečiais tiekėjas (UAB „Medicinos įranga“) nebuvo informuotas apie Pirkimų dokumentuose (Techninės specifikacijos 9.2 punkte) egzistavusią klaidą dėl disko talpos matavimo vienetų, nors Pirkimo sąlygų 32 punkte buvo nurodyta, kad atsakydama į kiekvieną tiekėjo pateiktą prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu buvo gautas laiku, arba aiškindama, tikslindama pirkimo dokumentus savo iniciatyva, perkančioji organizacija turi paaiškinimus, patikslinimus paskelbti ir pateikti tiekėjui, prisijungusiam prie pirkimo, ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Kitaip tariant, byloje nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė savo pačios dokumentuose nustatytų reikalavimų trečiojo tiekėjo atžvilgiu.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinos patenkančiomis į VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą išimtį, nes ji suteikia galimybę pirkimo sutartį sudaryti nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų, o ne pačios pareiškėjos Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos pateikimas trečiajam tiekėjui būtų sutrukdęs pirkimą įvykdyti skubiai ar sukūręs perkančiajai organizacijai neproporcingų pareigų, todėl aplinkybė, kai trečiasis tiekėjas nei Pirkimo dokumentuose nustatytais terminais, nei bet kada iki pasiūlymų pateikimo nebuvo informuotas apie Pirkimo sąlygų patikslinimą, formaliai gali būti laikoma tiekėjų lygiateisiškumo pažeidimu.
Tačiau, nepaisant to, kaip matyti iš pareiškėjos viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. protokolo, trečiojo tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad buvo neužpildyti būtinieji pirkimo sąlygų 1 ir 2 priedai, nenurodytas pirkimo objektas, jo kaina, ir tai neatitiko Pirkimo sąlygų 44.2 punkto, t. y. pasiūlymas atmestas dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovės konstatuotu pažeidimu dėl pasiūlymų pateikimo termino ir neinformavimo apie klaidą.
Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui. Jis laikytinas formaliu ir viso pirkimo kontekste, nes pareiškėjai, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pakako kreiptis tik į vieną tiekėją.
Pagal kasacinio teismo praktiką, formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).
Dėl šių priežasčių Sprendimo dalis, kuria konstatuotas antrasis pažeidimas, taip pat naikintina.
Dėl finansinės korekcijos ir lėšų grąžinimo
Konstatavus, kad pirmasis pažeidimas (dėl pirkimo būdo pasirinkimo) buvo nustatytas nepagrįstai, ir šią Sprendimo dalį panaikinus, nelieka pagrindo taikyti už šį pažeidimą skirtos 25 proc. ((duomenys neskelbtini) Eur) finansinės korekcijos nuo Užsakymo vertės.
Pripažinus, kad antrasis pažeidimas buvo formalus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Gairių 1.1 punkte yra nurodyta, jog viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.
Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog antrasis pažeidimas laikytinas formaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad už jį pritaikyta finansinė korekcija (10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur)) taip pat yra naikintina.
Panaikinus Sprendimo dalį dėl finansinių korekcijų, sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-75 irgi naikintinas.
Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo teismo priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose (19 administracinių bylų) labai panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 1030 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-75.
Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.