Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-82/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-18
Bylos Nr.: 2A-82/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas: Furniture Production International, Furniture Production International A, Norvegijos įmonės Furniture Production International
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baldjoda“
Advokatai: Albertas Kručkauskas, Artūras Vaišvila

Kategorijos

114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A–82/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 116.10.2; 42.11.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui,atsakovo atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Furniture Production International apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, bei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldjoda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje Nr. 2-273-425/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldjoda“ ieškinį atsakovui Furniture Production International A/S dėl 48 534,26 Lt skolos priteisimo ir atsakovo Furniture Production International A/S priešieškinį ieškovui UAB „Baldjoda“ dėl 114 457,61 Lt priteisimo nuostolių atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Baldjoda“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 44 202,42 Lt skolos, 4 322,99 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje (T. 1., b .l. 3-6), dublike (T. 1, b. l. 65-69), o teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Baldjoda“ ir atsakovo Norvegijos įmonės Furniture Production International A/S 2006 m. spalio 20 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 06-10-20/1, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo pagal atsakovo (pirkėjo) pateikiamus užsakymus pagaminti ir perduoti atsakovo nuosavybėn prekes (baldų gaminius), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas suderintą pinigų sumą (kainą). Sutartimi nustatyta taikytina teisė – Lietuvos Respublikos teisė. Ieškovas, vykdydamas sutartį, pagamino atsakovo užsakytus baldų gaminius ir 2007 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV 065 69 963 Lt sumai. Pagamintos prekės 2007 m. birželio 7 d. buvo pristatytos į atsakovo nurodytą vietą, o atsakovas dėl jų kokybės, komplektiškumo ar kitų trūkumų pretenzijų nepateikė. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas privalėjo apmokėti minėtą sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo prekių atkrovimo (2007 birželio 7 d.), bet apmokėjo tik dalį nurodytos sumos, likdamas skolingas 44 202,42 Lt. Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovas privalo mokėti 0,02 % delspinigius, kurie sudaro 4 331,84 Lt. Ieškovas nepažeidė sutarties 6.2 punkto neužmegzti tiesioginio kontakto su atsakovo pirkėjais, o šiems kreipusis apie tai informuoti atsakovą. Norvegijoje registruotas juridinis asmuo Logic Production AS (buvęs jo pavadinimas Orbit Invest AS), kuris yra atsakovo pirkėjas, su atsakovo žinia ir jo atstovams dalyvaujant, kreipėsi į ieškovą dėl taikaus šalių ginčo sprendimo. Atsakovui nevykdant šalių taikaus žodinio susitarimo, ieškovas telefonu ir elektroniniu paštu ne kartą informavo atsakovą apie vienašalį 2006 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą. Sutartis laikoma nutraukta nuo 2007 m. gegužės mėn. CK 6.217 str. pagrindu. Tik po sutarties nutraukimo ieškovas pradėjo tiekti gaminius tiesiogiai Logic Production AS. Teises į pagal sutartį gamintų baldų gaminių dizainą ir konstrukcijas atsakovas įgijo sutarties su Logic Production AS pagrindu. Norvegijos teisme 2008 m. vasario 25 d. priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad sutartis tarp atsakovo ir Logic Production AS laikoma pasibaigusia nuo 2007 m. liepos 16 d.. Taigi nuo 2007 m. liepos 16 d. baigėsi atsakovo teisė naudotis intelektinėmis nuosavybės teisėmis pagal minėtą sutartį. Taigi ieškovas nepažeidė 2006 m. spalio 20 d. sutarties, todėl atsakovas neturėjo teisės stabdyti savo prievolių vykdymo CK 6.46 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsakovas Furniture Production International AS 2009 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui priešieškinį (T. 1., b. l. 98-105), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 114 457,61 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktą, – iš anksto neįspėjo atsakovo apie tiesioginį bendradarbiavimą su atsakovo klientais, - ir pradėjo tiekti baldus tiesiogiai Logic Production AS, naudojo atsakovo pateiktus dizainus, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį ieškovas privalo atlyginti visus atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo negautos pajamos ir turėtos išlaidos. Ieškovui pradėjus tiekti baldų gaminius tiesiogiai Logic Production AS, pastaroji atsisakė atsakovo tarpininkavimo paslaugų, todėl atsakovas neteko 28 procentų dydžio komisinio mokesčio, skaičiuojamo nuo kiekvienos baldų siuntos vertės. Negautos pajamos, skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovas pradėjo tiesiogiai prekiauti su Logic Production AS, iki 2008 m. vasario mėn., t.y. taikant 6 mėnesių terminą įspėjimui apie sutarties nutraukimą, kurio ieškovas turėjo laikytis pagal sutarties 6.3 punktą., sudaro 91 844,48 Lt. Tai pat atsakovas sumokėjo 22 613,13 Lt (patirtos išlaidos) už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje parodoje, siekiant padidinti užsakymų skaičių, reklamuoti ieškovo gaminamus bei atsakovo ir Logic Production AS tiekiamus baldus. Taigi, atsakovo nuomone, iš viso ieškovas turi atlyginti atsakovui 114 457,61 Lt nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo Furniture Production International A/S priešieškinį ieškovui UAB „Baldjoda“ dėl 114 457,61 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti atmetė, o UAB „Baldjoda“ ieškinį atsakovui Furniture Production International A/S patenkino ir iš atsakovo Furniture Production International A/S priteisė ieškovui UAB „Baldjoda“ 44 202,42 Lt skolos už parduotus baldus, 1 617,72 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 139,65 Lt už dokumentų išvertimą į anglų kalbą bei 1 374,60 Lt žyminio mokesčio UAB „Baldjoda“.

Atmesdamas atsakovo priešieškinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Oslo miesto teismui 2008 m. vasario 25 d. teisminės meditacijos metu nutraukus Furniture Production International AS ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. Bendradarbiavimo sutartį nuo 2007 m. liepos 16 d., nuo šios datos Logic Production AS nustojo būti Furniture Production International AS pirkėju, nes šių asmenų nebesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atitinkamai teismas konstatavo, kad atsakovas Logic Production AS priešieškinyje nepagrįstai teigė, jog ieškovas UAB „Baldjoda“, 2007 m. rugpjūčio – 2008 m. sausio mėnesiais pardavęs Logic Production AS baldų gaminių už 91 844,48 Lt sumą, pažeidė 2006 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties su atsakovu Furniture Production International AS 6.2 punkto sąlygą - nesudaryti jokių tiesioginių sutarčių su atsakovo klientais, kadangi atsakovo nurodytų pardavimų laikotarpiu Logic Production AS nebebuvo atsakovo klientas. Tuo pačiu teismas nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 16 d. ieškovui UAB „Baldjoda“ nebuvo jokių kliūčių sudaryti sandorius su buvusiu atsakovo Furniture Production International AS pirkėju Logic Production AS.

Teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo UAB „Baldjoda“ 22 613,13 Lt išlaidų už ieškovo dalyvavimą Stokholme vykusioje parodoje, kadangi atsakovas Furniture Production International AS nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prašoma priteisti suma buvo sumokėta būtent už ieškovo UAB „Baldjoda“ dalyvavimą parodoje. Be to, atsakovas savo reikalavimą ieškovui atlyginti jo patirtas išlaidas ieškovui dalyvavus nurodytoje parodoje motyvavo šalių sutarties 6.2 punkto pažeidimu, tačiau jau aptartais motyvais padaryta išvada, kad ieškovas šalių sutarties nepažeidė, tai yra atsakovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko (CK 6.256 str. 2 d.). Atitinkamai 2006 m. spalio 17 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties tarp atsakovo Furniture Production International AS ir Logic/Orbiot Invest AS 7 punkte numatyta, kad Logic prekinis ženklas gali būti naudojamas tik ant prekių, kurios apibrėžtos ir sutartos vadinti LOGIC gaminiais (T.1., b.l. 106-108), todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Logic prekinis ženklas priklauso Logic/Orbiot Invest AS, o ne atsakovui Furniture Production International AS. Teismas taip pat konstatavo, kad neįrodytas atsakovo priešieškinio motyvas, jog atsakovo Furniture Production International AS pateikti ieškovui užsakomų gaminių dizainas ir pavyzdžiai teisėtai priklausė atsakovui Furniture Production International AS, tuo pačiu nepateikta teismui įrodymų, kokių konkrečiai gaminių dizainus ir pavyzdžius jis buvo pateikęs ieškovui UAB „Baldjoda“ gaminti. Ieškovas UAB „Baldjoda“ teigimu baldų gaminių dizaino ir konstrukcijos teisės atsakovo Furniture Production International AS buvo įgytos 2006 m. spalio 17 d. Bendradarbiavimo sutarties su Logic/Orbit Invest AS pagrindu, tačiau Oslo miesto teismui 2008 m. vasario 25 d. nutraukus Furniture Production International AS ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. Bendradarbiavimo sutartį nuo 2007 m. liepos 16 d., sutarties šalys susitarė, kad nuo šios datos baigiasi Furniture Production International AS teisė naudotis intelektualinės nuosavybės teisėmis pagal minėtą sutartį (T.1, b. l. 80). Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai reiškė ieškovui turtines pretenzijas dėl ieškovo gaminamų baldų dizaino ir pavyzdžių.

Tenkindamas UAB „Baldjoda“ ieškinį, Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad pats atsakovas visiškai pripažino prašomos priteisti sumos dydį, tačiau sustabdė savo prievolių vykdymą ieškovui. Tačiau atsakovas Furniture Production International AS be pagrindo motyvuoja ieškovą UAB „Baldjoda“ pažeidus 2006 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 06-10-20/1 6.2 p. sąlygas, t. y. užmezgus tiesioginius kontaktus su pirkėjo Furniture Production International AS pirkėjais, konkrečiai su Logic/Orbiot Invest AS, nes nuo 2007 m. liepos 16 d. Logic/Orbiot Invest AS nebebuvo atsakovo Furniture Production International AS pirkėjas, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo sustabdyti prievolių atsiskaityti už jam pateiktus baldus įvykdymą. Be to, atsižvelgiant į sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 0,02 procentų dydžio netesybas už 6 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 1617,72 Lt.

Šalies argumentai

UAB „Baldjoda“ 2010 m. vasario 8 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo 6234 Lt išlaidoms už teisines paslaugas ir taikos sutarties vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą atlyginti, pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas dar ieškinyje.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Baldjoda“ prašymo priimti papildimą sprendimą priteisti iš atsakovo 6 234,18 Lt bylinėjimosi išlaidų netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 1 456,02 Lt žyminio mokesčio bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias ieškovas patikslins iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovas nepareiškė prašymo priteisti ieškovo turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 139,65 Lt už dokumentų vertimą bei 1 374,60 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovas buvo pateikęs teismui nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikęs teismui savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimui PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas teisines paslaugas bei PVM sąskaitos-faktūros, pagrindžiančios turėtas išlaidas už taikos sutarties vertimą, kurias pateikė kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą, todėl šios ieškovo turėtos išlaidos nebegali būti priteisiamos priimant papildomą sprendimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad prie prašymo priimti papildomą sprendimą papildomai pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas bei PVM sąskaita-faktūra, pagrindžianti turėtas išlaidas už taikos sutarties vertimą, nepatvirtina ieškovo turėtų išlaidų, nes nėra įrodymų, kad šie buhalteriniai dokumentai apskritai ieškovui UAB „Baldjoda“ įteikti, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų sumokėjęs kokias nors sumas pagal paminėtus dokumentus vertimų biurui ar advokatų kontorai, todėl padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog ieškovas turėjo prašomas papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Baldjoda“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai bei neteisingai pritaikė CPK 98 straipsnyje įtvirtintą teisės normą. Nurodytas straipsnis turėjo būti taikomas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje J. A. P. v. T. L. ir kt. (bylos Nr. 2-382/2006) pateiktus išaiškinimus. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, pasireiškusių sutartinių įsipareigojimų nesilaikymu.

2. Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl pagal tai, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos teisėto ieškovo atstovo, yra galiojančios ir atitinka visus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos prašomos priteisti tiesiogiai ieškovui, nurodant jo atsiskaitomąją banko sąskaitą, teismas galėjo padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad mokėjimai buvo atlikti, o ne priešingai. Be to, CPK 98 straipsnis nedetalizuoja, kad būtina pateikti įteikimo faktą ar apmokėjimą įrodančius papildomus dokumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Furniture Production International A/S prašo skundą atmesti. Nurodo, kad papildomo sprendimo esmė yra ištaisyti teismo sprendime teismo padarytas klaidas, o ne išspręsti kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylos vedimo trūkumus ar papildomai po sprendimo priėmimo pareikštus reikalavimus. Taip pat pažymi, jog skunde nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi vadovautis negalima, nes nesutampa faktinės bylų aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančias civilines bylas Nr. 2-785/2010 ir 2A-645/2010 sujungė bei perdavė ieškovo UAB „Baltjoda“ atskirąjį skundą spręsti atsakovo Furniture Production International A/S apeliacinį skundą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai. Teismas, įvertinęs atskirojo skundo ie apeliacinio skundo dalyką, padarė išvadą, kad, tenkinus apeliacinį skundą, atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas iš esmės nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atskirasis skundas perduotinas apeliacinį skundą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Furniture Production International AS prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pradėjęs prekiauti tiesiogiai su atsakovo klientu Logic Production AS (buvęs pavadinimas – Orbit Invest AS) ieškovas pažeidė 2006 m. spalio 20 d. su atsakovu sudarytos bendradarbiavimo sutarties 6.2 punktą neužmegzti tiesioginio kontakto su atsakovo pirkėjais, o šiems kreipusis į ieškovą, - informuoti apie tai atsakovą. Atitinkamai 44 202,42 Lt prievolės pagal sutartį įvykdymą atsakovas sustabdė būtent dėl minėto pažeidimo, siekiant iš dalies padengti savo patirtus nuostolius (nuostoliai susidarė dėl neteisėto sutarties nutraukimo (atsakovo nuomone, jam pagal sutartį turėjo būti pranešta apie tai prieš 6 mėnesius), o taip pat dėl ieškovo dalyvavimo parodoje, už ką apmokėjo atsakovas.).

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė 2006 m. spalio 20 d. tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktą (CK 6.193 str.), nes, nors Oslo miesto teismas 2008 m. vasario 25 d. nutraukė Furniture Productin International AS ir Logic Production International AS sutartį nuo 2007 m. liepos 16 d., tačiau šalių sutarties 6.2 p. aiškintinas kaip draudžiantis užmegzti kontaktus su visais (tiek esamais, tiek buvusiais) atsakovo pirkėjais. Atitinkamai minėtas ieškovo įsipareigojimas galiojo besąlygiškai ir nebuvo numatyta, kad jo galiojimas būtų siejamas su atsakovo ir jo pirkėjų sudarytų pirkimo – pardavimo susitarimų buvimu, galiojimu ar negaliojimu.

3. Teismas nenustatė ir sprendime nekonstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė, ir dėl šios aplinkybės sprendime nepasisakė, todėl ieškovas privalėjo besąlygiškai vykdyti galiojančios sutarties 6.2 punktą, dėl kurio galiojimo nebuvo jokių išimčių (galiojimas nesiejamas su atsakovo sudarytos bendradarbiavimo sutarties galiojimu).

4. Panevėžio apygardos teismas, nusprendęs, kad sutarties 6.2 punktas nedraudė ieškovui užmegzti kontaktų su atsakovo pirkėjais po 2007 m. liepos 16 d., kitų priešieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių (ar ieškovas be atsakovo informavimo ir sutikimo užmezgė kontaktus su atsakovo pirkėjais, dėl nuostolių pagrįstumo ) nepagrįstai netyrė, dėl jų nepasisakė ir tokiu būdu neišnagrinėjo bylos iš esmės. Tuo tarpu bendradarbiavimo sutarties galiojimas neturėjo jokios įtakos šalių sutarties 6.2 punkto vykdymui. Be to, bendradarbiavimo sutarties nutraukimas buvo patvirtintas tik 2008 m. vasario 25 d., todėl, atsakovo nuomone, iki 2008 m. vasario 25 d. ieškovas bet kokiu atveju neturėjo teisės užmegzti kontaktų su atsakovo pirkėjais ir su jais prekiauti.

Atsiliepimas

5. Savo teisę ir pareigą išreikalauti nuostolius pagrindžiančius dokumentus atsakovas įgyvendino prašydamas teismo (atsiliepimu, priešieškiniu ir 2010 m. sausio 4 d. prašymu) išreikalauti konkrečius atsakovo nuostolius pagrindžiančius dokumentus (ieškovo sutartį su Logic Production AS, užsakymus, PVM sąskaitas-faktūras, muitinės dokumentus) iš ieškovo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo apskritai nesprendė (CPK 251 str. 2 d., 292 str. 1 d. 5 p., 2 d.) ir tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei užkirstas kelias šalių rungimosi principo įgyvendinimui (CPK 12, 17 str.). Atitinkamai teismo pozicija tenkinti ieškinį r atmesti priešieškinį, neištyrus pastarojo tenkinimui reikšmingų aplinkybių, neatskleidžiant bylos esmės, apelianto nuomone, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, dėl ko negalėjo būti įvykdytas teisingumas bei priimtas teisingas sprendimas.

6. Pažeidimų nagrinėjamoje byloje gausa ir mastas rodo, kad bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinėje instancijoje, nes, priešingu atveju, atsakovui būtų atimta teisė į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Baldjoda“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vadovaujantis Oslo miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimu, nuo 2007 m. liepos 16 d. atsakovas neturėjo teisės naudotis intelektinėmis nuosavybės teisėmis, nuosavybės teise priklausančiomis Logic Production AS. Atitinkamai atsakovas dėl logistinių sprendimų bei užsakymų vykdymo veikė kaip Logic Production AS atstovas, kurio sudaryti sandoriai galėjo sukelti teisines pasekmes tik iki bendradarbiavimo sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2007 m. liepos 16 d. Tuo tarpu 2006 m. spalio 20 d. sutarties 6.2 punkte numatyta ieškovo pareiga turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į atsakovo atstovavimo santykių su Logic Production AS pasibaigimą ir atitinkamai atsakovo teisės naudotis intelektine nuosavybe pabaigą nuo 2007 m. liepos 16 d., nes 2006 m. spalio 20 d. sutartis vertintina kaip išvestinė 2006 m. spalio 17 d. bendradarbiavimo sutarties atžvilgiu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju nuo 2007 m. liepos 16 d. išnykus Logic Production AS atstovavimo pagrindui, neliko pagrindo, kuriuo remiantis ieškovui buvo nustatytos pareigos vykdyti 2006 m. spalio 20 d. sutartį. Be to, 2006 m. spalio 20 d. sutartis buvo vienašališkai teisėtai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.), todėl atsakovo argumentai dėl neva vis dar galiojančios 2006 m. spalio 20 d. sutarties vertintini kaip neturintys jokios prasmės. Atitinkamai apie sutarties nutraukimą ieškovas žodžiu informavo atsakovo Furniture Production International AS atstovus santykiuose su UAB „Baldjoda“ – UAB „FPĮ Baltic“ (direktorė Jurgita Balsevičienė) motyvuojant atsakovo piniginių prievolių nevykdymu. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino tą aplinkybę, kad UAB „FPI Baltic“ yra dukterinė atsakovo įmonė ir kad minėta įmonė atstovavo atsakovą Furniture Production International AS santykiuose su ieškovu UAB „Baldjoda“, todėl laikytina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir šio ieškovo veiksmo atsakovas neginčijo, o ginčo šalys nesitarė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą turi būti rašytinis. Tuo tarpu po žodinio pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovas neteikė jokių užsakymų ieškovui, o pastarasis atsakovui jokių sąskaitų neišrašinėjo. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių Panevėžio apygardos teismas savo sprendime neva nepasisakė (dėl kontaktų su atsakovo pirkėjais užmezgimo, dėl nuostolių pagrįstumo), nėra reikšmingos nustatinėjant materialią tiesą byloje ir pagal suformuotą teismų praktiką byla neturėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes konstatavus, jog ieškovas šalių sutarties nepažeidė ir atsakovo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės instituto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis ir atskirasis skundai atmestini.

Byloje nustatyta ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą patvirtino, kad 2006 m. spalio 20 d. sutartis, dėl kurios vykdymo tarp šalių kilo ginčas, buvo sudaryta vykdant tris dienas prieš tai – 2006 m. spalio 17 d. tarp atsakovo ir Norvegijos įmonės Logic Production AS (buvusios Orbit Invest A/S) sudarytą bendradarbiavimo sutartį (T. 1, b. l. 12-13, 54, 99, 109-111). Todėl nagrinėjama sutartis, tame tarpe ir jos 6.2. punktas turi būti aiškinami atsižvelgiant į jau minėtos 2006 m. spalio 17 d. sutarties nuostatas, kuriuose iš esmės išdėstyti atsakovo ketinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo. Šių sutarčių bei šalių veiksmų tiek iki, taip ir po sutarties sudarymo analizė leidžia teigti, kad 2006 m. spalio 20 d. sutartis tarp šalių buvo sudaryta išskirtinai atsakovo su Logic production A/S sudarytos bendradarbiavimo sutarties vykdymui. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pastarosios (tai yra 2006 m. spalio 17 d.) sutarties nutraukimas nesukėlė nagrinėjamos bylos šalims jokių teisinių pasekmių. Priešingai, pačiam atsakovui su įmone ,Logic Protuction A/S sudarytoje taikos sutartyje pripažinus, kad 2006 m. spalio 17 d. sutartis laikoma pasibaigusia nuo 2007 m. liepos 16 d., pastarojo kaltinimai ieškovui dėl tarp šios bylos šalių sudarytos sutarties (2006 m. spalio 20 d.) 6.2. punkto pažeidimo, kurį atsakovas grindžia ieškovo veiksmais, atliktais po 2007 m. liepos 16 d. (tai yra po 2006 m. spalio 17 d. sutarties pasibaigimo), yra nepagrįsti bei prieštarauja jo paties sudarytai taikos sutarčiai, kurios sąlygos apeliantui turi būti privalomos (T. 1, b. l. 80, 81). Todėl, kolegijos nuomone, pasibaigus 2006 m. spalio 17 d. sutarčiai, tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktas iš esmės neteko teisinės reikšmės, o įmonė Logic Production A/S, su kuria ieškovas sutartį sudarė 2007 m. liepos 30 d., negalėjo būti vertinama kaip atsakovo pirkėjas. Be to, pagal 2006 m. spalio 17 d. sutartį, gaminių dizainas priklausė įmonės Logistic Production A/S kompetencijai, o pagal tarp šios įmonės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį nuo 2007 m. liepos 16 d. baigėsi atsakovo teisė naudotis intelektualinės nuosavybės teisėmis pagal 2006 m. spalio 17 d. sutartį. Ši aplinkybė paneigia teiginius apie tai, kad ieškovas be atsakovo sutikimo naudojo savo gaminiams dizainą ir konstrukcijas, priklausančias atsakovui.

Nagrinėjamam ginčui svarbu yra ir tai, kad savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose tiek pirmosios, taip ir apeliacinės instancijos teismui, ieškovas ne kartą buvo nurodęs, kad atsakovui iš esmės pažeidus tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas (nesumokėjus už pateiktus gaminius), UAB ,,Baldjoda“ vienašališkai nutraukė tarp šalių 2006 m. spalio 20 d. sudarytą sutartį (CK 6.217 str.; T. 1, b. l. 66, 189, 190; T. 2, b. l. 80, 81). Atsakovas šią aplinkybę neigia, tačiau kartu pirmosios instancijos teismui pateikė 2007 m. spalio 25 d. elektroninį laišką, kuriame ieškovas išaiškino priežastis, dėl kurių jis buvo nutraukęs tarp šalių sudarytą sutartį (dalies produkcijos neapmokėjimas bei atsakovo atsisakymas spręsti problemą dėl kitos pagamintos produkcijos priėmimo). Nesant byloje kitų įrodymų, susijusių su tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimu, kolegija vertina kaip labiau tikėtiną ieškovo teiginį, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta dar iki 2007 m. liepos 16 d. kai baigė galioti 2006 m. spalio 17 d. sutartis tarp atsakovo ir Logic Production AS. Tokios išvados pagrįstumą įrodo ir tai, kad, kaip apeliacinės instancijos teismui patvirtino abiejų šalių atstovai, bet kokie komerciniai ryšiai tarp šalių nutrūko po 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitos (dėl kurios apmokėjimo tarp šalių kilo ginčas) išrašymo, t. y. sutartis nuo tada nebuvo vykdoma, kas laikant ją galiojančia būtų nelogiška.

Svarbu yra ir tai, kad iš atsakovo pateiktos dalies susirašinėjimo su ieškovo atstovais akivaizdu, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie tai, kad ieškovas sutartį nutraukė, tačiau atitinkamo reikalavimo dėl tokio veiksmo neteisėtumo jis pareiškęs nebuvo, o priešieškinį dėl nuostolių, susijusių su, jo nuomone, ieškovo sutarties sąlygų pažeidimu, pareiškė tik 2009 m. rugsėjo mėn. t. y. gerokai po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Taigi konstatavus, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta iki 2006 m. liepos 16 d., o nuo nurodytos dienos pasibaigė tarp atsakovo ir Logic Production AS 2006 m. spalio 17 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovo priešieškinį (CK 6.38 str. 1 d.. 6.193 str., 6.189 str., 6.217 str., CPK 178 str.). Konstatavus, kad ieškovas nebuvo pažeidęs tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punkto, kolegija negali sutikti su apelianto argumentu dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų, o apeliacinio skundo teiginys dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo tėra tik patikimais įrodymais neparemta prielaida.

Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo paremtas byloje surinktais įrodymais. Be to, atsakovas paties įsiskolinimo fakto bei jo dydžio iš esmės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, o savo nesutikimą su ieškiniu grindė savo priešieškinio reikalavimais, kuriuos, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Apeliaciniame skunde jokie argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų sumų dydžio nepagrįstumo nėra nurodyti. Priešingai apeliantas dar kartą patvirtino, kad nesumokėjo ieškovui pagal 2007 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą 44 202,42 Lt, o tokio dydžio įsiskolinimą nurodė ir pats ieškovas (CPK 320 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Atskirajame skunde UAB „Baldjoda“, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo, priteisiant papildomas bylinėjimosi išlaidas, priėmimo, nurodo, kad jos pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-382/2006 suformuotą praktiką. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skyrėsi, nes nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir dėl kurios buvo prašoma priimti papildomą sprendimą, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl šiuo metu nagrinėjamu atveju minėta praktika netaikytina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atitinkamai, nors ieškovas atskirajame skunde iš esmės ginčija jo kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktų įrodymų (T. 2, b. l. 20 – 28) pakankamumą, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, esminis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties motyvas, kodėl nebuvo tenkintas ieškovo UAB „Baldjoda“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 2, b. l. 18 – 28, 39) buvo tai, kad visi kartu su minėtu prašymu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ką iš esmės 2011 m. sausio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino ir pats ieškovas (T. 2. 160). Tuo tarpu CPK 98 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o ši nuostata taikytina ir nagrinėjant išlaidų už dokumentų vertimą priteisimo klausimą. Atitinkamai vien reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 6), nesant tai pagrindžiančių dokumentų, nėra pakankamas bylinėjimosi išlaidoms priteisti, o jų priteisimas papildomu sprendimu taip pat prieštarautų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir rungimosi principams (CPK 7, 12 str.). Tuo tarpu svarstyti įrodymų, pateiktų po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės, pakankamumo klausimą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo. Taigi Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo UAB „Baldjoda“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir naikinti minėtą nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų aišku, kad atsakovas Furniture Production International A/S už atsiliepimo į UAB „Baldjoda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties parengimą patyrė 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 92, 94), o prašymą prijungti prie bylos atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikė 2010 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, todėl minėtos 600 Lt išlaidos, atitinkančios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), priteistinos iš ieškovo (CPK 98, 277, 302, 338 str.). Iš kitos pusės, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jam yra išrašyta sąskaitų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme 3448,50 Lt sumai (T. 2, b. l. 95, 162 – 167), o ieškovas realiai yra sumokėjęs 5954 Lt (T. 1, b. l. 91, 168-169), tačiau neaišku, kurias sąskaitas apmokant (visuose mokėjimuose nurodyta – „apmokėjimas pagal PVM SF“). Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aišku, kad ieškovas patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir Rekomendacijas, ieškovui priteistinų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma mažintina iki 2500 Lt. Atitinkamai, įskaičius atsakovui iš ieškovo priteistiną sumą advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, ieškovui UAB „Baldjoda“ iš atsakovo Furniture Production International priteistina 1900 Lt (2500 – 600) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Furniture Production International AS (juridinio asmens kodas 979983646, Persvel 28, Oslo, Norvegija) ieškovui UAB „Baldjoda“ (į. k. 154332879) 1900 litų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Teisėjai Konstantinas GurinasDonatas ŠernasVigintas Višinskis