Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį civilinėje byloje Nr.2-610-527/2006 pagal ieškovės J. A. P. ieškinius atsakovams T. L. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Gembė“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. A. P. Kauno miesto apylinkės teismui padavė du ieškinius atsakovams T. L. ir UAB ,,Gembė“: dėl 2005 m. gegužės 13 d. ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp atsakovų sudarytų požeminio suskystintų dujų modulio ir degalinės bei kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o taip pat dėl 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp jų sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškiniai buvo priimti ir nagrinėjami, teikiami atsiliepimai, įrodymai ir kt. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas, remdamasis CPK 85 straipsnio nuostatomis, 2005 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties suma yra 28 300 Lt, iš dalies atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nurodė iki 2005 m. lapkričio 15 d. sumokėti dalį, tai yra 200 Lt, žyminio mokesčio. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi abi civilines bylas sujungė, 2006 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio suma yra 520 tūkst. Lt ir perdavė bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Atsakovas patyrė išlaidas, kurios yra pagrįstos (atitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas) ir protingos, o CPK garantuoja, jog tokios išlaidos yra apmokamos, jei jos yra faktiškai turėtos, būtinos, protingos (CPK 79 str., 88 str. 6 p.). Minėta teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, apeliantas negalėjo žinoti, kada ji bus priimta ir iki jos priėmimo pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovė, pareikšdama du ieškinius, nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį, neįvykdė teismo nutarties pašalinti ieškinio trūkumus, nesumokėjo žyminio mokesčio, o tai rodo ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas dėl nepagrįstų ieškovės veiksmų turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias ieškovė turi atlyginti. Ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra teismo sprendimas atsakovo naudai, tačiau akivaizdu, kad tai įvyko dėl ieškovės kaltės, nes ji neištaisė ieškinio trūkumų. Atsakovas šias išlaidas patyrė dėl ieškovės kaltės. Be to, teismo pateiktas teisės normų aiškinimas sukuria prielaidas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis - reikšti didelės sumos ieškinius, nemokėti žyminio mokesčio, o ieškinį palikus nenagrinėtu bylinėjimosi išlaidų klausimą palikti neišspręstą. Tuo padaroma žala atsakovui. CPK tiesiogiai nereglamentuoja šių išlaidų paskirstymo ieškinį palikus nenagrinėtu, todėl šiuo atveju galima plečiamai aiškinti ir taikyti CPK 277 straipsnį. Be to, būtina atsižvelgti į protingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, į teismuose susiklosčiusią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktiką atsisakius ieškinio – CPK taip pat nenurodo, jog ieškovas turi atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas pagrįstai tenkina atsakovo prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes galutinis teismo sprendimas nepriimamas ne dėl atsakovo kaltės.

Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui jo turėtas išlaidas, nes toks prašymas bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti tik 2006 m. balandžio 4 d., tai yra jau po bylos išnagrinėjimo. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra sprendimas atsakovo naudai. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis negalėjo žinoti, kada bus priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtu, nes teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2006 m. kovo 8 d. Jei šalis nepašalina nurodytų trūkumų, pagal CPK 296 straipsnio antrąją dalį ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Dėl šio atsakovas turėjo teisę bei galimybę pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Neteisingas atsakovo teiginys, jog reikia atsižvelgti į teismuose susiklėsčiusią praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsisakius ieškinio, nes šis klausimas yra tiesiogiai reglamentuotas CPK 94 straipsnyje, o atsakovo prašymo pateikimo bei patenkinimo galimybės nenumato nei CPK, nei kitos teisės normos. Be to, remiantis doktrina, teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, nes toks aiškinimas iškreiptų teisės normos tikrąją prasmę ir jos įtvirtinimo tikslą. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pati ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kreipdamasi į teismą ieškovė siekė apginti savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias papildomos nutarties bylinėjimosi išlaidų klausimu priėmimą, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 263 str.).

Teismas teisingai nurodė, kad pagal CPK 98 straipsnio pirmąją dalį turėtos išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Kaip minėta anksčiau, teismas laikė, kad atsakovas prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai pateikė pažeisdamas nurodytus reikalavimus, todėl šį prašymą atmetė.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pirma, teismas prašymą atmetė remdamasis tuo, jog toks prašymas bei išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai teismui paduoti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmąjį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas T. L. pateikė dar paduodamas atsiliepimus į minėtus ieškinius, tai yra 2005 m. spalio 18 d. bei 2005 m. spalio 29 d. (t. 1, b. l. 103, civilinė byla Nr.2-12793/2005, b. l. 63). Nors su šiais prašymais teismui nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, svarstant šį klausimą svarbu yra atsižvelgti į tai, jog tokie dokumentai, kaip taisyklė, yra pateikiami bylos nagrinėjimo eigoje arba pabaigoje. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-861/2001 pagal ieškovo AB ,,Kasyba“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos taupomasis bankas“, bylų kategorija 84, 88, 90, 92, 95.1, 107.2.2), šalies teisė prisiteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturėtų būti ribojama vien dėl to, jog ji sąžiningai protingą laiką uždelsė faktiškai atsiskaityti su advokatu. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė atsakovas, byla buvo baigta rašytinio proceso tvarka 2006 m. kovo 29 d. nutartimi palikus ieškinį nenagrinėtu (CPK 86 str. 3 d.). Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovas teismui pateikė 2006 m. balandžio 4 d. (t. 2, b. l. 36). Atsiliepime ieškovė nurodo, jog atsakovas turėjo galimybę tinkamai įvykdyti CPK 98 straipsnio sąlygas, nes jam buvo nusiųsta teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas turėjo žinoti, jog laiku nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, ir pateikti teismui minėtus išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovas bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė dėl aplaidumo ar piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, kad byla buvo nagrinėjama nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d., vyko teismo posėdžiai, buvo keičiamasi procesiniais dokumentais ir pan., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, buvo protinga tikėtis, kad ieškovė yra pasiryžusi ginti, jos manymu, pažeistas teises ir sumokės teismo nurodytą žyminį mokestį. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, neduoda pagrindo vien formaliai remiantis šia aplinkybe, atmesti atsakovo prašymą priimti papildomą nutartį dėl minimų turėtų išlaidų priteisimo.

Antra, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu teismo argumentą, jog atsakovo prašymas turėjo būti atmestas, nes ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra sprendimas atsakovo naudai ir todėl nėra pagrindo taikyti CPK 98 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė minėtas įstatymo nuostatas ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas bylinėjimosi išlaidų turėjo ne dėl savo kaltės, o dėl ieškovės veiksmų: dėl jos kreipimosi į teismą ir neįvykdymo teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsižvelgti į šią aplinkybę reikalauja šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo bei protingumo principai. Procesinio lygiateisiškumo principas reikalingas siekiant išsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikantis šio principo būtina įvertinti tai, jog dėl vienos šalies ieškinio pareiškimo, atsakovas neturėtų nukentėti, kol nėra konstatuotas ieškinio pagrįstumas. Tai, kad ieškovas nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimo ir neištaisė ieškinio trūkumų, negali lemti atsakovo išlaidų neatlyginimo, nes atsakovo kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir jis negali nukentėti vien dėl ieškinio pareiškimo aplinkybės. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, pareiškęs bei nebepalaikęs savo reikalavimų, turi atlyginti atsakovui turėtas išlaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę prašyti teismo priimti papildomą teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu. Kaip žinoma, CPK 270 straipsnio penktosios dalies 3 punktas numato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi ir klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Vadinasi, išsprendus bylą iš esmės, teismas sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje, turi nurodyti išlaidų, tarp jų ir advokato pagalbai, paskirstymą. Jei teismas sprendime to nepadaro, šiuo klausimu priimamas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Be to, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau jau paminėtoje 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-861/2001), šis terminas nėra naikinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas šio termino nepraleido: civilinė byla buvo vientisa, ieškiniai sujungti ir visa byla baigta nagrinėti teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi, tuo tarpu prašymas priimti papildomą nutartį bylinėjimosi išlaidų klausimu paduotas 2006 m. balandžio 11 d. (t. 2, b. l. 15).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovas, kartu su savo advokatu, aktyviai dalyvavo procese: pateikė atsiliepimus į ieškinius, teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 177, civilinė byla Nr.2-12793/2005, b. l. 96) ir pan. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto dydžio (CPK 98 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį naikina, atsakovo prašymą patenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 2 900 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 329 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti atsakovo T. L. (duomenys neskelbtini) prašymą ir priteisti jam iš ieškovės J. A. P. (duomenys neskelbtini) 2 900 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai litų) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.